Giliuxe, siandien man terminas

. Taip kad dabar gali kiekviena valanda prasideti...Jei prasidetu rytoj, penktadieni, tai butu lygiai taip pat kaip su pirmagimiu - penktadienio vakara gime, sekmadieni ryte gryzome, visai noreciau geguzes pirmaja

, bet kaip sakoma zmogelis planuoja, dievulis juokiasi.
Ir visai nenorejau sugraudinti savo istorijomis, jei taip kam ir pasirode, dovanokit, kaip tik norejau perteikti, kad tokiais atvejais jau pradejau kovoti su saves gailejimu ir panasiai. Tiesiog kazkurios mamos samprotavo, ka jaucia tie vaikai, kai paliekami, atskiriami (kada taip tiesiog reikia), papasakojau savo savijauta, nors nezinau, kas dedasi daug mazesnese sirdelese.
Del dirziuko...tevukas mane labai mylejo, dievino, bet buvo situaciju, kai ir dirzo gaudavau. Bet savo sunu mes auklejame be dirziuko, ar vyteles, net ranka neuzpliekiame ( nu, tenka prisipazinti, kartais, kai kuriam is musu truksta kantrybe, suduodame, bet tai tik issikrovimas, visada po to atsiprasau vaiko, nes jis verkdamas sako: negalima musti, ir jis teisus), ir galiu drasiai tvirtinti, kad tai pasiteisina, galima vaikus auginti be musimo, o kantriai viska suprantamai aiskinant, arba skiriant kitokia nuobauda - musiskiui labai padedavo pasodinimas kampe ant pufiko, nes suzinojau, kad sodinimas ant suoliuko buvo taikomas jo pirmame darzelyje. Ilgainiui jam tas sedejimas tokia bausme atrodydavo, kad is kart paklusdavo ir atsiprasydavo.