Mano mazoji jau gimdymo namuos gavo misinuko...
nors jau antra diena po gimdymo mano krutys buvo pieno pilnut pilnuteles...bet...pirmas vaikelis...patirties stoka-mazoji nugrauze spenelius iki mesu...net prisiliest neidavo prie speneliu...kaukdavau is skausmo,bet vistiek kisdavau kruti vaikuciui"nes juk visos gali maitint",is gimdymo namu patekom i santariskes,stresas didziulis,,prasidejo mastitas,as jau is proto buvau beiseinanti...laimei vyras nebegalejo daugiau matyt manes besikankinancios,nupirko buteliuka,isrinko misinuka ir pasake,kad gana cia kankinti ir save ir vaika....Bet vargeli kiek as prazliumbiau,kad nemaitinu pati-zurnala betkoki atsiverti-"maitink pati",susitinki ka nors-pirmas klausimas"ar maitini"ir po atsakymo "ne"seka toks ilgas menkinantis aaaa...taip ir verkdavau tukstanty kartu per diena.
Dabar mano mazei jau 7 men,stipri,sveika,lenkia draugiu vaikucius bendraamzius ir dabar matau,kad veltui pergyvenau ir kankinausi,jei nera to MP,tai nereiskia,kad blogesnes esam ir nera ko saves grauzt