Tapyba

nu uždavėte esminį meno klausimą, į kurį žmogus bando atsakyti jau tūkstančius metų nu tai ką aš laikau vertingu bus subjektyvu. o apskritai garantuotai vertingas turbūt tas, kurį patikrino laikas, kurį pripažino ne tik to laikmečio profesionalai (kiti dailininkai, kritikai, kolekcionieriai, apie paprastą žiūrovą ar pirkėją jau nekalbu), bet ir kartų kartos.. tačiau kai perki sau darbą juk vistiek remiesi patinka/nepatinka, ir paprastai vertini ne vien techniką, idėją, atlikimą, bet ir kažkokius iracionalius, pasąmoninius, sunkiau įvardijamus dalykus... kurie užkabina sielą, ne tik akį ar mintis..
dar gali būti, kad pvz vienas laikmetis kažkieno kūrybą vertins palankiai, o kitas laikmetis jau abejingai, ar atvirkščiai..
dar svarbu kada tai nutapyta, tai kūrinio vertei turi reikšmės ir konktekstas, ir kūrinio kilmė, intesijos... tarkim tie taškymai tiesiog buvo tapybos raidos dalis, tuo metu buvusi nauja raiškos priemonė, vienas iš abstrakcijos būdų.. bet dabar taškymusi nieko nenustebinsi. bet net ir tuo atveju vienas taškosi ir jam gaunasi kažkas įspūdingo, o kitas taškosi ir nieko jam nesigauna meniško. tai tik atrodo kad paprasta.
portretai, peizažai yra tiesiog žanras, dėl to jie nėra savaime vertingi arba ne, tiesiog priklauso nuo konkretaus darbo meninės kokybės.. juk nieks nepasiginčys, kad turnerio, friedricho ar van gogo peizažai nėra vertingi.. portretai dar sudėtingesnis dalykas. šiuolaikinių gerų portretistų ir nėra daug... senovėje portretai atliko žmogaus įamžinimo ir pagerbimo vaidmenį, nes nebuvo fotografijos, todėl jie tokie realistiniai ir mums atrodo neįdomūs . vėliau modernizmo laikais plastinė raiška portretuose keitėsi, įvairėjo, individualėjo (pvz jei prisiminsim pikaso portretus). tačiau portrete apskritai turi matytis ne tik tikslūs atpažįstami portretuojamojo veido bruožai, bet ir atsispindėti jo padėtis visuomenėje, veikla, charakteris, būdas, nuotaikos, gyvenimas, žodžiu jo vidus taip pat... tad gerą portretą padaryti yra sudėtinga.
oi užsivedžiau ir vistiek dar galima kalbėti ir kalbėti apie tai..

Na taip. Kazin kokius šiuolaikiškus darbus dabar pripažysta dailininkai, kritikai Iš kur gauti tokią informaciją? Kūrinį nutapyti nauju stiliumi dabar sudėtinga, nes jau atrodo viskas atrasta. Nekalbu apie naujas technologijas(medija...). Tai kaip atrasti savo stiliu... jis vistiek bus priskirtas vienai is esamų krypcių. O tai portreto zmogaus socialine padeti galima perteikti nebent daiktais charakteri - tam tikra mimika, poza, spalvomis. Bet cia pats zmogus jau apsirengia kaip pats save supranta... O charakteri...O jei zmogu pazysti, tik tol kol tapai. Įdomu, kurie portretistai tai perteikia aukstam lygyje?
Rasote, jums realistiniai portretai neįdomus. Man tai visada buvo labai įdomu, kaip menininkas sugeba taip nutapyti

Akriliniam darbui visada tiks papraščiausias lakas...Va aš pirkau ermitaže nitrolaka pusiaumatinį 0,45 L..užtenka ilgam o kainavo kažkas apie 10 Lt...Bet tiesa mirtinai dvokia...bet už panašią kainą yra pirkti akvalakų, skiedžiamu vandeniu...ir visai bekvapiu..
Nu va...o tu gal ir aliejiniais tapyta lakuoji? nes šitokiu laku kažkada patepiau tai praskiedė išdžiuvusius seniai dažus aliejinius...žodžiu netinka

buna kartais aliejus skiriasi ne nuo senumo o no oro sąlygų pvz...dažam įtakos neturi tai, nebent skystesni bus, bet išspausk tą aliejų ir viskas



Tai kad neatrašom gali reikšti kad nežinom ir negirdėjom bent jau aš neatsimenu kad kada nors bučiau kažką tokio girdėjus
Papildyta:


Man tai patinka piešti realistinius portretus, na dovanai pvz iš nuotraukos...nu arba iš realybės bet labai gaila žmogų ilgai kankinti o tapyti net nebandžiau gal

Aš pabandziau tapyti, ir man patiko labiau nei piesti portreta Pabandyk ir tu tapyti. Ech man isvis patinka tapyti, taip maloniai tepasi ant drobes dazas, savotiskas atsipalaidavimas. Aisku viska analizuoji, apgalvoji kokia spalva susimaisyti ir t.t. Nera cia kada medituoti Ir man nepatinka zmogu "kankinti". Aisku geriau, neprisirisi prie nuotraukos, pagauni savitą akimirką... reikia labai kokybišką nuotrauką pasidaryti, nes fotikas megsta iskraipyti spalvas, atspalvius.

Bandei su mentele tapyti? Labai patinka ir tokie darbai su iskiliu reljefu. Bet dar nebandziau.

1. paprasčiausiai labai daug skaityti rimtą kultūrinę (periodinę, mokslinę, etc) spaudą. pamažu taps aiškiau kas kur. bet kaip sakiau ir profesionalų vertinimai laikui bėgant gali keistis, visi vertinimai vertinami iš naujo. kitaip tariant realios dabartinio meno vertės mes ir negalime nustatyti, nes esame "per arti" laike.. negali žinoti, kas nubyrės užmarštin, o kas liks.. ar aktualumas liks ar ne..
2. taip, daugelis kultūrologų, filosofų ir pan, pripažįsta, kad vakarų civilizacijos menas išgyvena krizę.. atrasti kažką naujo beveik neįmanoma.. bet manau apie tai visai nereikia galvoti.. tiesiog kurti.
3. na tuomet tarkim klasikiniai realistiniai portretai daugiau įdomūs savo virtuozišku piešinio meistriškumu, nei turiniu.. bent jau man
taip socialinę padėti galima perteikti per atributiką, bet ne tik. galima pvz per rankas, jei pavaizduosim jas sugrubusias, vadinas tai daug fizinio darbo turėjęs žmogus, jei baltas, švelnias ir laibas - jau gali reikšti aristokratišką žmogaus kilmę ar inteligentą.. etc. o dėl to vidaus perteikimo... grubiai tariant tapytojas turi pagauti kažkokią tipinę, tik tam žmogui būdingą veido išraišką, kuri geriausiai jį atskleistų.. ar tas žmogus žvelgia į pasaulį išdidžiai, ar baikščiai, ar svajingai... tai yra kūno kalba, kuriai skaityti reikia įžvalgumo, o perteikti - meistriškumo... vat čia ir sudėtingumas. na sunku ir paaiškinti. tame dalyvauja ir poza, ir veido išraiška, žvilgsnio nukreipimas, rankų, galvos padėtis, fono spalvos ir detalės, komponavimo pobūdis, daug daug elementų kartu..
dabartinių portretistų gerų nelabai žinau, mat specialiai tuo nesidomėjau , bet gal pasidairysiu internete. o iš senesnių pripažintas portretistas pvz vytautas ciplijauskas.. nu nepamenu kas dar.

1. Tai dabar vėl klausimas, katras leidinys rimtas? Mačiau yra kažkoks leidinys dailė 08', na ir vis kiti metai... kitų nepastebėjau. Patinka paskaityti interviu su meno žmonėmis, ar laidas pažiūrėti. Bet tokio rimto, kur analizuotų darbus gal nėra. Kažin iš ko mokinasi meno kritikai kaip išmoksta analizuoti ne tik kokia kompozicija...
2.Tikrai krizė. Man įdomiai atrodo tie filmai, kur rodo kaip vyksta kūrybinis procesas(na apie mirusius jau įžymius menininkus). Kaip jie kankindavosi, gerdavo....kiti narkotikus vartodavo. Gal čia tik filmas...
3. Na dėl žmogaus rankų, tai jei jis aristokratas, bet rankos ne baltos, ir ne laibos čia nebent gal kuriamam personažui tiktų... reikia paieskoti Ciplijausko. Negirdetas toks
Ačiū už atsakymus

Peržiūrėjau jo darbus. Charakteris neblogai perteiktas,drąsus potėpis. Bet nėra gražu. Ar norėtų žmonės turėti tokį nutapytą( savo) portretą namuose Gal klystu? darbai pasirodė niūrus, tokie kasdieniški kaip lietuvių gyvenimas... kažkodėl manau, kad portretas turi būti gražus, su aliuzija į gražesnį gyvenimą. Gal reikia užaugti iki to...
Darbai

čia tokius pabandymus univere darėm su mentele Akrilu...o aliejiniais ar bandžiau neatsimenu...

1 darbe matau visokias figūras žmonių, tai pasilenkę, tai bučiuojasi kažkas

O kokią specialybė buvo? taip įdomiai, visokie bandymai

1. na dar "kultūros barai", laikraščių visokių, straipsnių rinkinių (knygų), visko galima rasti ir ne vien lietuviškai.. čia gal jei įdomu į až daugiau parašysiu. na o meno kritikai mokosi iš meno kritikų..
2. na ten buvo tik vienas pats paprasčiausias pavyzdys, o tokių niuansų gali būt milijonas..
3. puikus pastebėjimas- kaip lietuvio gyvenimas. vadinas jam pavyko perteikti tam tikrą " vidinę tikrovę"..
o va tada klausimas kas yra grožis, tai antras esminis meno klausimas jūs sakote portretas turi būti gražus, tačiau tai jau bus idealizuotas portretas. o man atrodo, kad portretas turi būti ne pagražintas, o atspindėti tikrą žmogų, toks koks yra iš tiesų.. su visomis ydomis ar trūkumais.. bet čia gal irgi skonio reikalas, istoriškai šis požiūris irgi keitėsi, antai senovės graikų portretai buvo labiau idealizuoti, o štai romėnų kuo tikroviškiausi (su visais spuogais, raukšlėm ar įgimtais trūkumais ) panašiai ir vėliau su visokiais karalių portretais (čia galima prisiminti skandalą, kai Goja nutapė karališką šeimą tokią "baisią", išsigimusią, kokia ji yra ištiesų..) na ir taip toliau. šiuolaikinė estetika laiko, kad menas nėra vien tik (tradicinis saldus) grožis. dabar ir bjaurastis irgi yra graži... (pvz. sauka)

1. Norėčiau į až

O apie Goją ir mačiau filmą, kokie buvo visi nepatenkinti, kai pamatė savo paveikslą Vienas su mėlyna nuo gėrimo nosimi...
Jei nusitapyčiau savo kasdienišką autoportretą, nenorėčiau kad kas jį pamatytų, jausčiaus tokia "apsinuoginusi"... Visi mes turime daug vaidmenų socialiniame gyvenime, tik klausimas kurį norime matyti paveiksle

Man patinka Modigliani portretai... o pati kolkas tapau "saldžiai"
Norėčiau nutapyti aktą, na moterį pataluose, ar taip apsinuoginusią... gražu pažiūrėti.Bet dar vis nedrįstu, nors tektų tikriausiai iš vaizduotės tapyti

Kažkada parodoje mačiau tokius šlykščius darbus, visokie mėzgaliai ir t.t. Tai tokie darbai tikrai skirti šokiruoti Ir turi žmonės drąsos tapyti tokius darbus, panašiai kaip ir kurti siaubo filmus.

O Sauka jautri esu tokiems dalykams...

Nu taip atrodo, o ten tiesiog pateplojau ant mentelės ir prispaudžiau
O studijuoju aš daile tai visokiu briedu tenka daryt