QUOTE(SMV @ 2005 09 04, 10:10)
Bet sau kartoju - as nemetu visam. As tiesiog noriu buti nepriklausoma. T.y. noriu rukau, noriu - ne
Aš irgi pasilikau tokioje būsenoje. Labai gerai, patikėtit ,metančios. verta dar pakentėkit tris dieneles, daug lengviau bus.
Kai sulauksit to momento"o, kaip seniai buvau prisiminusi, jog noriu parūkyt. vakar?nerealu.." Kai atsikelsit ryte ir gaivuma, gaivuma
Neskubėsit ant tuščio skrandžio kavos ir greit, greti, nes noriu rūkyti. Suvalgysit kokį obuolį, o po pusvalandžio ir kavutė su žurnalu arba pasižvalgymu pro langą ar į tuščią sieną(visai faina)
Neskubinsit svarbių pokalbių, darbų dėl to, kad va, reik bėgt parūkyt, po to vėl galima. Įtampos tikrai mažiau, nei nuima cigaretė.
Ir visą laiką žinau, kad savaitgalį ar paprastą dieną, jei tik noriu, visada parūkau. Taip, taip, visada, kai noriu. O noriu dabar retai: išgėrus alaus, plepant su drauge..Taigi, gaunasi apie 1 cigaretė per savaitę, kartais per dvi. Jos aš nenoriu prarasti, man tai malonu. Bet jaučiuosi gerai, be jokios sąžinės graužaties, nes nesu priklausoma!
QUOTE(Julyyte @ 2005 09 05, 00:14)
Beje, SMV labai idomi tavo teorija, gal psichologiškai taip būtų lengviau, bet su manim reikia grežčiau.....
Tiesa, iš pradžių reikia griežtai, nerūkyti, kol mintys apleis apie rūkymą. Bet slaptai sau galit žinoti, kad ateis dar šventė, kai užteks per mėnesį vienos cigaretės ir ji suteiks daugiau malonumo, nei rūkymas ištisą dieną
Tikiuosi pagelbėjau. Visko galima tikėtis iš metančių rūkyt, jei sunervinau, tai bent nepykit