QUOTE(uzniukas @ 2009 04 12, 19:27)
Mūsų velykinis tortas
dengimo masę pirmąkart dariau
pagal Meian (labai lengvai pasidaro ir tikrai labai maloni gaminime ir pjaustyme
<...>
Žinau, kad nelygiai pasidengė, nu patingėjau dar daryt sviestinį kremą , tai klojau tą masę tiesiai ant neaptepto paviršiaus
Ai, dar - kadagi dažų neturiu tai verdant cukraus sirupą įbėriau vieną šaukštą spalvoto cukraus (žalio ir truputį geltono) va irgavos tokia švelni salotinė dengimo masės spalvytė
realybėj atrodo labai gražiai
Negaliu atsidziaugti, kad isbandete mase, ir likote tokia patenkinta
Dziaugiuosi kartu su jumis, tikrai
Ech, o jau rozes -- kone tobulos
"Bele koki" i roze panasu daikta juk labai lengva susukt, o stai tokias, uz sirdies griebiancias... As visada labiausiai groziuosi, kai nesimato to "kugio" viduriuke per daug, ir kai ziedlapiu krasteliai taip tikroviskai kiek atsiraite i isore. Va, kaip ir Inocka kadaise rode savo tortuka, kur labai daug baltojo sokolado rozyciu buvo -- ir visos tokios, kad iki siol akyse stovi.
O del lygumo, tai prisipazinsiu, kad as irgi sviestiniu kremu mases nelyginu
Virsutini biskvita visada dedu "dugnu i virsu" (nelygioji puse atsigula i pertepima, o virsus lieka idealiai lygus), taigi virsaus papildomai jau niekuo netepu. O torto sonus palyginu tuo paciu pertepimu, kuriuo ir pati torta tepiau. Didziausius sulyginimo darbus, siaip ar taip, darau jau uzdengus torta sia "paklode" -- tada graziai uzglostau delnais visas neaiskias vieteles.
Rugiagele, Daividija, Olesta, Jolka, Ziviliute -- jau velykiniu tortu grozis, neatsiziuresi
Inocka, labai mielas vienetukas!
RiMami, Cipciuk -- grazuoliai tortukai, zodziu nera. Be to, ka cia slept -- man juos tiesiog YPAC smagu matyti, nes uzmaciau, kad juos gaminant pasitarnavo kazkas is tu bendro uzsakymo metu "iskovotu" gerybiu
Cia didziausias dziaugsmas -- po viso knisimosi pamatyti tokius rezultatus.
Cia visiskai ne i tema bus, bet dabar, sitai parasiusi, taip linksmai susimasciau... tie bendri uzsakymai yra beveik kaip nestumas:
1 - is pradziu dvejoji, ar verta prasideti, ar sugebesi... svarstai visus "uz ir pries", nes zinai, kad iklimpusi jau nebegalesi apsigalvot ir pasakyt "aciu, ne".
2 - Kai vis delto prasidedi, kazkuriuo metu imi gailetis ("ir kas mane nese i ta galera?")
3 - Kazkuriuo metu visas tas reikalas pradeda sukelti galvos skausmus, neleidzia ramiai miegoti ir beveik sukelia pykinima
4 - Sunkiausia yra pacioje pabaigoje, kai reikia priimti "kudiki" (suziureti visus finansus ir issiuntineti viska butent ten, kur reikia), taciau kartais nemazai vargo buna ir pacioje pradzioje, kai reikia padaryti "teisinga pradejima"
5 - Pamacius "darbo rezultatus", apima tokia palaima, kad nejuciomis imi galvoti -- juk ne taip jau blogai viskas ir buvo; o po kurio laiko jau mastai: "drasiai galeciau dar karta"
Atleiskit, jei per visas grozybes nepaminejau kurios torto -- zinot, jie tikrai visi verti didziausiu komplimentu. Visi galetu tapti velykiniais atvirukais!