Vaikelis su klausos negalia 3

Laba vakara visoms! Perskaiciau senos temos gala, naujos temos pradzia, kilo noras pasisakyti. Susidare ispudis, kad daznai viena kitos nesuprantame del to, kad klausos negalia galima skirti i visai kurciuju pasauli, sutrikusios klausos bei kurciuju, kurie girdi garsus, naudodami technika - KA ar Implantus. Nuo to daug kas ir priklauso tiek del gestu kalbos, tiek del mastymo ir t.t. DAr vienas dalykas, sutrikusi klausa kiekvieno individualiai skirtinga. Taigi del to mastymo, as dar kitaip pavadinciau - informacijos pasiekiamumo, galiu siek tiek suteikti ziniu is savo asmenines pozicijos. KAd ir siuo metu, nesioju viena KA (kad geriau butu reiktu ir apie antra pagalvoti, nes gal kai nesiosiu abu, bus zymiai geriau, tada ir pasakysiu), bet kaip ten bebutu, aparatai nesuteikia tobulai idealios klausos, jie pagarsina garsus, padaro juos aiskesnius. Vistiek suprantu, isgirstu ne visu 100 proc, tad ir sakytine informacija priimu nepilnai. Del to drysciau teigti, kad gyvenime as asmeniskai maziau zinau, arba veliau suzinau nei sakykim mano girdintis vyras, bet tai ne pasaulio pabaiga, yra kitu budu gauti, apdoroti info - laikrasciai, knygos, internetas ir panasiai, netgi pokalbiai su artimaisiais, jie zinodami daugiau, gali svarbia info perduoti mums, nepilnai girdintiems. TAd yra tokia tiesa, kad ir technikos nesuteikia 100 procentine garantija, jog informacija is aplinkos gauni lygiai taip, kaip kitas, neturintis klausos sutrikimu. Bet tai jokiu budu nereiskia, kad tokie zmones yra na kokie atsilike, nieko gyvenime negalintys pasiekti zmones ir pan. Ne, tikrai, ne, cia labai daug priklauso nuo asmeniniu asmens savybiu ir aplinkos, kurioje jie gyvena. Juo labiau, kad tecnika dabar zengia sparciai i prieki, vis atrandama naujoviu, kurios padeda visuomeneje jaustis dar geriau, uztikrinciau, kuom ir galime mes, mamos, dziaugtis. Netgi musu vaikai gali buti tam tikrose srityse pavyzdiai, i kuriuos gali lygiuotis kiti. Nenoriu labai girtis, taciau noriu jus patikinti, jog nera taip viskas beviltiska, kaip gali daug kam pasirodyti. Tradicineje mokykloje nepaisant to, kad baigiau be trejetu ( 5-leje sistemoje), sugebejau aktyviai dalyvauti uzklasineje veikloje, visada lankiau po keleta bureliu, ir visur neblogai sekesi - rajoninese sachmatu turnyruose esu uzemusi 1-3 vietas, raj. biologu olimpiadoje 1 vieta, teko dalyvauti respublikineje, ten iki viduriuko, su tautiniu sokiu rateliu dalyvavome respublikineje dainu ir sokiu sventeje, o labiausiai megstama sritis - sportas, ypac krepsinis, suolis i auksti, toli, bei penkiakoves rungtys, sporte turiu ne viena apdovanojima ir garbes rastus. Be visa sito dar spejau buti pionieriu laikais burio tarybos pirmininke, o komjaunimo - komitete, atsakinga uz sportine mokyklos veikla. Ir visa tai rasau ne tam, kad pasigirciau ar pasididziuociau ( is tikruju dabar ne nesuvokiu, kaip as ten visur spedavau...), bet tam, kad zmoniu galimybems ribu nera, reikai tik noro, ryzto, artimuju palaikymo ir pirmyn.
Turiu kaimynus, kuriu sunus visai kurcias, vede kurcia zmona, sekmingai dirba, bei gyvena, augina du visai sveikus vaikus. Ir jie, manau moka dziaugtis gyvenimu, jie prisitaiko, kaip jiems geriau, patogiau ir nemato tame jokiu problemu.
Ir dar noreciau duoti visoms labai svarbu patarima gal but ir is savo patirties. Ziurekime i savo vaikus kiek galima ( pabreziu KIEK GALIMA ) labiau kaip i viska galincius normaliai padaryti ar pasiekti, na kitaip tariant - nevedziokime visur uz rankyciu - suprakite teisingai, cia netiesiogine prasme, leiskime daug ka daryti patiems, ugdykime savarankiskuma, nenuolaidziaukime per daug, neleiskime jiems musu valdyti. Cia kalbu is savo patirties, nes pastebejau, kad mokykloje niekas manes niekur uz rankuciu nevede, daug ka sprendziau pati ir labai aktyvi visose srityse buvau tol, kol gyvenau viena. KAi tik sukuriau seima, pastebejau, kad pasidariau maziau pasitikinti savim, maziau aktyvi, o galiausiai labai daznai jauciuosi, kad daug ko nebesuvokiu, nesigaudau, na praradau savarankiskuma, nes daug ka seimoje daro vyras. As juom pasitikiu, man taip geriau, lengviau...bet gali ateiti toks laikas, kad vienai bus sunkiau su viskuom susidoroti, del to ir manau, kad daug ka zmogui, kur jis gali padaryti tai pats, reikia suteikti proga jam paciam daryti. NA, suprantu, musu vaikai dar mazi, kaip jiems nepaduosim rankos ir panasiai, cia mano toks patarimas, KIEK GALIMA - daugiau jiems savarankiskumo, atsakomybes jausmo, nes laikas prabegs greit, nespesim ir susigaudyti. KIta karta papasakosiu, jei idomu, kaip jauciausi, kai buvau atskirta trims savaitems nuo artimuju ( gyvenimas tiesiog suteikia progas daug ka patirti).

Belekur,
ačiū labai naudinga.

Belekur - ačiū už tavo pastabas. Tiesą pasakius, kai mano vaikinui darė psichologinę analizę, psichologė pasakė kad pagal amžių jam trūksta savarankiškumo. Labai gerai, kad tuo metu ji atkreipė mano dėmesį į tokius dalykus, kad tokio amžiaus vaikas jau gali pats nunešti šiukšles (man net netoptelėjo galvon - o kai parodžiau jam labai patiko) ar savarankiškai atlikti kitus panašius dalykus. Mano nuomone, nebūtina turėti kažkokia tai negalią, kad trūktų savarankiškumo, kartais net 20 metų amžiaus vyriškis negali be mamos globos.... (čia tarp kitko)
Tiesa, mano vaikinas pradėjo lankyti Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų darželį, kol kas įspūdžiai neblogi, o apie progresą bus galima kažką pasakyti vėliau...

Aciu!Belekur , Rosa86 , Jus tik mums rasykit , nes butent to mums girdincioms mamoms ir reikia -suprasti , kaip savo vaikams padeti , kaip jie jauciasi tam tikrose situacijose, kaip geriau isspresti susikolsciuse padeti.Daznai to jokiose knygose neisskaitysi.Labiausiai as noreciau suprasti , kaip gi skiriasi tas garsas naudojant KA?Ar jautiesi taip pat , kaip girdedamas svetima kalba:kai kazka suprantamo pagauni , bet ne viska supranti.Tada itempi klausa ir bandai kuo daugiau suprasti?Tarkim dainu zodzius.O kuo daugiau mokaisi tos kalbos - tuo daugiau supranti?Turbut labai primityviai rasau? Nesijuokit!
IKI.

Aciu,Belekur,naudingas skaitinys. .Labai gaila,kad man neteko su Jumis visomis bedrauti gerokai anksciau.Perskaicius Belekur nuomone ir patarimus, as jau matau,kad savo vaikui padariau siokia tokia meskos paslauga.Tai mane domintu,kaip po truputi situacija taisyti,nes maniskis man daug vadovauja?
Livo,palaikau tave del ugdymo.Jeigu pats nesidomesi,tikrai niekas info nepateiks.Mes gyvenam mazam rajono centre,tai isvis visa info veluoja.Turi pats skintis kelia.
Iki.

Labai dziugu, kad bent kazkam yra naudinga suteikta info isgyventa asmeniskai. Labai jus suprantu, kad norite isijausti, suprasti savo vaikus, o is tikruju jums tai yra siek tiek sunkiau nei, sakykime man, jau esanciai tokioje padetyje. Is tikruju tiems zmonems, kurie neturi klausos negalios, labai sunku suprasti kitus, turincius negalia, nes iki galo nezino, kaip jie jauciasi, kokioje situacijoje jie yra, bet kaip ten bebutu, tevai is visu aplinkiniu vis tik savo vaikus, ju bedeles supranta geriausiai, nei visi kiti. Mano atveju, labai jauciau ligsioline savo tevu supratinguma, palaikyma, pastiprinima kiekvienu atveju, jiems tai nebuvo sunku, visada stengesi pakartoti, padeti suprasti, jei ko nesuprasdavau, netinkamai isgirsdavau, apskritai, kai jausdavausi ne kaip. Dabar, lygiai taip pat, ir gal net zymiai geriau suprantu savo vaika, nes perejau ta pati. Is vyro puses visada jauciu taipogi supratima ir palaikyma, nors kaip ten bebutu, vistiek jam mus suprasti yra sunkiau tam tikrose situacijose. Ir negali labai jo teisti, pykti, kad ir kaip kartais buna skaudu. PAprasciausiai sveikiems zmonems atrodo, kad jei nesioji apartaus ar naudojiesi kitomis padedanciomis geriau girdeti priemonemis, tai tu viska girdi taip pat ir tau neturi buti jokiu problemu...Is tikruju taip nera, kaip ir rasiau kiekvieno klausos problemos yra labai individualios, taciau turintys tas problemas vis tiek negirdes 100 procentu taip pat, koks is tikruju yra originalus garsas. Kalbancio pasnekovo balsas mums turi buti aiskus, tinkamas tembras, negreitakalbis, pazystamas zmogus ir pan, tada mes ji suprantame lengvai ir gerai, jei susitinkame ir susipazystame su nauju pasnekovu, jei jo kalbesena mums nepazystama, turi praeiti kazkiek laiko bendraujant su juo, kol musu klausa priims tinkamai jo kalba, tada mes ji jau lengviau suprasime, susisnekesime. Tai kaip ir turime prisijaukinti kiekviena pasnekova. Su dainu zodziais panasiai, jei ten dainuojama tau zinoma daina, t.y. tu zinai tos dainos zodzius, tai ir supranti kiekviena zodi, be to ir dainos buna aiskiau girdimos ir nelabai. As asmeniskai naujos, negirdetos dainos zodziu nesuprantu, paprasau, kad padainuotu kartu vyras, o tada jau zinau ir girdziu juos. Man taip yra todel, kad mano klausos beda - liaudiskai tariant - neuritas, tai liga, kada klausos nervas neleidzia skirti priebalsiu, jei jie tariami neaiskai, todel as nematydama pasnekovo lupu galiu girdeti PVZ. vietoj batas - padas, puodas - kuodas ir t.t. Tai isivaizduojate, kaip galima kitaip suprasti sakini, ir pasnekovui gali buti keista ar net juokinga, kai jis sneka apie viena, o as atsakau apie visai kita...ismokau is tokiu situaciju tiesiog pasijuokti ir tiek, nedarau problemos .Nors kartais del tokiu dalyku tenka pasipykti su vyru, nes per tiek metu jis kartais to nesupranta. Na, ko gero, kad zymiai geriau butu, teks galvoti apie antra aparata, su kuriuo tureciau jaustis daug geriau, bet vistiek netobulai.
Aparatu suteikiamas garsas taipogi skiriasi nuo firmu, koks tai aparatas, skaitmeninis ar paprastas, nors siais laikais, manau, niekas kitokio nei skaitmeninio jau ir nebeskiria, bet man teko pastebeti, kad kai keiciau paprasta i skaitmenini, jau garsas buvo siek tiek kitoks, prie kurio reikejo siek tiek laiko, kad priprasciau.
Dar del to savarankiskumo, teisingai, savarankiskumas naudingas kiekvienam, nebutinai negalia turinciam, bet pastebekime toki dalyka, ked mes, mamos, savo neigaliukus norime labiau globoti, uzjausti, apglebti, tuo paciu pulti viska uz juos padaryti. Tai yra normalu - mes mamos ! Bet jam reikia augintis stora oda, stipru stubura, kad jis gyvenime kuo maziau saves gailetu, nesureiksmintu savo silpnuju vietu, tada jis jausis zymiai geriau, labiau savimi pasitikes, o ir mums bus ateityje zymiai smagiau ir lengviau matyti savimi pasitikinti vaika, nepaisant to,kad gyvenime kaip ten bebutu, jam bus siek tiek sunkiau nei neturintiems tokios negalios. Bet tikrai to nebijokite, tai nera pats blogiausias dalykas, koks gali nutikti gyvenime.

Sveika, Est, kiekvienas vaikas, skirtingas, bet tam tikro uzsispyrimo, ozius kitaip vadinamus, turi visi, bent jau juos pereina, arba su jais susigyvena, kaip tevai leidzia...Musiskis ypatingai valdingas, uzsispyres, gyvenime tokiems gal but bus ir geriau, jei ta uzsispyrima sugebes panaudoti geriems tikslams, bet kol kas tenka gerai su tuom pakovoti, nes labai lengva numoti ranka, kad tik jis nesauktu, nesinervuotu ir kitu nenervintu - duoti, suteikti tai ko jis reikalauja ir visiems ramu. I visas situacijas reiktu ziureti atsakingai ir visada pagalvoti apie tai, jei jau nusileidai viena karta, teks ta pati daryti ir kita karta. Nezinau, kokioje situacijoje tau jis vadovauja, tad sunkiau ir paaiskinti. Nu parasyk, kokia situacija, pabandysim spresti kas ir kaip is savos patirties. Mus irgi dar vis bando palenkti i savo puse vienu ar kitu atveju : netycia numete ka nors - mama paimk, niekada nepakeliu,pasakau, kad pats gali tai padaryti ir klauso. Sis dalykas kazkada buvo daromas su nervais ir bliovimais, paprasciausiai nenusileidome ir dabar matome vaisiu. Parduotuveje drasiai zingsniuojame pro zaislu gaminius, budavo puola prie kokio zaislo, rodo, kad nori, reikalauja nupirkti, mes aiskiname, kad tai grazus, taip, tai masina, bet mes si karta i parduotuve ejome ne zaisliuku pirkti, kai ateis laikas, ziuresime, ar tai gimtadienis, bus, ar tai senelio salcio prasysime, mes paprasciausiai nepripratinome prie pastovaus pirkimo, ko uzsimano. Ir stengiames kazkaip ypatingai nereaguoti i jo verksmingus reikalavimus. Netgi nenesame pastoviai lauktuviu namo sokoladuko kokio ar saldainiuko, ir jis, zinokite labai laukia musu draugu, sveciu, musu, ir visai nesitiki ka nors gauti, nes nera prie to priprates, bet atsistoja prie duru, rankas sudeda uz nugaros ir laukia, kas ateis (kai zinome, kad ateis), kad pasakytu laba diena. Zodziu pastebejau, kad kiekvienoje situacijoje, kaip ten beburu mums varginanciai sunku, reikia daug aiskinti, kalbeti, o kartais padeda kompromiso ieskojimas. Pavyzdziui susitarti del kokio idomaus jam dalyko, bet butinai pazadeti ir ivykdyti tai, nes vaikai labai gerai atsimena kitu jam zadetus malonumus ir laukia jis ju, o kai tai neivykdoma, praranda pasitikejima tais zmonem.

Sveikos
Nuo vakar pradėjom pratintis bendrame darželyje. Auklėtojos manymu, Emilijus niekuo nesiskiria nuo bandraamžių, na mažokai šneka, bet ir kiti ne ką daugiau veblena.

Sorry, neskaičiau tų ilgų postų, tiesiog kai akis tokius plotus pamato, noras atšoka

Na šiaip jau oficialiai implantuotas jauniausias 11 mėn., nes LT implantas aprobuotas tik nuo 1 m. na šiaip visi specialistai sakė, ad Emilijus trejų metų bėgyje turėtų pasivyti bendraamžius.

[quote=Jusma,2009 04 21, 17:00]
Sveikos
Nuo vakar pradėjom pratintis bendrame darželyje. Auklėtojos manymu, Emilijus niekuo nesiskiria nuo bandraamžių, na mažokai šneka, bet ir kiti ne ką daugiau veblena.

o kaip Emilijui patiko?ar daug ašarų buvo,kai palikote darželyje?

Beje, gal kas žinot, ar einant pas Gradauskienę (buvom prieš mėn.) pasitikrinti ar reikia iš pediatro vėl pasiimti siuntimą?
[/quote]

mes tai be siuntimo važiuojame.niekas ir neprašo

Belekur jau parase, kaip neprigirdintys girdi. Man yra labai panasiai. Dazniausiai as girdziu zodziu nuotrupas, jei zinau tema pie ka kalbama, tai tada mazdaug atspeju zodzius. O siaip kalba as daugiau suprantu is lupu, kuno judesiu ir pan. Kartais girdintys labai stebisi, kad kurcias ar girdintis tiek daug suvokia. Tiesiog kurtieji kiti pojuciai yra sustipreja. Tarkim as sededama prie kompiuterio matau matau kad lauke lyja. Girdintys mano, kad as girdziu Arba tarkim mane susede kakzas apkalbineja, mano kad nieko nesuprantu. O as is lupu ir elgesio viska kuo puikiausiai suprantu. Aisku ne pazodziui, bet bendram kontekste.
Klausytis muzikos ir ziureti tv yra gana sunku, as puses nesuprantu. Dazniausiai ziuriu filma kelis kartus, kad suprasciau.
Bet man asmeniskai priimtiniausia kalbeti gestu kalba. Daugelis gestu kalba laiko labai primytivia, mano, kad trai trukdo kurciuju ugdymuisi. Bet kurciuju issilavinimas nepriklauso nuo to ar jis moka gestu kalba. Taip, kurtieji daznai buna nerastingi, bet taip yra todel, kad tevai ir mokytojai iki galo nesuderina, kaip mokyti vaika.
Su toms, kuriu vaikai eina i specialias ugdymo istaigas noreciau savo nuomone. Jei ateityje rinksites specialia ugdymo istaiga, reikia gerai pasidometi istaiga. Mano asmenine nuomone Lietuvoje kurciuosius ir neprigirdincius vaikus geriausiai paruosia Kauno mokykla. Klaipedos taip pat nebloga. Vilniaus paskutiniu metu man nepatinka. I Panevezio mokykla savo vaiku as taip pat nenoreciau. Aisku, vaikams butu geriausia gauti issilavinima girdinciuju mokykloje, beda ta, kad iprastos mokyklos dar visiskai nepasiruose tokiu mokiniu ugdymui.

Aciu uz komentara,Belekur.Musu didieji oziukai uzauga,kai reikia mokytis.Del daktilines abeceles,piesimo dar nieko,bet skaiciuot nenori isvis.Yra verkes net 45min,tada nenusileidau,siaip taip atlikom kas reikalinga,bet iki siol nesu tikra ar elgiaus teisingai.Kitose situacijose imanoma susitart ir problemu nekyla.
Papasakokit,kaip mokote savo aukselius?kaip tvarkotes su oziukais?