Tapyba

o kokius pažisti?  iš Vilniaus kokius nors mokytojus pažisti?

su dauguma išsakytų minčių sutikčiau, bet jau aguonų stosiu ginti.  kam taip "užsisėsti" būtent ant aguonų. nesuprantu, kuo tos aguonos blogesnės už magnolijas??      gal jums jos atrodo kičinės tik todėl, kad jos auga kiekvienam kampe, yra labiau mums įprastos, matomos, pigesnės ir t.t. nei magnolijos? nemanau, kad dėl to ji automatiškai yra kičas. Ar van Gogo saulėgražas irgi pavadintumėt kiču, gi tokia papigiaiska gėlė, kas antram kieme rasi.
žiedas yra žiedas, jie visi vienodai gali būti gražūs ir negražūs, kičiniai ir ne. gėlių paveiksluose svarbu formos ir spalvos, tad beabejo dažniausiai kilnios ar pamokančios siužetinės linijos jie nekelia ir negali (ne bent simboline kalba). bet ten ir tikslas kitas. tokiuose darbuose dėmesys turėtu krypti ne kas, o kaip nutapyta. kai impresionistai pradėjo tapyti gėles pirmiausia jiems rūpėjo formos, ne turinio dalykai. jie liežuvius iškišę pasinėrė į tapybos galimybių studijas, t.y. mėgautis pačiu tapybos tapybiškumu, t.y. tik jai būdinga raiška ir matymu. (juk "tikrovišką" realybės vaizdavimą perėmė fotografija)
gamta ir žiedai japonų dailėje dar kitokie. ten akcentuojamas pats gamtos grožis ir harmonija, (kurioje žmogus, beje, nėra toks didis, kaip vakarų kultūroje). gal nesuklysiu pasakydama, kad vaizduojamas gamtos objektas jiems svarbiau/aukščiau pačios tapybos ar individualios saviraiškos. beje, ši ne tik iš dailės  visiem pažįstama ypatinga japonų pajauta gamtai yra ne šiaip sau. tai pareina iš ten gyvuojančios religijos sintoizmas (ar šintoizmas), pagal kurią Dievas, (tiksliau dievai) pasklidęs visur ir yra visame kame. tobiš net mažytis akmenėlis, jų akimis, gali skleisti dievišką grožį.. tą jie ir stengiasi parodyti.
tačiau vistiek gėlių žiedai vienaip ar kitaip atspindi žmogaus dvasines būsenas, nuotaikas ir pan. jei jos to neparodo, tada ir yra kičinės. o tai priklauso nuo to, kaip jos nupieštos/nutapytos.
kalbant konkrečiai apie ritka68 darbus ir aguonos ir magnolijos man lygiaverčiai darbai, net gal aguonos ir gerenės. apskritai kalbant apie jos gėlių paveikslus teigiama atrodo tai, kad švelnia, subtilia tapysena, spalvų pustoniais, liaunais koteliais, plevenančiais žiedlapiais ir kt. puikiai išgaunamas trapumo, švelnumo, gležnumo įspūdis. tie žiedai tokie pasyvūs, bejėgiai ir priklausomi nuo vėjo, plevena lyg drugiai. o bet tačiau tiems žiedams trūksta daugiau individualumo, gyvumo, nes jie visi nors ir skirtingai pasisukę, bet vistiek kiek schematiški, suniveliuoti. ir tas ypač ryšku magnolijų darbuose. o juk kiekvienas žiedas, kaip ir žmonės turi skirtingas nuotaikas..
o šiaip darbai (tik ne tie atvirukiniai) tikrai neblogi. 

butent iš Vilniaus ir pažįstu ,bet gal pavardėm nevardinsim

tai negi tik tiek darbu turi?    gražūs labai. na tik pirmas gal nelabai.. Pavasaris man labiausiai patiko. o kokio jis dydžio, kad knygai panaudotas?  o ir kaip ji knygai panaudotas, ta prasme įrišimui ar paimtas kaip iliustracija viršeliui?   

O kuo tau pirmas uzkliuvo?

sveikutes gal kam reiketu orginaliu paveikslu  galiu nutapyti ivairiu didziu ir pagal jusu paeidavimus ar namu interjiera

nematau tavo darbu,nematau ka tu moki,koks tavo lygis,...............................

Sveikutes, ir as prie jusu prisijungti noriu. Tiesa tapau daugiausia ant silko, todel ir bendrauju daugiausia silko tapybos temeleje. Taciau tapau paprastai naudojant grunta, o tai jau panasu i akvareline tapyba. Ikeliu nuorodele i savo albumuka.

http://s731.photobuc...320/butybe-art/

Nuostabu, tikrai.. nuostabias rankas ir menine gyslele turi 

Tai va, sveikutės visos, rodau savo pirmuosius potėpius ant drobės su aliejiniais    gal ir nelabai gražu, bet... 
http://public.fotki....atvaizd002.html

Grazus medziai Kiek matau cia viskas is tokiu taskeliu ?Tiesa?