QUOTE(Tylene @ 2006 03 10, 16:48)
o pasikalbėti su vyru apie visa tai neišeina?
Ar nepadeda niekas? Nes gal jis nesupranta, kas tau nepatinka...Šaunuolė, kad nepuoli į kito glėbį...bet kad būtum laiminga- bandyk kažkaip išjudinti vyrą toje srityje....
Apie tai jau su juo kalbeta ir ne karta. Tiesiog musu poreikiai labai skiriasi, jam to tiesiog nereikia, na kartais, jis uzkietejes darboholikas, kuris buvo bandomas isjudinti visais imanomais budais: staigmenos, romantiskom vakarienem, intym. pokalbiais, ir graziuoju, po to nervai nelaikydavo, tai piktuoju, padedavo tik tam kartui, o po to vel viskas
istisos savaites nepaliesdavo manes, nors is aplink esanciu vyru demesio sulaukiu gana daug, o jis... Jo toks pasyvumas man ikyrejo, nebezinau ka daryti, jam sakau, kad jei taip toliau tesis, tai nezinau kas bus. O jis sako niekur nedingsi, o jei tau nepatinka kazkas gali iseiti, isvis tada nebezinau ar as jam ka reiskiu. Jam sakau tu pats stumi mane i neistikimybe, net buvau priartejus prie tos ribos, bet negaliu, negaliu ir tiek, nes myliu, tai taip ir plesausi
. Gal cia metu skirtumas, jam 29, jis turejes nepadoru kieki moteru, gal jam to nebereikia, nusibodo, nes jauciuos kartais, kad as jo visai nedominu. Man gi 22, jis nori vaiku ir visa kita, bet nera ne tai, kad aistros, traukos, nieko nera
. Negaliu sau leist but neistikima, bet ir toliau nebegaliu