Po pirmojo vaiko auginimo atostogų 2m, išeidinėjau iš darbo, atsimenu gavau ir atostoginius papildomai, nors prieš išeidama į dekretą buvau viską išnaudojus
Ar būnant vaiko auginimo atostogose 2 metus, kaupiasi ir kasmetinės atostogos už tuos metus? Nžn ar aiškiai aš čia
Po pirmojo vaiko auginimo atostogų 2m, išeidinėjau iš darbo, atsimenu gavau ir atostoginius papildomai, nors prieš išeidama į dekretą buvau viską išnaudojus
Po pirmojo vaiko auginimo atostogų 2m, išeidinėjau iš darbo, atsimenu gavau ir atostoginius papildomai, nors prieš išeidama į dekretą buvau viską išnaudojus
sveiki. tikiuosi, kad pataikiau i sia tema 
noreciau paklausti patarimo. dirbau puse etato, alga priklause nuo isdirbto valandu kiekio. dabar sumaste numusti alga ir man iseitu 460 Lt + atskaiciuos mokescius. dabar nesuprantu, ar man dar gali nuo tu 460 atskaiciuoti mokescius? kai rasiausi idarbinimo sutarti, joje buvo paminetas NPD - 470 Lt. tai man tas NPD kaip ir nebegalioja? nieko nebesusigaudau
noreciau paklausti patarimo. dirbau puse etato, alga priklause nuo isdirbto valandu kiekio. dabar sumaste numusti alga ir man iseitu 460 Lt + atskaiciuos mokescius. dabar nesuprantu, ar man dar gali nuo tu 460 atskaiciuoti mokescius? kai rasiausi idarbinimo sutarti, joje buvo paminetas NPD - 470 Lt. tai man tas NPD kaip ir nebegalioja? nieko nebesusigaudau
QUOTE(Vaidulė @ 2009 11 17, 15:02)
Ar būnant vaiko auginimo atostogose 2 metus, kaupiasi ir kasmetinės atostogos už tuos metus? Nžn ar aiškiai aš čia
Po pirmojo vaiko auginimo atostogų 2m, išeidinėjau iš darbo, atsimenu gavau ir atostoginius papildomai, nors prieš išeidama į dekretą buvau viską išnaudojus
Po pirmojo vaiko auginimo atostogų 2m, išeidinėjau iš darbo, atsimenu gavau ir atostoginius papildomai, nors prieš išeidama į dekretą buvau viską išnaudojus
Už vaiko auginimo atostogas kasmetinės atostogos nepriklauso.
DARBO STAŽAS KASMETINĖMS ATOSTOGOMS GAUTI
DK 170 str. 1 d. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma:
1) faktiškai dirbtas laikas;
2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;
3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai;4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos arba motinystės pašalpą;
5) mokamos kasmetinės atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;
7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems;
8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį;
9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;
10) teisėto streiko laikas;
11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
QUOTE(Juoko ašara @ 2009 11 17, 15:33)
sveiki. tikiuosi, kad pataikiau i sia tema noreciau paklausti patarimo. dirbau puse etato, alga priklause nuo isdirbto valandu kiekio. dabar sumaste numusti alga ir man iseitu 460 Lt + atskaiciuos mokescius. dabar nesuprantu, ar man dar gali nuo tu 460 atskaiciuoti mokescius? kai rasiausi idarbinimo sutarti, joje buvo paminetas NPD - 470 Lt. tai man tas NPD kaip ir nebegalioja? nieko nebesusigaudau
noreciau paklausti patarimo. dirbau puse etato, alga priklause nuo isdirbto valandu kiekio. dabar sumaste numusti alga ir man iseitu 460 Lt + atskaiciuos mokescius. dabar nesuprantu, ar man dar gali nuo tu 460 atskaiciuoti mokescius? kai rasiausi idarbinimo sutarti, joje buvo paminetas NPD - 470 Lt. tai man tas NPD kaip ir nebegalioja? nieko nebesusigaudauJei alga bus 460 ir tai bus ne antraeilės pareigos, jums išskaičiuos Gyventojų pajamų mokestį, bet nuskaičiuos sodros 3 proc. ir 6 proc. sveikatos draudimo įmokų.
QUOTE(Vaidulė @ 2009 11 18, 16:03)
sveiki, o ka man patartumet? turiu labai bjauria situacija, turiu dvi darbuotojas, kurios paskutiniu metu oziuojasi kad joms 700lt neuztenka, mat yra ant puses etato plius gauna uz tiek kiek valangu daugiau isdirba.Joms reikia didesniu garantiju, didesnio tarifo ir pan.
pasakiau kad kitokiu salygu suteikti negaliu, eikit jeigu norit kitur dirbt, bet ne jos reikalauja iseitines, o savo noru nenori iseiti. jos man pradejo daryti visokiausius dalykus, nesivalo, nepriziuri sandelio, jo neskaiciuoja, nesuziuri uzsakymu,daznai einamiausiu produktu truksta. paciai liepia pasiziureti jei ko truksta, mat as esu 27 metu, o jos vyresnes. gal del to taip mane puola. 
kaip man pasielgti, rasyti ten kokiu protokolu, aktu nenoriu, be to viena vagia maista namo, bet uz rankos nepagavau, todel negaliu nieko pripaisyti,o ji akis vercia nieko neemiau. kaip as galiu jas atleisti?dekoju uz atsakyma
136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
...
3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
235 straipsnis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
1. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
2. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;
5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;
9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
237 straipsnis. Drausminės nuobaudos
1. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
2. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.
140 straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
...
2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
...
3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
235 straipsnis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
1. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
2. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;
5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;
9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
237 straipsnis. Drausminės nuobaudos
1. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
2. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.
140 straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
...
2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
QUOTE(Marija5 @ 2009 11 18, 17:00)
136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
...
3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
235 straipsnis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
1. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
2. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;
5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;
9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
237 straipsnis. Drausminės nuobaudos
1. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
2. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.
140 straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
...
2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
...
3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
235 straipsnis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
1. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
2. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;
5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;
9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
237 straipsnis. Drausminės nuobaudos
1. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
2. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.
140 straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
...
2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
aciu uz atsakyma, bet kaip suprantu vistiek reikia suforminti koki nors akteli apie siurkstu elgesi, ir jo vieno pakanka? ar turi buti bent trys?
QUOTE(gresimgy @ 2009 11 19, 13:37)
aciu uz atsakyma, bet kaip suprantu vistiek reikia suforminti koki nors akteli apie siurkstu elgesi, ir jo vieno pakanka? ar turi buti bent trys?
Reikia ne aktelio, o normalaus tarnybinio pranešimo, kaip viskas buvo. Jei tai eina kalba apie kažkokias vagystes tai turi būti tikslūs įrodymai, o ne ,,kad man taip atrodo,,. Dar turi būti materialinės atsakomybės sutartis ir aišku turi būti vertybės priskirtos tam žmogui, kad kiti negalėtų prieiti prie jų, kitaip neįrodysite vagystės. Dar bet kokiu atvėju, sakykim dėl aplaidaus darbo, nebendravimo su klientais, nesitvarkymo, turi būti visa tai tiksliai nurodyta vidaus darbo taisyklėse, pareigybinėse instrukcijose, ir supažindinta pasirašytinai.
Parašius tarnybinį, reikia supažindinti ir duoti pasirašyti darbuotojui, kad sutinka su jam pareikštais priekaištais. Darbuotojas turi rašyti pasiaiškinimą, kaip viskas buvo ir dėl ko tai įvyko. Gali būti dar liudininkai parašyti. Paskui rašote įsakymą ir skiriate nuobaudą, už vieną nusižengimą gali būti taikoma tik viena nuobauda.
Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka
Prieš skiriant nuobaudą, būtina raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama administracijos paprastai administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.
Taigi, yra svarbūs keturi dokumentai:
1. darbdavio raštiškas reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Paprastai tokiame reikalavime reikėtų trumpai išdėstyti darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, nurodyti reikalavimą pasiaiškinti raštu bei nurodyti terminą iki kurio darbuotojas turi pateikti savo raštišką pasiaiškinimą. Rekomenduojama, kad ant reikalavimo egzemplioriaus, liekančio pas darbdavį, darbuotojas pasirašytų, jog tokį reikalavimą gavo;
2. darbuotojo raštiškas pasiaiškinimas (tais atvejais, kai darbuotojas atsisako rašyti pasiaiškinimą arba per nustatytą terminą jo nepateikia, reikalinga nurodyti jo atsisakymo rašyti pasiaiškinimą priežastis ir patvirtinti tai atitinkamu aktu, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys arba tai, kad darbuotojas nenurodė jokių atsisakymo priežasčių, ir ant kurio turėtų pasirašyti bent keli liudytojai);
3. administracijos įsakymas (nurodymas) skirti drausminę nuobaudą (įsakymas turi būti pasirašytas įgalioto asmens, paprastai administracijos vadovo);
4. pranešimas darbuotojui apie drausminės nuobaudos jam paskyrimą, ant kurio turi būti darbuotojo parašas, liudijantis, kad darbuotojas yra supažindintas pasirašytinai su drausminės nuobaudos jam paskyrimu. Pranešimas yra laikomas tinkamu ir tais atvejais, kai jis nėra įforminamas atskiru dokumentu, o darbuotojas pasirašo ant įsakymo skirti jam drausminę nuobaudą. Darbuotojo atsisakymas pasirašyti turi būti įforminamas atitinkamu aktu, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys ir ant kurio turi pasirašyti bent keli liudytojai.
Nesant nors vieno iš aukščiau išvardintų dokumentų, drausminės nuobaudos paskyrimas gali būti pripažintas neteisėtu, kas tam tikrais atvejais gali sąlygoti pripažinimą neteisėtu ir darbuotojo atleidimą iš darbo.
Drausminės nuobaudos skyrimo terminai
Drausminė nuobauda turi būti skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Tačiau jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Drausminių nuobaudų rūšys ir drausminės nuobaudos parinkimas
Galimos tokios drausminių nuobaudų rūšys:
1. pastaba;
2. papeikimas;
3. atleidimas iš darbo (ši drausminė nuobauda gali būti skiriama tik Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, t.y. kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodytą darbo kodekso 235 straipsnyje, arba kai darbuotojui prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos).
Kaip galite pastebėti, už darbo drausmės pažeidimus ar pareigų nevykdymą negalima skirti materialinių sankcijų, tokių kaip piniginė bauda, atlyginimo sumažinimas ir pan. Tokios sankcijos būtų neteisėtos. Nors iš kitos pusės, nėra draudžiama nemokėti darbuotojui premijos tuo atveju, jei jis dirbo ar elgėsi netinkamai.
Skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į visas darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, darbuotojo parašytą pasiaiškinimą bei į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Tai reiškia, kad jeigu skiriama drausminė nuobauda yra neadekvati pažeidimui (pavyzdžiui, mažareikšmis darbo drausmės pažeidimas laikomas šiurkščiu, ko pasekoje skiriama drausminė nuobauda atleidimas iš darbo), esant ginčui, ginčą nagrinėjantis organas gali pripažinti tokią drausminę nuobaudą nepagrįsta ir ją panaikinti.
Už vieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Todėl negalima darbuotojo bausti už tą patį nusižengimą antrą kartą net ir praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pirmosios nuobaudos.
Prieš skiriant nuobaudą, būtina raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama administracijos paprastai administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.
Taigi, yra svarbūs keturi dokumentai:
1. darbdavio raštiškas reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Paprastai tokiame reikalavime reikėtų trumpai išdėstyti darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, nurodyti reikalavimą pasiaiškinti raštu bei nurodyti terminą iki kurio darbuotojas turi pateikti savo raštišką pasiaiškinimą. Rekomenduojama, kad ant reikalavimo egzemplioriaus, liekančio pas darbdavį, darbuotojas pasirašytų, jog tokį reikalavimą gavo;
2. darbuotojo raštiškas pasiaiškinimas (tais atvejais, kai darbuotojas atsisako rašyti pasiaiškinimą arba per nustatytą terminą jo nepateikia, reikalinga nurodyti jo atsisakymo rašyti pasiaiškinimą priežastis ir patvirtinti tai atitinkamu aktu, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys arba tai, kad darbuotojas nenurodė jokių atsisakymo priežasčių, ir ant kurio turėtų pasirašyti bent keli liudytojai);
3. administracijos įsakymas (nurodymas) skirti drausminę nuobaudą (įsakymas turi būti pasirašytas įgalioto asmens, paprastai administracijos vadovo);
4. pranešimas darbuotojui apie drausminės nuobaudos jam paskyrimą, ant kurio turi būti darbuotojo parašas, liudijantis, kad darbuotojas yra supažindintas pasirašytinai su drausminės nuobaudos jam paskyrimu. Pranešimas yra laikomas tinkamu ir tais atvejais, kai jis nėra įforminamas atskiru dokumentu, o darbuotojas pasirašo ant įsakymo skirti jam drausminę nuobaudą. Darbuotojo atsisakymas pasirašyti turi būti įforminamas atitinkamu aktu, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys ir ant kurio turi pasirašyti bent keli liudytojai.
Nesant nors vieno iš aukščiau išvardintų dokumentų, drausminės nuobaudos paskyrimas gali būti pripažintas neteisėtu, kas tam tikrais atvejais gali sąlygoti pripažinimą neteisėtu ir darbuotojo atleidimą iš darbo.
Drausminės nuobaudos skyrimo terminai
Drausminė nuobauda turi būti skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Tačiau jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Drausminių nuobaudų rūšys ir drausminės nuobaudos parinkimas
Galimos tokios drausminių nuobaudų rūšys:
1. pastaba;
2. papeikimas;
3. atleidimas iš darbo (ši drausminė nuobauda gali būti skiriama tik Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, t.y. kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodytą darbo kodekso 235 straipsnyje, arba kai darbuotojui prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos).
Kaip galite pastebėti, už darbo drausmės pažeidimus ar pareigų nevykdymą negalima skirti materialinių sankcijų, tokių kaip piniginė bauda, atlyginimo sumažinimas ir pan. Tokios sankcijos būtų neteisėtos. Nors iš kitos pusės, nėra draudžiama nemokėti darbuotojui premijos tuo atveju, jei jis dirbo ar elgėsi netinkamai.
Skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į visas darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, darbuotojo parašytą pasiaiškinimą bei į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Tai reiškia, kad jeigu skiriama drausminė nuobauda yra neadekvati pažeidimui (pavyzdžiui, mažareikšmis darbo drausmės pažeidimas laikomas šiurkščiu, ko pasekoje skiriama drausminė nuobauda atleidimas iš darbo), esant ginčui, ginčą nagrinėjantis organas gali pripažinti tokią drausminę nuobaudą nepagrįsta ir ją panaikinti.
Už vieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Todėl negalima darbuotojo bausti už tą patį nusižengimą antrą kartą net ir praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pirmosios nuobaudos.
Laba diena merginos,
noriu pasitarti su ismananciomis gerai darbo kodeksa, nuomones, nes pati prasedejusi su vaiku 2 metus namuose, jau nebelabai susigaudau.
Noriu zinoti, kokios teises, kaip atleidziamam is darbo darbuotojui priklauso, kai busiu atleista is savo darbo vos tik pasibaigs vaiko prieziuros atostogos?
Tas filialas, kuriame dirbau, uzsidare pries kelis menesius. Tad realiai as nebeturiu darbo vietos ir mane tureti atleisti vos tik pasibaigs vaiko prieziuros atostogos.
Ko man reiktu nepamirsti vykstant pas darbdavi?
Pries iseidama vaiko prieziuros atostogu, pradirbau ten daugiau nei trejus metus, tai turetu buti mokama dvieju menesiu iseitine kompensacija. Ir dar atostoginiai, nes kiek zinau man dar turejo likti neisnaudotu atostogu.
Dar neppamirsti pasiimti lapo is darbdavi, skirto Darbo Birzai.
Kaip manote ar cia viskas ka man reikia zinoti pries vaziuojant pas darbdavi?
Busiu labai dekinga uz jusu nuomones.
noriu pasitarti su ismananciomis gerai darbo kodeksa, nuomones, nes pati prasedejusi su vaiku 2 metus namuose, jau nebelabai susigaudau.
Noriu zinoti, kokios teises, kaip atleidziamam is darbo darbuotojui priklauso, kai busiu atleista is savo darbo vos tik pasibaigs vaiko prieziuros atostogos?
Tas filialas, kuriame dirbau, uzsidare pries kelis menesius. Tad realiai as nebeturiu darbo vietos ir mane tureti atleisti vos tik pasibaigs vaiko prieziuros atostogos.
Ko man reiktu nepamirsti vykstant pas darbdavi?
Pries iseidama vaiko prieziuros atostogu, pradirbau ten daugiau nei trejus metus, tai turetu buti mokama dvieju menesiu iseitine kompensacija. Ir dar atostoginiai, nes kiek zinau man dar turejo likti neisnaudotu atostogu.
Dar neppamirsti pasiimti lapo is darbdavi, skirto Darbo Birzai.
Kaip manote ar cia viskas ka man reikia zinoti pries vaziuojant pas darbdavi?
Busiu labai dekinga uz jusu nuomones.
Kokia durna gresimgy situacija 
Aišku tai, kad esi geros dūšios žmogus, vat ir joja tau ant sprando
Man tai keista, blogai atlieka pareigas ir negali atleisti???????
Gal tu gali griežtesnę tvarką įvesti - pvz. stebėk, pavėlavo į darbą 1 min ir skirk nuobaudą
Juk kažkur yra sutartyje numatyta darbo pradžia ir pabaiga 
O jau po dviejų,kad ir menkiausių nusižengimų gali atleisti
Beto, jei pačiai tenka viską dabar daryti, kai baigsis darbo valandos, siųsk namo - ačiū, nereikia, kad nereikėtų mokėti viršvalandžių
Svarbiausia pati išmok kabinėtis
Nes šiuo atveju nematau kitos išeities 
Aišku tai, kad esi geros dūšios žmogus, vat ir joja tau ant sprando
Man tai keista, blogai atlieka pareigas ir negali atleisti???????
Gal tu gali griežtesnę tvarką įvesti - pvz. stebėk, pavėlavo į darbą 1 min ir skirk nuobaudą
Juk kažkur yra sutartyje numatyta darbo pradžia ir pabaiga O jau po dviejų,kad ir menkiausių nusižengimų gali atleisti Beto, jei pačiai tenka viską dabar daryti, kai baigsis darbo valandos, siųsk namo - ačiū, nereikia, kad nereikėtų mokėti viršvalandžių
Svarbiausia pati išmok kabinėtis
Nes šiuo atveju nematau kitos išeities
laba diena norejau paklausti, jei as griztu i darba po 2 metu vaiko auginimo atostogu, ar mane gali atleisti is darbo, nes kol as nebuvau ten pastoviai buvo mazinamas darbuotoju skaicius. Aciu
