Rumunija-Bulgarija

Jau važiuodami į Nesebarą pakeliui buvom pastebėję prie Bialos miestelio reklamą/nuorodą į vyno rūsį ir vynų degustaciją, tad grįždami atgal nutariame būtinai užsukti ir pasidomėti kas ten ir kaip. Taip ir padarėm, užvažiavom, o ten tuščia, nei vieno žmogaus. Pamatęs klientus, iš namo išeina, kaip išsiaiškinom, savininkas. Puikiai kalba rusiškai, paaiškino, kad turi nedidelį palyginus vynuogyną, aprodė savo rūsį, o vėliau ir suorganizavo savo vynų degustaciją, na gal 6 rūšių vyno, iš jų tik 1 raudonas, 1 rožinis, kiti - balti. Paklausėm, kokį geria patys, atsakė, kad tik raudoną, "kad sveikatos būtų". paragavom visų, jis pakomentavo, kuris kokio skonio, pasiūlė aišku išsirinkti ir nusipirkti. Kainos tai ne kaip parduotuvėj - butelis 20 levų, bet užgarantavo, kad parduotuvėse jo vynų nerasim. Ir tikrai, kiek vėliau žiūrėjom, neradom. Na, aišku, įsigijo, kas butelį, kas porą.

Šeimininkas demonstruoja senovinį vežimą, kur anksčiau "kojiniu" būdu iš vynuogių būdavo spaudžiamos sultys vynui




Šeimininkas pasididžiuodamas rodo kyvių medį, kuris auga jo sodely:



Vyno rūsy:

Likusias 5 dienas paskiriame poilsiui, o jos prabėga labai greita ir vėl - į kelią. dabar nusprendžiam dalelę maršruto pakeisti, važiuoti ne per Constantą, o per Rusę, žinom, kad ten tilto pravažiavimas mokamas. Bet ir vėl planai laiko atžvilgiu keičiasi - pravažiavus vos virš 100 km., eilinį kartą sprogsta padanga. randamės dar Bulgarijos teritorijoj, sulaukiam techninės pagalbos, tai kol viską susitvarkom, praeina apie 5 valandas, bet vėl viskas gerai, tik bulgarai už šio reikalo sutvarkymą nulupa dau daugiau už rumunus.nakvojam jau Rumunijoj, pravažiavę serpantinus tamsoje ir lyjant. Vėl surandam labai neblogą motelį, kabariai tvarkingi, tik jau pusryčiai neįeina į kainą, bet ne bėda, pavalgom jų kavinėj labai sočiai ir skaniai. Sekančią nakvynę planuojam jau Lenkijoj, tai lekiam, kaip visada, tarsi pajutę namų šauksmą. Bet netikėtai prasideda liūtis, nors kalnus kaip ir pravažiavom, nežinia iš kur mus pasitinka per kelią bėganti srauni upė purvino vandens. prieš mus mašina sustoju, įsijungus avarinį, mes palengva važiuojam, kas bus tas, mašina didelė, prikrauta, tai gal nenušes. Nors man širdis pirmą kartą per visą kelionę turbūt kulnuose jau buvo, nes tokio vaizdelio dar nebuvo tekę matyt:





Sėkmingai pravažiavus pirmąjį potvynio ruožą, apankam, kad už keletos kilometrų vaizdelis pasikartoja dar du kartus, bet jaučiamės drąsiau, pasitikim mašina. Nors nežinau kas būtų, jeigu vidury visos tos masės užgestum...
Toliau viskas gerai - pietūs restoranėly Rumunijoj su vengrišku guliašu ir sustojam tik kuro pasipildyt. Lenkijoj nakvynę sunkiai surandam, pas juos kažkokios šventės, sekmadienis, niekur nėra vietų, tai apsinakvojam tik apie 2 valandą nakties, nors jau beveik buvom nusiteikę važiuoti ir iki namų. Sekančią dieną bandom ilgiau pamiegoti, vis tik dar netrumpas kelias. Toliau trumpas šopingas Bialystoke, kad grįžę namo turėtume ko pavalgyt , pietūs Lenkijoj su jų firmine "galonka'. apie 23 val. mes jau namie.

tai tiek kelionės įspūdžių, gal kas paskaitęs pakeis savo nuomonę ir neišsigąs važiuoti per Rumuniją, manau, mūsų maršrutas buvo neblogas, tikrai Rumunijoj pamatėt daug gražaus, o Bulgarijoj šauniai pailsėjom

Tiesa, jeigu kam įdomi kelionės finansinė pusė, tai 17 dienų, pravažiuota 5400 kilometrų, apie 5200 Lt dviems suaugusiems ir vaikui, važiuota 2 šeimos vienu auto, išviso 6 žmonės, auto - dujos. Visos nakvynės viešbučiuose, moteliuose ir apartamentuose, maitinimasis ir kavinėse ir šiek tiek pačių gaminimo.