Va koki pamąstymai atėjo į galvą po vakar:
Aš čia po gan ilgo laiko sėdėjimo namie (vis tie vaikėzai prie namų pririšę laiko) išėjau su šeimyna verbų sekmadienį į miestą. Nuostabus oras, žmonių daug ir.. neperdedu, kad kas antras, o gal ir dar dažniau su veidrodiniu profiniu fotiku ant kaklo. Ir kas iš to? kiek iš jų meną daro? ką čia meną, kiek iš jų bent kiek gražiau fotografuoja. Vos vienas kitas. Taigis, gali mokytis nesimokęs, kursus visokius lankyti, fotografų albumų nuotraukas mintinai mokytis, bet kaip nefotografuosi gerai taip ir nefotografuosi. Čia jau duotybė yra kažkokia..
Čia puikiai išmokome valdyti aparatą, PS, kompoziciją, kokybę, o kaip mūsų keliai eis toliau tai nieks nežino, dalis užmes šitą pomėgį, dalis darys verslą, dalis vykdys ieškojimus, dalis toliau gražiai pildys savo ir kitų šeimyninius albumus, o gal viena kita net tikrą meną darys. aš manau tiesiog priėjome kryžkelę, kurioje išsiskyrę jau pačios (-tys) tobulėsime arba ne. Čia manau tikrai kaip bendraamžiai, tiesiog susirenkame pasidžiaugti viena kitos darbais, gal kokio patarimo paklausti.
Tik vat man vienas dalykas buvo nesuprantamas, kodėl taip Noelle užsipuolėt
normaliai parašė, nieko įžeidžiančio, taip paprastai ir aiškiai išdėstė savo nuomonę ir patarimą, ką jau ne vieną kartą ir ne viena yra parašiusios per tokias amžinas diskusijas "kur eina mūsų tema".