QUOTE(Cykrė @ 2009 05 19, 10:30)
Gal kuri žinot kada prasidės registracija pas Biržietį birželio mėnesiui?
jei neklystu, tai girdėjau, kad 25d. jau lyg ir pradės
QUOTE(Kriste1978 @ 2009 05 19, 13:50)
Sveikos, esamos ir busimos mamytes. Jungiuosi ir as prie jusu
sveika prisijungus
QUOTE(aitiii @ 2009 05 21, 08:41)
istorija tokia...
ta istorija vistiek nereali, tad aš ją pratęsiu žodžiu taip: ateina pas mane kažkokia panelė, vėliau dar pamačiau vyruką, sveikinasi su manim, o aš nepažįstu galvoju, galvoju, kad labai matyti, bet niekaip neprisimenu, kur čia aš juos galėjau matyt, tai pirma mintis buvo, kad jie kokie mano tolimi giminaičiai paskui kažką sako "Aistė" (nu geras, galvoju, juk čia vienvietė palata, tai tikrai su manim jokia Aistė neguli, tai, galvoju, sumaišė palatas. Bet irgi, galvoju, nu kaip čia žiūri į mane ir vistiek nesupranta, kad aš visai ne jų ieškoma Aistė), todėl tik sugebėjau išlement kažką "neee" (nu maždaug, kad aš ne ta, ko jie ieško), tai ačiū Dievui, kad jie nepasimetė ir nepasiuntė kur nors manęs (matyt suprato, kad dar galvelei po gimdymo biškiuką "popa"), tai paaiškino nesusipratėlei, kas čia darosi nu nuo tada jau viskas liuks buvo, laaabai faina šeimynėlė, draugiški tokie, bendraujantys, nuoširdūs, suuuper tik gėda labai baisiai man, kad pamatė mane tokią "ne kondicijoj, nesusitvarkiusią ir pan., ir kad taip negražiai išėjo, kad nepažinau aš jų bet labai labai ačiū, kad atėjot ir taip maloniai bendravot
o dabar - istorijos tęsinio tęsinys. Ateina šiandien pas mus B., man sako: "tai turėjot vakar lankytojų?..", sakau: "ne, tik šiandien" (nes šiandien vyro giminaitė atėjus aplankyt buvo), jis vėl man sako: "nu juk turėjot vakar" ar kažkas pan., aš vėl jam neigiu tai gerai, kad vyras buvo, tai jis mane į protą atvedė, priminė, kad juk turėjau vakar svečių (o mano tai galvelei visai popa, nu rimtai kažkaip užsiblokavo ir kažkaip tuo momentu pamiršau apie aitiii šeimynos vizitą ). Tai paskui dar linksmai papasakojo daktarėlis, kaip ten vakar su aitiii apie mane kalbėjo, kaip ieškojo aitiii manęs ir pan
nu žodžiu, išvada viena - mano galvytei tikrai popa (tikiuos, kad čia dar po gimdymo taip, kad nemiegojus vos ne dvi paras ir pan.). O jei per kitą mano nėštumą vėl būtų GD, tai gimdyčiau tik pas B. (aišku, jei jis apsiimtų), nu nes nerealus ir gydytojas, ir specialistas, ir žmogus, be jo taip sėkmingai tikrai nebūčiau pagimdžius, pats didžiausias AČIŪ jam
o visi ilgesni pasakojimai gal vėliau bus, dabar dar ligoninėj esam, svarbiausia, kad lelius mūsų gyvas ir sveikas tik tiek, kad tinginiukas, tingi valgyt, tai tikriausiai dar teks kurį laiką ligoninėj mums visiems pabūt.