Ilgai nelaukėm, nustojom saugotis ir jau ta patį mėnesį širdelė ėmė kuždėti, kad po širdele užsimezgė dar viena gyvybė tik testas vis rodė I . Vizitas pas gydytoją... Echoskopija... Nieko nesimato 
Liepta ateiti po savaitės, na aišku jei nepasirodys nelemtosios raudonosios. Savaitės neišlaukiu, nes nuojauta kužda, kad pas mamyte auga dar vienas stebukliukas... Sekmadienio ryta tipenu į vonia... Testas teigiamas 
Vyras išsišiepia, mamytė be galo laiminga 
Nuojauta žada dukriuka, o ir gandrui užsakymas buvo duotas būtent toks . Vėl apsilankymas pas gydytoją, sunkiai, bet daktariukas pamato dar visaaai mažą mūsų kruopa Mes laimingi....Prasidėjo laukimas... Pamažu visiem pasisakom, tiesa, ne visi labai džiaugiasi, seneliai nuogastauja ,kad mažylio sąskaita, bus nuskriaustas vyresnėlis... Na bet mes žinom, kad sugebėsim mylėti abu vienodai ir gyvename euforijoje, kurią retkarčiais sudrumsčia pykinimai ir silpnumas. Na, bet prabėgus 3 mėnėsiams jau, kad ir kas bandė sudrumsti mūsų džiaugsma, niekam nepavyko, nors buvo skaudu, kai artimi žmonės kaltino dėl nebūtų dalykų...bet čia jau ne į temą ...
18 savaitė ... Echoskopija...Mūsų pilvelio gyventojas drąsiai pasirodo, kad nieko kabančio tarp kojyčių neturi... Mano nuojauta pasitvirtina - turėsim mažą mergytę... Mamytės širdis džiaugiasi, juk taip norėjau vyrui mazytę pupa padovanoti... 34 savaitėlė... Echoskopija... Matom mažytę širdelę , gydytojas sako, kas sandara gera, viskas ok, bet kažkas viduje suspurda... ir tik vėliau suprasiu ka reiškia mamos nuojauta...
Laikas prabėgo labai greitai pagaliau atėjo ilgai lauktoji vasario 25diena , kaip ir susitarėm su daktariuku 16h su tašėmis prisistatome į gimdymo namus, gimdymo veiklos 0, bet daktaras , kaip ir buvo žadėjas kažką pakrapšto ir pažada, kad per 4h prasidės sąrėmiai ir paleidžia mus pasivaiščioti
Netrukus, kaip ir buvo žadėta prasideda lengvi sąrėmiukai... Nuvažiuojame pas mano tėvus. Sėdžiu priešais savo tėti ir skaičiuoju kas kiek laiko sąrėmiai, tėtė į kiekviną mano miną reaguoja išpūsdamas akis
Mama ir močiutė taip pat vis šnairuoja ir nesupranta kaip jaučiuosi, nes sakau , kad sąrėmiauju, o juokiuosi .19h 30min pajudame link gimdymo namų, nes sąrėmiai jau kas 5-4 min, bet skausmas laabai juokingas. Prisistatom...Ateina gydytojas, klausia kaip jaučiuosi, pasakau, kad skauda, bet dar ima juokas, jis su šypsena atsako, kad greit nebeims Pas šį gydytoja jau antrą kartą gimdau, tad jaučiuosi rami ir žinau, jog esu gerose rankose. Kaip keista gaunu gražius gėlėtus naktinius ir keliaujame į gimdyklą. Matuoja mažylės toniukus... Gražiausia muzika mano ausims... Klausyčiau ir klausyčiau, bet ateina gydytojas ir nuleidžia vandenis, kurių be galo daug... tikrina atsidaryma ir matau, kaip mainosi mano daktariuko veidas... Pasiroso mažoji kiša rankyte lauk, sveikinasi su gydytoju . staigiai įvedamas kateteris į ranka, jei prireiktu cp , o as paguldoma ant šono ir išlannkstoma , taip reikia,kad mergyte įtrauktų rankutė atgal 
Stebimi mažiukės tonai, mamytė bijo... Tėtukas bando išlikti ramus... Visa laimė mažiuke pasirenka natūralų gimimo kelia ir viskaas susitvarko, o tada viskas zaibišku greičiu... Prasideda nežmoniški skausmai ir ačiū Dievui tetrunka apie 30min, per ta laika atsidaro 5 cm, akušerė vos spėja apsirengti ir po dviejų stangų ant mano krūtinės guli 50cm ir 3520g juodaplauke , ilgakase varliuke, mūsų Saulytė :wub:Dabar jau niekada nebebūsim tryse, dabar mūsu mažiukas jau dičkis . Pirmas maitinimas.... Deja mergytė krūties neima... Neramina jos veidelio spalvyte, bet ji hgreit gimė, tad sako-paspausta užtat melsva ...Mus perkelia į palatą
Tėtukas lieka su mumis ir visi užmiegam .Prabundu, bandau pamaitinti mazyle, bet ji vistiek neima krūties, taip ateina rytas , o ma-oji tik guli ir leidžia burbuliukus, be galo rami... Man neramu... ateina vaikų gydytoja, abi nusprendžiam, kad mažylės spalva įtartina... Praėjus 10h nuo pirmo pasimatymo mus atskiria...mergyte nunešama į vaikiukų skyrių Laukiu... o širdelė nerimsta... Plaka vis stipriau, jaučiu, kad kažkas netaip praeina pusvalandis... tirpsta kojos... skambinu vyrui ir sakau, kad kažkas čia ne taip, jis mane ramina... Ateina gydyoja apžiurėti mane, as klausiu kur mano mergyte, ji kažka paisto apie širdies ydas , bet kalba abstrakčiai... ir greit išeina... ateina kazkokia nematyta gydytoja, prisistato esanti naujagymių skyriaus vėdėja, paima mane už rankos ... Jaučiu...jaučiu, kad mano saulės spinduliukui kažkas yra... Deja neklystu, gydytojos žodižiai skamba, kaip nuosprendis -jūsų dukrytės būklė labai sparčiai blogėja, ji silpsta, pati nekvėpuoja, jau iškviestas reanimobilis... Nuo tada viskas kaip per rūką, mane veda į naujagymių skyrių, matau kaip mano mažylė raizgoma laidukais, leidzžiami vaistukai, aplink daugybė aparatų... silpna... mane pasodina duoda lašų... vėl bėgu ten... atvažiuoja vyras, matau baime jo akyse, o personalo veiduose užuojautą ir nerimą... Prognozės nekokios- širdies yda arba infekcija. Mergytė išvežama į Kauno klinikas. Ten diagnozuojama širdies yda - stambiųjų kraujagyslių transpozicija, mergytė išvežama į vilnių, nes ten spręsis ar operuos 
As išeinu iš ligoninės ir važiuojame paskui savo saulės spinduliuką, kadangi esu siųta , guliu ant galinės sėdynės 
Širdis daužosi , ašaros rieda kaip pupos...Atvažiuojame ir sužinome, kad mažiukė kritinės buklės ir jai atliekama procedūra, kurios ji gali neitverti, bet tik ji gali išgelbėt jai gyvybę ir tada galėtume operuotis ir GYVENTI.... Po valandos pragaro pasirodo daktaras atlikęs procedūrą-mergytė ištvėrė!!! Procedūros mtu stojo širdutė, bet mūsų stipruolė ištvėrė . toliau sekė reanimacija , daugybė vaistų, laidelių ir aparatūros vienam mažyčiui kūneliui... 2 savaitėliu mus išoperavo. Operacija trūko net 7 h , tai buvo baisiausios mano gyvenimo valandos, kai i palatą iėjo gydytojas ir pasake, kad operacija pavyko as pradėjau verkti, verkiaupasikūkčiodama, dar tokia laiminga nesijaučiau, juk mano varlytė gimė 2 kartus Dabar mūsų kruopai jau 1,5mėnesio, mes sparčiai gyjame ,augame ir stiprėjame... taip mūsų Saulytė parodė kaip norėjo ir nori gyventi, vos jos nepraradom, o dabar juokaujam su kitom sirdukų mamytėmis, kad mūsų vaikiukai, tai gamtos išdaigos, nes net daktarai negali pasakyti kodel taip būna...
Noriu padėkoti Mažylio GN personalui, už išgelbėta mažylės gyvybę bei profesionalumą, o taip pat Santariškių gydytojams, kurie su mažom širdelėm daro didelius stebūklus
O štai mūsų mažoji kovotoja
