Rumunija-Bulgarija

Pirmas blynas prisvilęs, tai bandau dar:
Lenkijos pigusis moteliukas:


Degalinės teritorija Lenkijoje:



Rumunijos pasienis:



Alkani šuniukai (aišku mes primaitinom) Rumunijos degalinėje:


Rumunijos miestukas:

Sighisora

Rumunijos vidurio vaizdeliai: kaip auginami apyniai:



Kalnai:

Tikrai neblogi Rumunijos keliai:





Nors buvo ir tokių gerų serpantinų:



O va taip plačiai apkalbėtų čigonų su vežimais sutikom vos kelis:

Mano minėtas višbutis prie Brano Drakulos pilies:



Brano (Drakulos) pilis iš toliau:



Kylam laiptais į pilies vidų:



Ekspozicija pilies viduj (be čia gyvenusio grafo Drakulos užuominų):





O čia jau iš suvenyrų turgelio :



Pilies vidaus kiemelis:

Tęsiu toliau... po Brano pilies šios dienos mūsų planuose dar aplankyti ir apžiūrėti Brasovą. Tad toliau į kelią, nes per šią dieną turim pasiekti ir galutinį savo kelionės tikslą - Bulgarijos pajūrį, Auksinių Kopų kurortą. Kelia iki Brasovo neprailgsta, laike karšta, apie 32 laipsnius, mašinoj - vėsu, gera. Tyrinėjam Brasovo žemėlapiuką, kur mums čia prisiparkuoti, kad arčiau visų lankytinų objektų. Įvažiuojam į miestą, ieškom laisvos stovėjimo vietos, daug kur draudžiamieji ženklai, pagaliau randam vietelę, kaip tik mums. Tik vat problema, kaip kažkas ir minėjo, neturim metalinių pinigėlių, o automatas tik tokius priima. Pasiunčiam vaikus per parduotuves pakeisti, tai už kokių 20 min. grįžta patenkinti, pasisekė n-tojoj parduotuvėlėj pasismulkinti. Susitvarkę su šia problema, patraukiame link keltuvo. Kaina sugausiam - 10 lėjų, t.y. apie 8 Lt. Nusiperkam bilietukus ir iškart pakylam. Vaizdai - grožis.






Papildyta:
Vaizdais ilgai nesigrožim, nes karšta, o ir laikas spaudžia. Taigi leidžiamės žemyn - ir pėstute į miesto centrą. Brasovas man labai patiko, labai gražus ir tvarkingas miestas. Pasivaikštom po centrinę aikštę, pasigrožim juodąja bažnyčia, surandam pačią siauriausią Rumunijos gatvelę, kuria gali praeiti tik dviese, trise jau neišsitenki.

Juodosios bažnyčios fragmentas:



Aikštė:





vaizdai į kalną, kur prie miesto pavadinimo ir buvo apžvalgos aikštelėj:

Atsisveikinę su Brasovu ir nusprendę, kad vis tik Rumunija mums paliko tikrai gerą įspūdį, gal tikėjomės visko blogiau, ir kad gal visai nieko prieš kada nors dar ją aplankyti, traukiame toliau. Važiuojame link Bukarešto, apvažiuojame jį aplinkeliu (žemėlapy būtų kairiuoju), patenkame į autostradą. Ir čia pamatom, kad padarėm klaidą neprisipylę dujų, nes jau visoj autostadoj dujų nerasta. daug tokių miniukių degalinių, aikštelių su tulikais, bet dujų nėr. Pavažiavus benzinu, tenka sukti nuo autostrados į miestuką, kur pasiklausę surandam ir dujų degalinę. Toliau į autostradą, kuri tęsiasi iki pat tilto per Dunojų. Čia mus ištinka šiokia tokia avarija, grynai prie tilto sprogsta priekinė padanga. Taip kad keleiviai išlaipinami ir per tiltą eina pėsčiomis, jausmas nekoks, pro šalį švilpia visokie kroviniai automobiliai, tai baisu, kad oro gūsis nenupūstų. O ir pats tiltas turbūt pėstėsiems nepritaikytas, einam už atitvaro, o ten dalimis skylės, dangos nėra, tenka žingsnelį kitą perkelti per atitvarą. O aukštis virš Dunojaus irgi neblogas. Matom, mašina su vairuotoju sustojo iškart už tilto, ten toks kelio praplatėjimas padarytas, kaip ir mašinom sustoti.

Tiltas:



Prasideda linksmoji dalis - pasirodo ten Rumunijos "plaštakių" darbo vieta. Tai jau iš tolo matom, kaip mūsų vairuotojas mojuoja rankom ir purto galvą. Žmogui nelaimė, o jos: "Sex, sex". Bet nieko, porą valandų stebėjom jų kasdienio darbo subtilybes, nebuvo kur dingti, mašina ant donkrato, padanga suplyšusi šalia. Sėkmingai ranką pakėlus pravažiuojančiai mašinai ir jai sustojus, lengviau atsipučia, pasirodo tinkamą mašiną sustabdžiau - autostrados priežiūra ar tai apsauga. Susikalbam, kokia mūsų problema, tai paima padangą ir su mūsų vairuotoju išvažiuoja. O jau vakaras. Grįžta, niekas vairuotojo su pinigine nepagrobė (jau buvom prigalvoję ko gali būti ir ko ne), su permontuota padanga, atsiskaitom ir susimontavę ratą, traukiam toliau.

Tolesnis mūsų maršrutas - link Constantos ir po to pajūriu link Bulgarijos. Bet kadangi neplanuotai sugaišom apie porą valandų, tai jau rumunijos pajūrio nepamatysim, o tai norėjom pažiūrėti, kokia ten situacija, kad ateičiai turėt nuomonę. Ir Murfatlaro regione, įžymiuosiuose vynuogynuose, nepasižvalgysim ir skaniojo vyno nebenusipirksim . Pavargę, bet nenuliūdę, lekiam toliau, melsdamiesi, kad ratai atlaikytų. Temsta jau visai, autostrada baigėsi, bet keliukas gan normalus, taip ir privažiuojam Rumunijos-bulgarijos sieną, toliau, šlakbaumas, kelių mokestis, susimikam už 2 svaites ir jau visai vėlai pasiekiam Auksines Kopas, iškart surandam be klaidžiojimų savo apartamentus, kol išsikraunam daiktus, apžiūrim, kur teks gyventi, po to dar pasidalinam įspūdžiais, ateina ir 4 ryto, tada tik nueinam miegot.

Vaizdai iš mūsų apartamentų balkono:

Čia šiaip Auksinių Kopų vaizdai:

Tris dienas praleidžiame ilsėdamiesi - jūra, saulė, susipažinimas su vietinių kavinių patiekalais.

Čia gal ir nenauja, bet mums dar nematyta atrakcija, kiek pastebėjom, labai populiari:



Lepinamės patiekalais:

Kadangi mes tokie turistai, kurie mėgsta ir pagulėti prie jūros, ir pakeliauti, kažką pamatyti, tai tris dieneles pailsėję, nusprendžiam, kad reikia pažiūrėti ir Bulgariją, t.y. greičiau jos pakrantę, nes jau tolimų išvykų neplanavom, kur dar kelionė atgal namo. Tiesa, apsiprekinti maisto važinėdavom į Varną, prekybos centrą Picadily Park, dar neįvažiavus į patį miestą, kainos ten normalios, nereikia niekur po miestą blaškytis, palyginom su kitais prekybos centrais, tikrai normalus produktų pasirinkimas. Tiesa, dar užsukdavom į turgelį vaisių ir daržovių.

Soboras Varnoje:



Pirmoji mūsų išvyka - į Kaliakros iškyšulį. Labai patiko, vaizdai nuostabūs, gamtovaizdis visai kitoks, negu Auksinėse Kopose. Išlikę daug griuvėsių senovės romėnų gyvenvietės, net keli paminklai Ušakovui, nes šioje vietoje jo vadovaujamas laivynas sumušė turkų laivyną. Užsukame ir į kavinę papietauti, kuri įsikūrusi ant iškyšulio, pilna turistų, o kainos nustebino, pigiau nei auksinėse kopose, ir skanu.

Pakeliui į Kaliakros iškyšulį (vėjo jėgainių, ir tokių gana didelių, laabai ten daug):



Vaizdai iškyšulyje:









paties iškyšulio gale įrengta koplytėlė, kur paaukojus pusę levo galima uždegti žvakutę už artimuosius:

Kitą dieną iš pačio ryto važiuojam į kitą pusę - sukam į pietus link Nesebaro. Pervažiuojam Varną, pakeliui užmetam akį, kaip atrodo Obzoras, tolėliau matosi Saulėtojo Kranto pastatų gausybė. Surandam Nesebare pirmą pasitaikiusią aikštelę, aišku, mokama, ir ne pigiai, 8 Levai už 1 val. Vėliau praeidami kitas, matėm pigiau, bet ką jau padarysi.

Pakeliui link Nesebaro. Į ką Bulgarijoj atkreipėm dėmesį, tai kad visos pakelės tokios nenušienautos, apaugusios baisinėm žolėm



Įvažiuojant į Nesebarą:



Pats Nesebaras tai gražus senovinis miestas-tvirtovė, bet būtų dar gražesnis, jei ne visos gatvelės aplipusios suvenyrų prekeiviais, bet pasivaikščioti ir pasižvalgyti tikrai verta









Čia matyti neblogų jachtų