noriu papasakoti savo istoriją. Jos pradžia tokia pat džiaugsminga, kaip ir visų. II juostelės
Einant šeštai savaitei į pabaigą, pradėjo teplioti tamsiomis išskyromis. naktį pralaukus, nervai neišlaikė ir nulėkiau į ligoninę, ten budėjęs gydytojas echoskopu, anot jo, nieko nematė, paguldė, davė kažkokių tabletukių ir sakė, kad rytoj ateis skyriaus vedėjas, jis geresnis echoskopijų specialistas. Na ką, dar viena nerimastinga naktis. Skyriaus vedėjo verdiktas negailestingas: ,,Ne, nėštumo nėra". Kur jis dingo sakau, gi jokių krešulių nebuvo, nieko. Skaito sunyko, lauk mmm, jei labai kraujuosi - ateik, dabar mes tau niekuo padėti negalime. Dar išklausius "gydytojo" paskaitą apie tai kaip aš čia sulaukus senatvės, t.y. 30-ties nusprendžiau vaikus gimdyti, kad reikia pirma karjeras padaryt, gerovę susikurt ir t.t., "30-metė pirmas nėštumas ir dar nesivystantis, yra problemų". Vienu žo daug gražių žodžių 
Apverkus savo nelaimingos dalią, laukiu mmm. Viena diena, antra, trečia, beveik savaitė (tamsios išskyros baigėsi tą pačią dieną, kaip nerado nėštumo). Pasidaro neramu, o gal ten kažkas negerai, kad koks uždegimas nesigautų. Minčių apie nėštumą nėra, pykina, bet galvoju čia dėl streso, nervų. Užsirašau vaginalinei echoskopijai, po kurio gydytoja pasako, kad viskas tam jūsų nėštumui gerai, atitinka aštuonias savaites, širdutė plaka, viskas normoj (nuotrauką atspausdino). Dar bando pateisinti aną "gydytoją": su pilvo echoskopija tikrai galėjo nepamatyti, nesmerkit. Aš tai nesmerkčiau, jei jis būtų sakęs, aš nematau, tu pasižiūrėk kur kitur, o ne konstatavęs faktą, jog nėštumo nėra. Kodėl patikėjau? Pirmiausia dėl to, kad žiūrėjo 2 gydytojai, skyriaus vedėjas mūsuose garsėja kaip puikus specialistas, su didele darbo patirtim (nors dabar manau, kad jam seniai laikas į pensiją), kitas ir lemiamas veiksnys buvo tai, jog prieš porą savaičių buvau pas tą patį skyriaus vedėją (dėl skausmų šonuose, įtarė negimdyvinį), tada matė, nustatė 4 savaičių ir 4 dienų nėštumą, tai ir neleido abejoti, jog beveik 7 savaičių nėštumą tikrai matytų ir su pilvo echoskopu.
Taigi iš šios savo istorijos padariau dvi išvadas:
1. kad tikrai nelėksiu į ligoninę vos tik pradeda tepliot (kažkur knygoj radau parašyta, kad reikia kreiptis jei teplioja daugiau kaip tris dienas), nes jeigu būčiau niekur nesikreipus, aišku būtų buvę neramu, bet turbūt mažiau nervų, nei teko patirti šiuo atveju
. Ir tai dar nežinia kaip atsilieps vaikeliui.2. niekada nepasikliausiu vienu (mano atveju dviejų) gydytojo nuomone, net jei jis garsės kaip geriausias specialistas visame pasaulyje.
Tai tiek, tikiuosi kam nors mano patirtis bus naudinga. Nes čia tikrai tas atvejis, kai geriau išgirsti iš kito, nei patirti pačiam
