Namo aplinka

matyt pakankamai šviesos gauna. Kiek pačiai teko pastebėti eglių gyvatvores, pakankamai daug su atsivėrusiomis apačiomis nors pačios eglutės tik ~30metų senumo ir jaunesnės 

o pušis juodoji Pyramidalis? 

matyt pakankamai šviesos gauna. Kiek pačiai teko pastebėti eglių gyvatvores, pakankamai daug su atsivėrusiomis apačiomis nors pačios eglutės tik ~30metų senumo ir jaunesnės 

sveikos, tikiuosi prijungsit mane i savo rateli.

Vis paskaitau jusu mintis, daug patarimu randu.

As sugalvojau gyvatvore apsodint kaukazo slyvutemis, kokia Jusu nuomone, gal kas zinote kokie minusai ju? Nes kol kas tik teigiamus bruozus randu.

o aš planavau iš vienos pusės gėlyną daryt    prie tujų sienos piliarožes , ar ir jos neaugs ?
Dar tokia mintis atėjo    gal galima tujų šaknis kažkaip atskirti , kaip su šiferiu ar panašiai ?

aciu
ir kada tiketis ziedeliu... kitamet?

ir dar klausimas - jei juos sukisiu i veja , tai saugoti paskui nuo nusienavimo ar nieko jiems neatsitiks?

Jau radau, tai dar neatrisai, (koks zieminis sodas grazus, visai ne pavasarinis)o as nudengiau ir visai nerisus buvau, jei dabar nesugadinsiu, tai kol kas islikus, kaip pernai, bet sniega vel lyg pranesa, ko gero dar teks dengti, o ir ziedkotis styro mano nenupjautas su sudziuvusiais ziedais, nezinau, gal reiktu nupjauti

mastau apie kukmedi kolonini... uzsodinti noriu apie 20metru krastine tiesiog kad nebutu matomas vaizdas is tos puses.... kazi kas geriau egles ar kukmedis?

įsisprausiu į jūsų kalbas apie augalus intarpu apie žuvis minėjau kažkada, kad užsiprenumeravau žurnalą "Rasos" ir esu patenkinta, nes "sodo spalvos" man jau per keletą metų kiek pabodę buvo
ir štai "Rasose" radau straipsnį apie vandens telkinių valymą su žuvėkais. Anksčiau vis išlįsdavo tas klausimas, kaip tvenkinius išvalyti nuo nereikalingų augalų ir dumblių, tad jei nepatingėsit perskaityti, įmetu tą straipsnį.
Tiesa, čia kopija iš interneto, o žurnale truputį platesnis straipsnis, dar yra keli papildomi sakiniai apie amūrus. Esmė tokia, kad amūrus reikia rinktis, jei norit išnaikint žoles tvenkinyje, nes jie valgo apie 40 proc. augalų, iš bado net lelijas, o plačiakaktis tinka vandeniui nuskaidrinti, jis valo nuo fitoplanktono: dumblių ir augalinių mikroorganizmų. Mes planuojam balandį važiuoti jų pirkti dviejuose tvenkiniuose kaime įleisti. Skaitykit:

"Plačiakakčio švaros misija – jūsų tvenkinyje"
Autorius Rasa KUNCAITĖ
2009-03-19, Nr. 6(280)
AB „Išlaužo žuvis" vykdantysis direktorius Darius Svirskis šį pavasarį džiaugiasi ne tik nuskaidrėjusiais bendrovės tvenkiniais, bet ir plačiakakčių gausa juose. Šios darbštuolės, kaip sakė direktorius, net Kauno marias galėtų išvalyti taip, kad jos prilygtų Dzūkijos ežerui. Jis sutiko „Rasų" skaitytojus su plačiakakčiais supažindinti ir išsamiau. Juk ne vasarą, kaip gali daug kas pamanyti, o būtent pavasarį – geriausias laikas savo tvenkinyje ar baseine apgyvendinti dar ir šių įdomių ir skanių žuvų.
Pavasaris dar tik įsibėgėja, bet tie, kas šalia sodybos turi tvenkinį ar baseinėlį, jau turėtų susirūpinti, kaip jis atrodys tuomet, kai akis ilgėsis grožio, o keptuvė galbūt šviežiai sugautos žuvelės. Jei kalbėsime apie vandens švarą, tai daugelio šeimininkų pagrindine problema tampa vandens žydėjimas ir užžėlimas. Vasaros pradžioje, gavę daugiau saulės šviesos ir šilumos, dumbliai ir melsvadumbliai tiesiog suklesti ir vanduo pažaliuoja. Iki šiol efektyvių būdų šiai problemai spręsti lyg ir nebuvo. Tvenkiniai nepageidaujama spalva nusidažydavo vos ne visoje Lietuvoje.
AB „Išlaužo žuvis" šiandien dar negali pasigirti, kad jų tvenkinių vanduo kaip šulinyje, tačiau jis yra toks skaidrus, kad iki metro gylio visiškai permatomas. O juk tvenkiniuose dar gyvena ir karpiai – tikri dumblo rausėjai. Švaros misiją čia jau atliko plačiakakčiai.
Plačiakakčius galima vadinti seniai atrasta naujiena. Juos buvo bandoma auginti dar tarybiniais laikais, bet iš to nieko neišėjo – žuvys neprigijo. Gamtoje plačiakakčių yra dvi rūšys: baltieji ir margieji. Baltieji minta tik fitoplanktonu, o jo pritrūkus net nesugeba normaliai egzistuoti, margieji maitinasi zooplanktonu, bet nevalo vandens nuo dumblių, kurie ir yra didžioji problema. Be to, nė viena iš šių rūšių idealiai neauga Lietuvoje. Todėl šiandien Išlaužo tvenkiniuose plaukioja šių žuvų hibridai. Šie plačiakakčiai nėra itin išrankūs maistui, bet pagrindinis jų maistas vis dėlto yra minėtasis fitoplanktonas. Taigi visiškai natūralu, kad ten, kur yra plačiakakčių, jo tiesiog nelieka ir tvenkiniuose įvyksta stebuklas – vanduo tampa švarus ir skaidrus. Tuo įsitikino ir privačių tvenkinių savininkai, kurie plačiakakčius paleido į savo vandenis: sanitarai dirba puikiai.
Plačiakakčiai – didelės, iki 25 kilogramų užaugančios žuvys, tačiau švarai palaikyti šiandien siūloma įsigyti kilogramą sveriančių žuvyčių. Vienos tokios žuvies užtenka išvalyti vieno aro tvenkinukui. Kita vertus, tokio dydžio žuvys gali kuo puikiausiai gyventi ir baseinėlyje, kurio plotas 3x5 metrų. Savo darbo plačiakakčiai neatliks dviem atvejais: jeigu jiems bus gerokai per ankšta ir dėl to jie jaus stresą, arba tuomet, kai tvenkinio plotas gerokai viršys šių sanitarų darbo našumo galimybes. Be to, šios žuvys turėtų sudominti ir tuos, kuriems rūpi ekologija. Nes kas gi nutinka pavasarį? Iš laukų būtent į vandens telkinius subėga šimtai upeliukų, surinkusių savo vandenyse gausybę azoto, fosforo ir kitų cheminių medžiagų. Šias medžiagas uoliai absorbuoja vienaląsčiai dumbliai, kuriuos vėliau sėkmingai sunaikina kaip tik plačiakakčiai. Vanduo tampa skaidrus ne tik vizualiai, bet švarus ir cheminiu požiūriu. Natūrali ekologinė grandinė.
Ar sudėtinga šių žuvų adaptacija? Vargu, ar plačiakakčams naujoje vietoje kažkas galėtų nepatikti, tačiau ir čia yra du reikalavimai: sveikos žuvys ir tinkamas įžuvinimo laikas. Apie tvenkinio įžuvinimą reikia galvoti anksti pavasarį, nes būtent tuo metu po šešių nesimaitinimo mėnesių žuvys būna išsekusios ir geriausiai adaptuojasi aktyvųjį gyvenimo tarpsnį pradėdamos naujoje vietoje.
Verta užsiminti ir apie tai, kad šios žuvys gana jautrios pervežimui, todėl transportuoti jas reikia tinkamomis sąlygomis, kad nepajustų deguonies stygiaus. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad temperatūra transportavimo maišo vandenyje ir telkinio, į kurį žuvis ketinama paleisti, turi skirtis ne daugiau kaip 5 oC. Jei skiriasi daugiau, žuvis į naują telkinį reikia bent pusvalandžiui panardinti su maišu, kad temperatūra susivienodintų ir jų neištiktų šokas.
Rudenį, ypač jei tvenkinukas mažas, plačiakakčius, kaip, beje, ir kitas žuvis, kurioms per žiemą gali pritrūkti deguonies, greičiausiai teks sužvejoti ir suvalgyti. Šios žuvys ypač skanios, su pikantišku prieskoniu, nors tai priklauso ir nuo vietos, kurioje jos augo. Ypač skanios šviežiai rūkytos, nors ir kitaip patiektos neturėtų nuvilti. Jau yra pirkėjų, kurie pavasariop Išlauže įsigyja žuvų, o rudenį jas sugauna ir patiria net tris malonumus: auginimo ir jų teikiamos švaros, žvejybos ir, žinoma, ragavimo.
Kaip tik dėl šios priežasties pirkti mažesnes nei kilogramo svorio žuvis ne itin apsimoka. Jos gali žūti adaptuodamosi, tinkamai neatlikti valymo funkcijos, be to, pernelyg mažai ūgtelėti.

sveikos, tikiuosi prijungsit mane i savo rateli.

Vis paskaitau jusu mintis, daug patarimu randu.

As sugalvojau gyvatvore apsodint kaukazo slyvutemis, kokia Jusu nuomone, gal kas zinote kokie minusai ju? Nes kol kas tik teigiamus bruozus randu.

amūrų būna pirkti maximose, parduodama, kaip valgoma gyva žuvis, paprašykit, kad parinktų smulkesnių ir paleiskit prūdan. Išbandyta, pas vyro puskę, tvenkiniuose nebeliko žolių.

na ka tu cia parodei,  tai sakiau, kad siltiems ramiems krastams  
ir dar geriau, po stogeliu...

Beje, pakabinamuose vazonuose viršų, kol neišsiplečia augalai, pūstom molio granulėm mulčuoju 

Nu einu dar karta paziuresiu, gal akys atsivers.