adis ,tegul cia buna programa-minimum,o tu dar sudaryk ir programa-maksimum,maziausiai 10-i metu
Pas mus negali būti jokios minimum programos.Yra tik viena programa -MAKSIMUM , tik vienas tikslas būti sveikai čia ir dabar.
Mes sveikos šiandien , o vaistai naudojami tam , kad ir ateityje būtume sveikos.
QUOTE(saulėlydis* @ 2009 05 30, 10:33)
.. O iš postų maniau, kad lituanistė Ir kaip gražiai, jautriai mokate rašyti, visus pakalbinti Dailės mokykloje su vaikais nelengva. Aš pati baigiau Dailės mokyklą berods 1990 metais Ten savotiška atmosfera, net nerandu žodžių - mini bohema, tvarkinga betvarkė su paslaptingumo prieskoniu... O tas kvapas.... Dažų, popieriaus, drėgno molio.... Kai apsilankau dabartinėje mokykloje (kai aš baigiau, tai ji buvo buvusiame miškų ūkio pastatė), tai kvapas toks pat ir jaudinantis saldumas užstringa galugerklėje
Sakote atostogos, o praktikoje nedalyvausite ?
Gerų atostogų. Sveikatos Jūsų tėveliams, gerovės šeimai Ačiū už gėlytes
Sakote atostogos, o praktikoje nedalyvausite ?
Gerų atostogų. Sveikatos Jūsų tėveliams, gerovės šeimai Ačiū už gėlytes
Ačiū, ačiū, Saulėlydi , už palinkėjimus ir šiltus žodžius. Tai po Jūsų baigimo ir mes su vyru atbildėjome dirbti 1991 metais. Vasaros praktika bus birželio pabaigoje,( mūsų atostogos visada iš dviejų dalių susideda) ir dalyvausime, nors kaip tenka girdėti , kad kitų miestų mokyklos dėl taupymo , jos atsisako. Tai gal mes kartais ir esame kur buvusios susitikusios, ir bendravusios? Sveikatos ir geros kloties ir Jūsų šeimai.
QUOTE(adis @ 2009 05 30, 11:38)
Mano mažoji svajoja studijuoti grafiką arba tapybą. baigė dailės mokyklą, dabar antrus metus virš mokosi, dar privačiai pas B. Šaltį. Giria, sako talentinga. Tik moksluose silpna, piešia ir piešia, ir piešia. tuo gyvena...Mokslų kaina nuo šįmet 8860 Lt VDA metams + išlaikymas. Niekaip...ŠU ir kainas užsiplėšė 5700 semestrui; metams 11400 Lt. Žiūrėsim dar metai yra, mano tikslas atlaikyti tuos metus, kad durytei emocijos ir jausmai netrukdytų mokyklą baigti.
Na, dažnai būna taip kad svajonės išsipildo. Linkiu to ir Jūsų dukrytei. ATKAKLUMAS IR DIDELI NORAI VAINIKUOJAMI PERGALĖMIS. O dėl mokslų - tai vieniems viena, kitiems kita. Man mokykloje žiauriai nesisekė matematika, "pušinėjau " per chemijas, fiziką. O beproto patiko astronomija, geometrija, braižyba. Ten irgi reikalai su skaičiukais buvo.
B. Šaltis buvo mano dėstytojas . O dėl studijų kainų , tai patylėti tenka. Iš fantastikos srities. Neįsivaizduoju, kaip į mokslus išleisti, jei šeimoje keli vaikai, o pajamos .
Sveikatos , ir gerų akimirkų...
QUOTE(SVETA K. @ 2009 05 30, 12:55)
As laukiu,kol paskambins,vaziuosiu i ta rengini
SVETA - Tai smagiai pasibūkite, ir pailsėkite.
QUOTE(.GABIJA. @ 2009 05 30, 16:32)
Pas mus negali būti jokios minimum programos.Yra tik viena programa -MAKSIMUM , tik vienas tikslas būti sveikai čia ir dabar.
Mes sveikos šiandien , o vaistai naudojami tam , kad ir ateityje būtume sveikos.
Mes sveikos šiandien , o vaistai naudojami tam , kad ir ateityje būtume sveikos.
Stebūklingi žodžiai. Kaip visada, Gabija - Jūs labai taikli.
Adis - klausome Gabijos, ir jokių metų limitų...
Mano programa iš mažų gabaliukų, įvykdau ir keliu sau kitą tikslą. Vakar buvau pas tokią maximalistę, MTS kauluose, kaulų čiulpuos. Liga jau šešti metai. Nėra žmogaus, gęsta ne kūnas - dvasia. Kalbėjau kalbėjau, gal kažką paklibinau, labai norėčiau. moteris jauna 44 m. Iš didžiulės optimistės didžiulis kritimas žemyn. Buvo šventai įsitikinus, jog pagis, nustatyta tik II stadija. Deja, deja... Buvo labai tikinti, net tikybos mokytoja ruošėsi būti, Vakar prasitarė: nebeturiu tikėjimo...Ji sako esanti realistė, galbūt, bet nė karto per 4 valandų pokalbį nenusišypsojo. Liūdna...Todėl perdidelis maximalizmas, manau, rizikingas dalykas. Aš už žingsniavimą mažais žingsneliais, kurių kiekvienas teikia begalinį džiaugsmą.
QUOTE(adis @ 2009 05 30, 22:18)
Mano programa iš mažų gabaliukų, įvykdau ir keliu sau kitą tikslą. Vakar buvau pas tokią maximalistę, MTS kauluose, kaulų čiulpuos. Liga jau šešti metai. Nėra žmogaus, gęsta ne kūnas - dvasia. Kalbėjau kalbėjau, gal kažką paklibinau, labai norėčiau. moteris jauna 44 m. Iš didžiulės optimistės didžiulis kritimas žemyn. Buvo šventai įsitikinus, jog pagis, nustatyta tik II stadija. Deja, deja... Buvo labai tikinti, net tikybos mokytoja ruošėsi būti, Vakar prasitarė: nebeturiu tikėjimo...Ji sako esanti realistė, galbūt, bet nė karto per 4 valandų pokalbį nenusišypsojo. Liūdna...Todėl perdidelis maximalizmas, manau, rizikingas dalykas. Aš už žingsniavimą mažais žingsneliais, kurių kiekvienas teikia begalinį džiaugsmą.
Mažais - tai mažais. Svarbiausia, kad būtų patogu ir būtent Tau priimtina. Jūsų visą istoriją ir gydymąsį pavadinčiau " Skaityk tarp eilučių". Jūsų programa sudėliota iš mažų gabaliukų, bet kai atsigręži atgal - koookia tai programa, kooookie tikslai, jų įvykdymas ir koookios mintys. Svarbu, nesugerti į save kitų liūdesio ar beviltiškumo. Kuo daugiau džiaugsmelių iš Jūsų mažyčių žingsnelių...
[quote=rasų lanka,2009 05 30, 19:03]
Tai gal mes kartais ir esame kur buvusios susitikusios, ir bendravusios?
Aš viena iš daugelio Dailės mokyklos mokinių mamų, o Jūs - viena iš nedaugelio šios mokyklos dėstytojų
Papildyta:
Labai teisingas patarimas O kartais kaip tyčia aplinkui vien istorijos su sunkiais atvejais, su nesėkmingom pabaigom Ir sunku sugebėti pabėgti nuo jų, nori-nenori prisimi dalį sau.....
Žiūriu, kai vyras ligoninėje ir aš tik egzistuoju. Šiandien viskas iš rankų krenta, įskėliau stiklinę, sudaužiau lėkštę Labai daug vaikščiojau su dukryte ir mama. Turim tokių gražių vietų prie mamos tėviškės. Per pušyną, pavenčiais .. beveik 3val. Juodvi tarškėjo, o aš per kelis žingsnius atsilikusi skendau mintyse...
Papildyta:
Taip ir susidėlioja nuostabi spalvinga gyvenimo dėlionė iš "N" detalių - mėnesių, metelių ...
Tai gal mes kartais ir esame kur buvusios susitikusios, ir bendravusios?
Aš viena iš daugelio Dailės mokyklos mokinių mamų, o Jūs - viena iš nedaugelio šios mokyklos dėstytojų
Papildyta:
QUOTE(rasų lanka @ 2009 05 30, 21:58)
Svarbu, nesugerti į save kitų liūdesio ar beviltiškumo. Kuo daugiau džiaugsmelių iš Jūsų mažyčių žingsnelių...
Labai teisingas patarimas O kartais kaip tyčia aplinkui vien istorijos su sunkiais atvejais, su nesėkmingom pabaigom Ir sunku sugebėti pabėgti nuo jų, nori-nenori prisimi dalį sau.....
Žiūriu, kai vyras ligoninėje ir aš tik egzistuoju. Šiandien viskas iš rankų krenta, įskėliau stiklinę, sudaužiau lėkštę Labai daug vaikščiojau su dukryte ir mama. Turim tokių gražių vietų prie mamos tėviškės. Per pušyną, pavenčiais .. beveik 3val. Juodvi tarškėjo, o aš per kelis žingsnius atsilikusi skendau mintyse...
Papildyta:
QUOTE(adis @ 2009 05 30, 21:18)
Mano programa iš mažų gabaliukų, įvykdau ir keliu sau kitą tikslą.
Taip ir susidėlioja nuostabi spalvinga gyvenimo dėlionė iš "N" detalių - mėnesių, metelių ...
Labas vakaras! Buvau as franciskoniu vienuolyne,labai patiko,labai idomu buvo.Ekskursija mums pravede brolis Benediktas,daug pasakojo apie vienuolyno istorija,apie vienuoliu gyvenima,tikrai neeilinis zmogus.Buvo ir koncertas-dainavo operos solistes.Ir papietavome ten,smalsu buvo,ka valgo vienuoliai,tai labai skanu viskas.Rytoj dar eisiu i "Vilties begima",klaipedetes,butinai prisijunkite,tikrai labai grazi ir prasminga akcija.Daugiau galite paskaityti cia http://www_viltiesbegimas_lt/index.php Neiseina daugiau papasakoti,perdaug emociju siandien...
Gal atsimenat pasakojau, kai išgirdau diagnozę, belaukdama biopsinio atsakymo, nuvažiavau į Jadvygos Balvočiūtės sodybą, žolelių....Neišėjo sėdėti sudėjus rankų ir laukti. Ten besėdėdami ( aš ir vyras) pavasarinės saulutės atokaitoj sutikome dvi moteris- kvatokles. Vienai ketvirta stadijai ir kitai. Bet tos stadijos ir nebelikę. Jos pirmosios man ištiesė nematomą pagalbos ranką. Apie gydymą ir savo potyrius kalbėjo su tokiu jumoru, atrodė pats gydymas ir liga visai ne taip baisu. Tai va, tos moterys buvo šito Klaipėdos onkologinio centro idėjinės kūrėjos Aldona Kerpytė ir jos bičiulė pavardės nežinau buvusi anstolė...pasirodo Aldona Kerpytė mano puseserės grupiokė, jai tiek kiek man 48 m. Tada po ligos buvo praėję 5 metai, jei neklystu, tai dabar eina gal 9-10. Gavusi tokią pagalbą, žinau, kas ji yra...
Čia apie Aldoną Kerpytę:
ALDUTĖ.
Puslapio dešnėje šiek tiek pavažiavus žemyn šone yra video medžiaga: Apie Aldutę Kerpytę. Režisierė Dalia. Kam įdomu pasižiūrėit ir paklausykit.
Įsiklausykit į jos žodžius; galima pasveikti. Galimybė visuomet yra
**************
Kas norit paaukoti pinigų šiam bėgimui ir onkocentro statybai yra galimybė SMS, aukojimo Nr. viršuje bėgančioje juostoje.
Vilties bėgimas 2009
Būsimas onkologijos centras: paliatyvi pagalba, psichologinė pagalba sergantiesiems ir jų artimiesiems, dvasinė pagalba ir t. t.
Puslapio kairėje yra nuoroda apie būsimą centrą: jo misija, uždaviniai, projekto maketas. Žiūrėti: Šv. Pranciškaus centras.
Pernykštis vilties bėgimas:
Vilties bėgimas 2008 m.
Fone groja Pink Floyd, nuostabi grupė, buvau kažkada Varšuvoje jų koncerte, dar nesirgau.
*******
Sveta K. papasakok po to savo įspūdžius iš maratono, įdomu. Gal ir tu nubėgsi kelis metrus, daug tai NEEE. Pasisaugok dar. Kitą met su vėjeliu kad lėktum, toks mano palinkėjimas tau.
Čia apie Aldoną Kerpytę:
ALDUTĖ.
Puslapio dešnėje šiek tiek pavažiavus žemyn šone yra video medžiaga: Apie Aldutę Kerpytę. Režisierė Dalia. Kam įdomu pasižiūrėit ir paklausykit.
Įsiklausykit į jos žodžius; galima pasveikti. Galimybė visuomet yra
**************
Kas norit paaukoti pinigų šiam bėgimui ir onkocentro statybai yra galimybė SMS, aukojimo Nr. viršuje bėgančioje juostoje.
Vilties bėgimas 2009
Būsimas onkologijos centras: paliatyvi pagalba, psichologinė pagalba sergantiesiems ir jų artimiesiems, dvasinė pagalba ir t. t.
Puslapio kairėje yra nuoroda apie būsimą centrą: jo misija, uždaviniai, projekto maketas. Žiūrėti: Šv. Pranciškaus centras.
Pernykštis vilties bėgimas:
Vilties bėgimas 2008 m.
Fone groja Pink Floyd, nuostabi grupė, buvau kažkada Varšuvoje jų koncerte, dar nesirgau.
*******
Sveta K. papasakok po to savo įspūdžius iš maratono, įdomu. Gal ir tu nubėgsi kelis metrus, daug tai NEEE. Pasisaugok dar. Kitą met su vėjeliu kad lėktum, toks mano palinkėjimas tau.
Labas rytas,
ruošiuos nuvykt į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Kiek žinau, kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį vyksta onko ligom sergančių moterų susirinkimai. Ta pati Aldona Kerpytė-siela šių susirinkimų. Manoji gydytoja primygtinai siūlė prie jų prisijungti. O šiaip dažnai važiuoju į Pakutuvėnus. Ten irgi labai labai gera
ruošiuos nuvykt į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Kiek žinau, kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį vyksta onko ligom sergančių moterų susirinkimai. Ta pati Aldona Kerpytė-siela šių susirinkimų. Manoji gydytoja primygtinai siūlė prie jų prisijungti. O šiaip dažnai važiuoju į Pakutuvėnus. Ten irgi labai labai gera
Mažais žingsniais galima mankštinti sulaužytą koją.Pradedam judinti pirštus, po to padedam vieną ramentą ir t.t.
Mūsų liga mano manymu tai genetikos ir eilės kitų veiksnių padarinys ,o psichologinis gal net pagrindinis.Aš nesakau , kad vėžį išsigydysiu svajodama apie anūkų vestuves, bet nusistatyti metų terminą, tai nusistatyti programą, kuriai organizmas gali ir paklusti.Ir tai ne mano išmislas.Pasiskaitykit bet kokią psichologinę knygą ir vargu ar rasite tokią nuostatą, kad dabar gyvensiu iki šviežių bulvių , jei išgyvensiu tai vėl sodinsiu bulves.
Arba maldą, kad duok Dieve man metus , po to duok Dieve dar metus, po to duok dar metus.Kaip dievaži Dievo vietoje aš nesuprasčiau jūsų.
Pažinau vieną 70 moteriškę kuri būdama sveika nusipirko įkapėms suknelę, po penkmečio pamatė, kad laidojimo biure yra gražesnių ir jos labai nemadinga, tada nusipirko kitą.
Bijote nusivilimų, bet nusivilti galima , jei liga atsikartos ir po 20 metų.Kiek jums tada bus 40-50 metų ir gal tada mažiau norėsis gyventi?
Mūsų liga pilna nusivilimų ir pakilimų.Nueini su rožėmis padėkoti onkologui už 3-is gyvenimo metus, jis pasižiūri ir klausia kokia data tinkamiausia operacijai.
Iki geros dienos
QUOTE(adis @ 2009 05 31, 11:10)
Sveta K. papasakok po to savo įspūdžius iš maratono, įdomu. Gal ir tu nubėgsi kelis metrus, daug tai NEEE. Pasisaugok dar. Kitą met su vėjeliu kad lėktum, toks mano palinkėjimas tau.
Ne ne,dar nebegsiu Mes tik eisim 3.3km atrodo,14 val susirenkam.O kitais metais tai jo Karsta tik siandien pas mus Papasakosiu vakare,jeigu jegu dar turesiu,nes pas mane 7.30 podjem Maze neduoda pamiegoti
Gabija ,tu teisi,uzprogramuoti nereikia Gal as nepagalvodama parasiau apie tos 10 metu Bet kol kas as galvoju kad vasara busiu sveika ir laisva nuo gydymo tai tikrai,nors tfu,tfu,tfu...dar laukia KT,echoskopija ir kraujo tirymai O toliau,pagyvensim,bus matyt.Aisku kad visiems ir visada bet kokiam amziuje norisi gyventi.
GABIJA, daug teisybės Jūsų žodžiuose. Aš tik taip konkrečiai nagalvoju, tai vienas iš mano norų, kad nesutrukdyčiau dukrai baigti mokyklos. Kai susirgau ir toks pats noras buvo, jis jau praeityje, vyresnėlė buvo 11-liktokė. Dabar II kurso studentė. Daug tų norų turiu. Noriu nuvykti į Amstrdamą, Hagą ir Delftą su mažyle. Ji įsimylėjo Weimerio darbus. Jų ten ne vienas. Dar noriu į Paryžių grįšti, ir Vieną bei Prahą aplankyti. Vienoje arba Milane nors ir už pačius pigiausius bilietus , operoje pabuvoti. Puikiai pramokti angų kalbą, kad išdrįsčiau į Londoną užsukti. (Jei tik valdžia neprismaugs su mokesčiais mūsų).
Išmokti riedučias rieidinėti, (net nežinau kaip išsireikšti; važinėti, čiuožinėti, riedinėti ), pačiuožinėti čiuožykloje, šalia yra Akroply, dabar tik pasižiūriu kaip tai daro kiti.
*******
O rytoj bus svarbus pokalbis, kas toliau? Tas pats gydymss, jo koregavimas ar nutraukimas.
**********
Dėl nusivylimų, aš žinau, kad jie gali būti. Iki šiol nebuvo. Baisu tik, kad kitus labai palaužia. Sutinku tokių - liūdna. Mūsų gal nepalauš? Nors, neperšokęs per balutę - nesakyk op. Nežinau kaip bus. O dabar stengiuosi gyventi ir gyvenu puikiai.
*****
Dėl įkapių - mano močiutė man jas vis rodė gal 15 m. Mano mamytę saugojo, tai man, anūkei, vis paaiškindavo kaip viskas turėtų būti. Mirė 98 metų. Rimtai buvo pasiruošus tam įvykiui, jis neskubėjo ateiti. Tiesa, mirė, kai pradėjo kalbėti: kad pavargo gyventi. Taip ir pasakiau grįžus iš vienos viešnagės savo vyrui ilgai negyvens, nes nebenori. Po trijų mėnesių paliko mus.
Gabija po 20 metų bus man 68. Dar per jauna būsiu.
Išmokti riedučias rieidinėti, (net nežinau kaip išsireikšti; važinėti, čiuožinėti, riedinėti ), pačiuožinėti čiuožykloje, šalia yra Akroply, dabar tik pasižiūriu kaip tai daro kiti.
*******
O rytoj bus svarbus pokalbis, kas toliau? Tas pats gydymss, jo koregavimas ar nutraukimas.
**********
Dėl nusivylimų, aš žinau, kad jie gali būti. Iki šiol nebuvo. Baisu tik, kad kitus labai palaužia. Sutinku tokių - liūdna. Mūsų gal nepalauš? Nors, neperšokęs per balutę - nesakyk op. Nežinau kaip bus. O dabar stengiuosi gyventi ir gyvenu puikiai.
*****
Dėl įkapių - mano močiutė man jas vis rodė gal 15 m. Mano mamytę saugojo, tai man, anūkei, vis paaiškindavo kaip viskas turėtų būti. Mirė 98 metų. Rimtai buvo pasiruošus tam įvykiui, jis neskubėjo ateiti. Tiesa, mirė, kai pradėjo kalbėti: kad pavargo gyventi. Taip ir pasakiau grįžus iš vienos viešnagės savo vyrui ilgai negyvens, nes nebenori. Po trijų mėnesių paliko mus.
Gabija po 20 metų bus man 68. Dar per jauna būsiu.