Koks jausmas, kai išduodi mylimą žmogų

visus sprendimus priimsi pati, bet kai aš jau nudegusi, tai galiu patarti, labai rimtai apgalvok, ar galėsi taip gyventi. Nesitikėk, kad vyras tapęs "vyru" pasikeis... Visi erzinantys bruožai iki vestuvių ilgainiui kasdienybėje paaštrėja 10 kartų.
Taigi arba nuspręsk gyventi su juo tokiu, koks jis yra, arba nesikankink ir ieškok, ko reikia tau.
Netekėk už iliuzijos, nes iliuzija su realiu žmogumi neturi nieko bendro, tai tik tavo įsivaizdavimai...

Taip, tu teisi, gemini star... tai mano gyvenimas, man jį reiks gyventi.. o tokio tikrai nenoriu... matyt reikės įskaudinti kad pačiai neskaudėtų.. Ačiū už supratimą.

Sveikos,
narsiau po neta ir aptikau sia diskusija. Ir teko uzsiregistruoti cia, nes panorau pasipasakot.....
Gyvenam su vyru kartu jau daugiau nei 13 metu. Vede esam beveik desimtmeti. Ir.... jau daugiau nei metai sirdy, galvoj, seimoj nejauciau nieko.... tik didziule tustuma... visur... O ji tokia kai nenori nieko.
Grizti is darbo, automatiskai pavalgai, vaikus aptvarkai, telika paziuri, dar ka paveiki, bet.... lauki kad greiciau ateitu rytas, kad galetum is namu iseiti i darba, i parduotuve, bet kur...., kad tik nebut namie.... Ankstesniais metais irgi budavo tokiu "uzplaukimu", bet praeidavo ir net neatsimindavau ju. O siemet.... nezinau... gal tas "10 metu jubiliejus" labai paveike.... Stengiausi nieko negalvoti. Laukiau, kol tai praeis. Juk anksciau praeidavo. O kuo daugiau galvodavau, tuo didesne ta tustuma daresi. Tuo ilgaiu norejau kur uztrukti. Dirbdavau iki isnaktu, parsinesdavau darbo namo, kad tik nereiktu nieko kalbeti, nieko planuoti su vyru.
O planuota buvo daug... Ilgas ir grazus gyvenimas, senatve kartu...Ypac tolima ir ilga kelione dviese desimtmecio proga, nauji ziedai, nauji izadai...
Taip norejau kam nors pasipasakot.....Ir ne tam, kad sulaukti patarimo. Bent jau pasipasakot. Na, gal tada ir pasitart Bet kam?... draugems? - ju neturiu. Na bent jau negaliu ju draugem vadinti, greiciau labai geros pazistamos Mamai? Apsaugok dieve! Nesupras. Nesupras niekas... Juk mes tokia grazi pora, gyvenam pasiturinciai, daug keliaujam, turim viska, ko sirdis uzsigeidzia.... Vyras demesingas, rupestingas ir visa kita tradiciskai. Gyvenk ir zvenk. Niekas nesupras.... Viskas tiesiog tobula. Isorej...
O galvoje ir sirdyje (mano) tai uraganas, tai apatija, tai ... net nezinau kas....
Ir stai... Visiskai netycia. Prisiekiu! Niekad nepagalvociau, kad isvis taip buna! Ir tikrai jau net nesvajojau apie tai! ....sutikau ji. Ne girto vakarelio metu, ne surmuly, ne kazkas supazindino... Tiesiog sutikau. IR KA? paklausit jus...
taigi...
Pirmus du kartus tik daug kalbejom. Labai daug. Apie viska. Niekada su niekuo nebuvau taip ir tiek kalbejus. Tuo labiau su savo vyru. Trecia karta pasimylejom. Ir, zinot ka, tai buvo nuostabu! Jauciausi kaip sapne.... Tokiam, koks buvo filme "Kur nunesa sapnai" Po to susitikinejom beveik kasdien. Negaledavom issiskirti. Ir dabar sunkiai galim Tai tesiasi jau 5 menesius. Ir as jauciuosi laiminga. Mes kartu jauciames laimingi. Tvirtai tai zinau, nors stengiames apie tai labai daug nekalbeti... Paklausit kodel. O todel, kad tada dar sunkiau issiskirti, dar sunkiau iskesti ta diena, kai nepasimatom, dar sunkiau isgyventi tai. O kai taip sunku, norisi daryti skubotus zingsnius. O abu esam protingi zmones, ir skubeti nenorim. Tam, kad neiskaudinti kitu labaiu nei tai jau padaryta ( nors jie to ir nezino) ir svarbiausia, kad neiskaudinti saves....
Nejauciu ir ne maziausia sekundes dali nejauciau jokio sazines grauzimo, ar sleikstulio. A nei gramo Man nesunku paziureti savo vyrui i akis, nei vaikam (kazkas cia rase, kad sunku bus vaikams i akis paziuret - o prie ko cia jie? Vaikai visiskai atskira tema).
Sakysit, kvaile, sekso tik truko. NE! Netruko. Su vyru seksas labai netgi geras, ivairus, jo netruksta.... bet.... Bet nera tos ugnies, tos aistros, tos chemijos. Ir dar baisiau... as nenoriu... jau nebenoriu... Ir dar maza to, supratau, kad turbut taip niekad ir nemylejau savo vyro ta tikraja meile. Na, aisku, galim diskutuoti, kas tai yra, bet juk tema ne apie tai. Arba gal ji buvo, bet jau kazkur isejo....
Tiesa, dabar kai jau parasiau viska, pagalvojau, kad temos pavadinimas idomus toks. Ir gal as ne ten pataikiau? Gal tikrai slykstu kai pasuki i kaire " netycia" ir kai dar myli savo vyra?

Na elementaru, tiesiog knyginis variantas- jus užkniso MONOTONIJA ir ........radot kaip ją praskaidrinti, kaip pati rašot esate protingi, kad viską griauti ant karštųjų, tai ir negriaukit visko, dar spėsit jei ką.........
O pažiūrėjus iš kitos pusės, kaip senoliai sako, nesupykit alia "išpindėjimas iš gero gyvenimo" ir ne kitaip....

Braske 8 - o kur tu radai , kad mano gyvenimas buvo geras? Ar tai, kad gyvenu viskuo materialiai aprupinta gyvenima? Jei ka, tai pati prie to prisidejau tiek pat kiek ir vyras. Nei vyras, nei kas kitas nieko ant lekstutes neatnese. Ir finansinis stabilumas - toli grazu negarantuoja GERO GYVENIMO. Todel nemanau, kad ispindejau
Galejau tik viena sakini parasyt atsakydama i tema - Ne, neslykstu

Aišku-vyras kaltas,kaip visada,tik ar dar po 10m istorija nepasikartos?O gal ankščiau?Darbas,vaikai,kasdieniniai rūpesčiai-vel viskas nusibos,ir...

Tai dabar ir raskykit prinokusius vaisius su vyru, o ne su meiluziu.
Tikriausiai vyras niekada nera taves isdaves, tu juo visiskai pasitiki

Tuoj pradesiu gailetis... ir ne del to, kad turiu meiluzi, o kad cia parasiau...
turbut nedaug kas moka perskaityti visa teksta, o ne susidaryti savo isankstine nuomone is pirmo ar paskutinio sakinio.
Juk nerasiau, kad vyras kaltas. Isvis nieko neapkaltinau !!!! tik aprasiau savo situacija ir pateikiau isvada - MAN NESLYKSTU.

Tai ir valio

Pries rasydama isgyvenimus forume turi buti nusiteikusi tam, kad susidursi su priesiskumu. As tavo situacija pilnai suprantu, isbleso meile ir jos neatstos joks net ir pats geriausias gyvenimas, seksas ar bendras ukis. Ne robotai gi esam, ir tie uzgime jausmai ar aistra kitam yra labai zmogiska ir suprantama.

Blatt, aš tave visiškai suprantu. Dar prieš metus, turbūt, irgi būčiau kitoj "barikadų" pusėj. Bet dabar...

Sutinku su tavimi, kad jokio šlykštulio ar sąžinės graužimo nėra. Tiesiog beprotiška aistra Ir vis galvoju, ar bandyti nuo jos "pasveikti" ar ne ... Nors ką aš čia kalbu, bandėm mes grįžti į reikalingas vėžes, bet... aptemsta protas...

O kaltų ieškoti nemanau kad verta. Kam nuo to geriau?

Na nesuprantu as jusu moteriskes: jei nesinori gyvent su vyru, netenkina santykiai, tai skirkites ir gyvenkit kaip norit, ir duokit toki pati pasirinkima partneriui-as uz teisybe.
Vyrai siuo atveju teisingesni, jei santykiai netenkina seimos, susiranda meiluze ir ate...jei tenkina-bando grizti atgal, kazkaip atviresnem kortom zaidzia.
O cia zmogus gyveni su zmona ir nezinai, kas jos galveleje sukasi: patenkinta ji, ar ne, eina pas meiluzi ar ne, nes tyli, kaip zuvis vandenio prisisiurbus.