QUOTE(Tamsioji ugnis @ 2009 05 26, 00:47)
Kriauklės irgi labai gražus darbas, gal kiek perspaustas, bet labai dailus
Na ir gelės gražiai atrodo, subtiliai, skoningai
Turiu omeny magnolijas, nes aguonos ir velgi žiaurus kičas
su dauguma išsakytų minčių sutikčiau, bet jau aguonų stosiu ginti.
kam taip "užsisėsti" būtent ant aguonų. nesuprantu, kuo tos aguonos blogesnės už magnolijas??
gal jums jos atrodo kičinės tik todėl, kad jos auga kiekvienam kampe, yra labiau mums įprastos, matomos, pigesnės ir t.t. nei magnolijos? nemanau, kad dėl to ji automatiškai yra kičas. Ar van Gogo saulėgražas irgi pavadintumėt kiču, gi tokia papigiaiska gėlė, kas antram kieme rasi.
žiedas yra žiedas, jie visi vienodai gali būti gražūs ir negražūs, kičiniai ir ne. gėlių paveiksluose svarbu formos ir spalvos, tad beabejo dažniausiai kilnios ar pamokančios siužetinės linijos jie nekelia ir negali (ne bent simboline kalba). bet ten ir tikslas kitas. tokiuose darbuose dėmesys turėtu krypti ne kas, o kaip nutapyta. kai impresionistai pradėjo tapyti gėles pirmiausia jiems rūpėjo formos, ne turinio dalykai. jie liežuvius iškišę pasinėrė į tapybos galimybių studijas, t.y. mėgautis pačiu tapybos
tapybiškumu, t.y. tik jai būdinga raiška ir matymu. (juk "tikrovišką" realybės vaizdavimą perėmė fotografija)
gamta ir žiedai japonų dailėje dar kitokie. ten akcentuojamas pats gamtos grožis ir harmonija, (kurioje žmogus, beje, nėra toks didis, kaip vakarų kultūroje). gal nesuklysiu pasakydama, kad vaizduojamas gamtos objektas jiems svarbiau/aukščiau pačios tapybos ar individualios saviraiškos. beje, ši ne tik iš dailės visiem pažįstama ypatinga japonų pajauta gamtai yra ne šiaip sau. tai pareina iš ten gyvuojančios religijos sintoizmas (ar šintoizmas), pagal kurią Dievas, (tiksliau dievai) pasklidęs visur ir yra visame kame. tobiš net mažytis akmenėlis, jų akimis, gali skleisti dievišką grožį.. tą jie ir stengiasi parodyti.
tačiau vistiek gėlių žiedai vienaip ar kitaip atspindi žmogaus dvasines būsenas, nuotaikas ir pan. jei jos to neparodo, tada ir yra kičinės. o tai priklauso nuo to,
kaip jos nupieštos/nutapytos.
kalbant konkrečiai apie ritka68 darbus ir aguonos ir magnolijos man lygiaverčiai darbai, net gal aguonos ir gerenės. apskritai kalbant apie jos gėlių paveikslus teigiama atrodo tai, kad švelnia, subtilia tapysena, spalvų pustoniais, liaunais koteliais, plevenančiais žiedlapiais ir kt. puikiai išgaunamas trapumo, švelnumo, gležnumo įspūdis. tie žiedai tokie pasyvūs, bejėgiai ir priklausomi nuo vėjo, plevena lyg drugiai. o bet tačiau tiems žiedams trūksta daugiau individualumo, gyvumo, nes jie visi nors ir skirtingai pasisukę, bet vistiek kiek schematiški, suniveliuoti. ir tas ypač ryšku magnolijų darbuose. o juk kiekvienas žiedas, kaip ir žmonės turi skirtingas nuotaikas..
o šiaip darbai (tik ne tie atvirukiniai) tikrai neblogi.
,kalbėjau apie tai,kad ligintuvas ir statinaitė-tai iš skirtingų medžiagų-metalas ir medis- dar prisideda ir draperija,ir šito natiurmorto sudetingumas ir yra parodyti butent tų visų medžiagų skirtingumą 
)-dar keli mokslo metai prieš akis-dar daug ko išmoksi-svarbiausia,jai pačiai patinka piešti-tai piešk-ir tikrai gausis 
jo...gebėjimai tapyti tikrai tobuli, už tai ir giriu 
