Gerosios Vilties vidurine

Mokinausi šioje mokykloje prieš 20 metų. Tada tai buvo gūdūs 199x metai. Kokie prisiminimai? Tada kai mokinausi, tiesiog viskas buvo OK, tokie buvo laikai, bet dabar man tikriau būtų baisu sugrįžti į tuos laikus ir tą mokyką.... kažką sumušė mokykloje, išveža su greitąja... galvos sutrenkimas... Kažką apvagia sporto salės persirengimo kambaryje. Kad vietiniai mokyklos chuliganai kam nors trenkia į veidą ir spiria į pilvą... na tai kasdienybė. Tokiems chuliganams buvo sukurta speciali klasė su S raide, kad bent kiek diferencijuoti kas dar nori mokintis o kas tiesiog praleis dieną mokykloje (žinoma jeigu ateis į ją). Patyčios tai buvo mokyklos kasdienybė, įžeidinėjimai normalus bendravimo stilius. Reikia nepamiršti, kad mokiniai iš aplinkinių rajonų buvo proletarų atžalos, tai retas žibėjo geromis manieromis ir intelektualiais pokalbiais pertraukų metu. Pasiųsti silpnesnę mokytoją ant 3 raidžių buvo norma. Viena mokytoja neapsikentusi pareiškė, kad jei mes manome, kad ji čia ilgai su mumis dirbs, tai mes klystame, o jai buvo atsakyta, kad jei ji kur ir išeis tai tik į pensiją...

Mokytojai? Na buvo tikriau neblogų, bet kur kas daugiau tų kuriems gyvenimas nenusisekė ir tiesiog stūmė laiką (pvz. per muzikos pamoką klausydavome praeitos dienos kriminalinių naujienų per LRT suvestinės) ar dar blogiau - bandė atsigriebti ant mokinių. Ne taip pažiūrėjai? Sėsk du. Nepatiko bajeris? Sėsk du. Ypatinga vietą mano atmintyje paliko anglų kalbos mokytoja penktoje klasėje kurią mokykla prisikalbino išgrįžti iš pensijos ir kuri jau smarkiai nesiorientavo aplinkoje. Puse pamokos ji pasakodavo apie savo gyvenimą (nesu tikras ar realų, ar paralelinės realybės), kažko neaiškaus klausinėdavo anglų kalbos tematika  ir randomu rašydavo pažymius. Gerai, kad klasės auklėtoja pasiimdavo po kiekvienos pamokos dienyną ir tuos pažymius pakoreguodavo kaip turi būti (na irgi taip randomu, pagal kitų dalykų pasiekimus). Dar vienas neblogas personalo kadras buvo direktoriaus pavaduotoja Gestapo vardu. Čia vien pravardė viską pasako ir galima net nerašyti apie jos edukacinės veiklos niuansus ir aspektus. O gerb. matematikos mokytoja  buvo ištobulinusi tyčiojimosi iš mokinių metodologiją aukštumoje. Mačiau, kad yra ir giriančių ją, tai taip – jeigu tu esi top 3 klasėje ir įsikirtai – viskas bus OK, tu matematika išmoksi, ir netgi labai gerai išmoksi. Jeigu ne – tada esi debilas, kuris matematikos nemokėsi likusį gyvenimą. Ar gerai yra kai orientuojamasi į geriausius pamokoje? Nesu tikras. Bet niekas neaplenks vieno mokytojo kuris mėgo ypatingais atvejais dar ir ausį pasukti mokiniui.

Mokiniai kurie galėdavo bėgdavo į licėjų ar kitą padoresnę mokyklą, kai kas neapsikentęs važiuodavo į kaimą pas senelius ir dvyliktą klasę baigdavo kokioje Balbieriškio vidurinėje, kad bent kiek pasikoreguotų pažymius prieš stojimą į universitetą. Kas likdavo kažkaip sukdavosi ir išgyvendavo.

Bet šiame pragare buvo ir briliantų. Pvz. biologijos mokytojas Vytautas Genys. Tai buvo didelis autoritetas tarp mokinių ir jis buvo mėgstamas mokinių. Net gal tiksliau pasakius jis buvo mokyklos legenda. Vyresnių klasių mokiniai pasakodavo savo broliams ir sesėms apie jį ir taip sklisdavo ta magiška aura (taip aš pats apie jį sužinojau). Nors jo dalykas nebuvo iš lengvųjų, bet jis sugebėdavo jį perteikti su dideliu entuziazmu. Jeigu dabar vyksta diskusijos kaip mokytojo profesiją padaryti prestižine, tai galiu pasakyti vieną – šio žmogaus biografiją reiktų tyrinėti ir bandyti išgryninti ką ir kaip jis darė, kad jo pavyzdžių gaivinti prestižą. Ką jis darydavo kitaip nei kiti – jis ne tik mylėjo savo darbą, bet ir mokinius laikydavo lygiais pašnekovais.

Dar vienas spindulys, buvo mokyklos psichologas ir etikos mokytojas Valentinas Sikorskis. Tai buvo neįprastai šiltas ir inteligentiškas žmogus kuris turėjo begalinę empatiją ir toleranciją. Jeigu kas jo pamokoje nebūdavo aišku, tai mielai tau paaiškindavo ir netgi nurodydavo kur galima būtų susirasti daugiau info apie tave dominančią sritį. Vien jis mokyklai pridėjo +10000 karma taškų.

Labai viliuosi, kad ši mokykla pasikeitė į gerą pusę, netgi sakyčiau, kad neabejotinai turėjo pasikeisti, nes tuo metu ten buvo beveik dugnas (nesu įsitikinęs ar ne visiškas dugnas), ir nuo žlugimo gelbėjo keletas išties puikių mokytojų.

Mokinausi šioje mokykloje prieš 20 metų. Tada tai buvo gūdūs 199x metai. Kokie prisiminimai? Tada kai mokinausi, tiesiog viskas buvo OK, tokie buvo laikai, bet dabar man tikriau būtų baisu sugrįžti į tuos laikus ir tą mokyką.... kažką sumušė mokykloje, išveža su greitąja... galvos sutrenkimas... Kažką apvagia sporto salės persirengimo kambaryje. Kad vietiniai mokyklos chuliganai kam nors trenkia į veidą ir spiria į pilvą... na tai kasdienybė. Tokiems chuliganams buvo sukurta speciali klasė su S raide, kad bent kiek diferencijuoti kas dar nori mokintis o kas tiesiog praleis dieną mokykloje (žinoma jeigu ateis į ją). Patyčios tai buvo mokyklos kasdienybė, įžeidinėjimai normalus bendravimo stilius. Reikia nepamiršti, kad mokiniai iš aplinkinių rajonų buvo proletarų atžalos, tai retas žibėjo geromis manieromis ir intelektualiais pokalbiais pertraukų metu. Pasiųsti silpnesnę mokytoją ant 3 raidžių buvo norma. Viena mokytoja neapsikentusi pareiškė, kad jei mes manome, kad ji čia ilgai su mumis dirbs, tai mes klystame, o jai buvo atsakyta, kad jei ji kur ir išeis tai tik į pensiją...

Mokytojai? Na buvo tikriau neblogų, bet kur kas daugiau tų kuriems gyvenimas nenusisekė ir tiesiog stūmė laiką (pvz. per muzikos pamoką klausydavome praeitos dienos kriminalinių naujienų per LRT suvestinės) ar dar blogiau - bandė atsigriebti ant mokinių. Ne taip pažiūrėjai? Sėsk du. Nepatiko bajeris? Sėsk du. Ypatinga vietą mano atmintyje paliko anglų kalbos mokytoja penktoje klasėje kurią mokykla prisikalbino išgrįžti iš pensijos ir kuri jau smarkiai nesiorientavo aplinkoje. Puse pamokos ji pasakodavo apie savo gyvenimą (nesu tikras ar realų, ar paralelinės realybės), kažko neaiškaus klausinėdavo anglų kalbos tematika  ir randomu rašydavo pažymius. Gerai, kad klasės auklėtoja pasiimdavo po kiekvienos pamokos dienyną ir tuos pažymius pakoreguodavo kaip turi būti (na irgi taip randomu, pagal kitų dalykų pasiekimus). Dar vienas neblogas personalo kadras buvo direktoriaus pavaduotoja Gestapo vardu. Čia vien pravardė viską pasako ir galima net nerašyti apie jos edukacinės veiklos niuansus ir aspektus. O gerb. matematikos mokytoja  buvo ištobulinusi tyčiojimosi iš mokinių metodologiją aukštumoje. Mačiau, kad yra ir giriančių ją, tai taip – jeigu tu esi top 3 klasėje ir įsikirtai – viskas bus OK, tu matematika išmoksi, ir netgi labai gerai išmoksi. Jeigu ne – tada esi debilas, kuris matematikos nemokėsi likusį gyvenimą. Ar gerai yra kai orientuojamasi į geriausius pamokoje? Nesu tikras. Bet niekas neaplenks vieno mokytojo kuris mėgo ypatingais atvejais dar ir ausį pasukti mokiniui.

Mokiniai kurie galėdavo bėgdavo į licėjų ar kitą padoresnę mokyklą, kai kas neapsikentęs važiuodavo į kaimą pas senelius ir dvyliktą klasę baigdavo kokioje Balbieriškio vidurinėje, kad bent kiek pasikoreguotų pažymius prieš stojimą į universitetą. Kas likdavo kažkaip sukdavosi ir išgyvendavo.

Bet šiame pragare buvo ir briliantų. Pvz. biologijos mokytojas Vytautas Genys. Tai buvo didelis autoritetas tarp mokinių ir jis buvo mėgstamas mokinių. Net gal tiksliau pasakius jis buvo mokyklos legenda. Vyresnių klasių mokiniai pasakodavo savo broliams ir sesėms apie jį ir taip sklisdavo ta magiška aura (taip aš pats apie jį sužinojau). Nors jo dalykas nebuvo iš lengvųjų, bet jis sugebėdavo jį perteikti su dideliu entuziazmu. Jeigu dabar vyksta diskusijos kaip mokytojo profesiją padaryti prestižine, tai galiu pasakyti vieną – šio žmogaus biografiją reiktų tyrinėti ir bandyti išgryninti ką ir kaip jis darė, kad jo pavyzdžių gaivinti prestižą. Ką jis darydavo kitaip nei kiti – jis ne tik mylėjo savo darbą, bet ir mokinius laikydavo lygiais pašnekovais.

Dar vienas spindulys, buvo mokyklos psichologas ir etikos mokytojas Valentinas Sikorskis. Tai buvo neįprastai šiltas ir inteligentiškas žmogus kuris turėjo begalinę empatiją ir toleranciją. Jeigu kas jo pamokoje nebūdavo aišku, tai mielai tau paaiškindavo ir netgi nurodydavo kur galima būtų susirasti daugiau info apie tave dominančią sritį. Vien jis mokyklai pridėjo +10000 karma taškų.

Labai viliuosi, kad ši mokykla pasikeitė į gerą pusę, netgi sakyčiau, kad neabejotinai turėjo pasikeisti, nes tuo metu ten buvo beveik dugnas (nesu įsitikinęs ar ne visiškas dugnas), ir nuo žlugimo gelbėjo keletas išties puikių mokytojų.

Mokinausi šioje mokykloje prieš 20 metų. Tada tai buvo gūdūs 199x metai. Kokie prisiminimai? Tada kai mokinausi, tiesiog viskas buvo OK, tokie buvo laikai, bet dabar man tikriau būtų baisu sugrįžti į tuos laikus ir tą mokyką.... kažką sumušė mokykloje, išveža su greitąja... galvos sutrenkimas... Kažką apvagia sporto salės persirengimo kambaryje. Kad vietiniai mokyklos chuliganai kam nors trenkia į veidą ir spiria į pilvą... na tai kasdienybė. Tokiems chuliganams buvo sukurta speciali klasė su S raide, kad bent kiek diferencijuoti kas dar nori mokintis o kas tiesiog praleis dieną mokykloje (žinoma jeigu ateis į ją). Patyčios tai buvo mokyklos kasdienybė, įžeidinėjimai normalus bendravimo stilius. Reikia nepamiršti, kad mokiniai iš aplinkinių rajonų buvo proletarų atžalos, tai retas žibėjo geromis manieromis ir intelektualiais pokalbiais pertraukų metu. Pasiųsti silpnesnę mokytoją ant 3 raidžių buvo norma. Viena mokytoja neapsikentusi pareiškė, kad jei mes manome, kad ji čia ilgai su mumis dirbs, tai mes klystame, o jai buvo atsakyta, kad jei ji kur ir išeis tai tik į pensiją...

Mokytojai? Na buvo tikriau neblogų, bet kur kas daugiau tų kuriems gyvenimas nenusisekė ir tiesiog stūmė laiką (pvz. per muzikos pamoką klausydavome praeitos dienos kriminalinių naujienų per LRT suvestinės) ar dar blogiau - bandė atsigriebti ant mokinių. Ne taip pažiūrėjai? Sėsk du. Nepatiko bajeris? Sėsk du. Ypatinga vietą mano atmintyje paliko anglų kalbos mokytoja penktoje klasėje kurią mokykla prisikalbino išgrįžti iš pensijos ir kuri jau smarkiai nesiorientavo aplinkoje. Puse pamokos ji pasakodavo apie savo gyvenimą (nesu tikras ar realų, ar paralelinės realybės), kažko neaiškaus klausinėdavo anglų kalbos tematika  ir randomu rašydavo pažymius. Gerai, kad klasės auklėtoja pasiimdavo po kiekvienos pamokos dienyną ir tuos pažymius pakoreguodavo kaip turi būti (na irgi taip randomu, pagal kitų dalykų pasiekimus). Dar vienas neblogas personalo kadras buvo direktoriaus pavaduotoja Gestapo vardu. Čia vien pravardė viską pasako ir galima net nerašyti apie jos edukacinės veiklos niuansus ir aspektus. O gerb. matematikos mokytoja  buvo ištobulinusi tyčiojimosi iš mokinių metodologiją aukštumoje. Mačiau, kad yra ir giriančių ją, tai taip – jeigu tu esi top 3 klasėje ir įsikirtai – viskas bus OK, tu matematika išmoksi, ir netgi labai gerai išmoksi. Jeigu ne – tada esi debilas, kuris matematikos nemokėsi likusį gyvenimą. Ar gerai yra kai orientuojamasi į geriausius pamokoje? Nesu tikras. Bet niekas neaplenks vieno mokytojo kuris mėgo ypatingais atvejais dar ir ausį pasukti mokiniui.

Mokiniai kurie galėdavo bėgdavo į licėjų ar kitą padoresnę mokyklą, kai kas neapsikentęs važiuodavo į kaimą pas senelius ir dvyliktą klasę baigdavo kokioje Balbieriškio vidurinėje, kad bent kiek pasikoreguotų pažymius prieš stojimą į universitetą. Kas likdavo kažkaip sukdavosi ir išgyvendavo.

Bet šiame pragare buvo ir briliantų. Pvz. biologijos mokytojas Vytautas Genys. Tai buvo didelis autoritetas tarp mokinių ir jis buvo mėgstamas mokinių. Net gal tiksliau pasakius jis buvo mokyklos legenda. Vyresnių klasių mokiniai pasakodavo savo broliams ir sesėms apie jį ir taip sklisdavo ta magiška aura (taip aš pats apie jį sužinojau). Nors jo dalykas nebuvo iš lengvųjų, bet jis sugebėdavo jį perteikti su dideliu entuziazmu. Jeigu dabar vyksta diskusijos kaip mokytojo profesiją padaryti prestižine, tai galiu pasakyti vieną – šio žmogaus biografiją reiktų tyrinėti ir bandyti išgryninti ką ir kaip jis darė, kad jo pavyzdžių gaivinti prestižą. Ką jis darydavo kitaip nei kiti – jis ne tik mylėjo savo darbą, bet ir mokinius laikydavo lygiais pašnekovais.

Dar vienas spindulys, buvo mokyklos psichologas ir etikos mokytojas Valentinas Sikorskis. Tai buvo neįprastai šiltas ir inteligentiškas žmogus kuris turėjo begalinę empatiją ir toleranciją. Jeigu kas jo pamokoje nebūdavo aišku, tai mielai tau paaiškindavo ir netgi nurodydavo kur galima būtų susirasti daugiau info apie tave dominančią sritį. Vien jis mokyklai pridėjo +10000 karma taškų.

Labai viliuosi, kad ši mokykla pasikeitė į gerą pusę, netgi sakyčiau, kad neabejotinai turėjo pasikeisti, nes tuo metu ten buvo beveik dugnas (nesu įsitikinęs ar ne visiškas dugnas), ir nuo žlugimo gelbėjo keletas išties puikių mokytojų.