QUOTE(ragnez @ 2009 04 05, 11:02)
.. daug apie tai masciau, nes man paciai daznai teko susidurti su tokiais pareiskimais kaip "taikysime radikalia chirurgine operacija, nes tu jauna", "skirsime agresyvesne chemoterapija, nes tu jauna, neturi salutiniu ligu". mane tai labai erzino: taip, siandien as atlaikysiu gydyma (nes tradicinis vezio gydymas gana ziaurus, ji is tiesu reikia atlaikyti). tarkim, pasveiksiu ir liga neatsinaujins - bet kas manes laukia po desimties metu? sirdies transplantacija? nuolatine dialize del nebeveikianciu inkstu? neuropatija? o gal kokia nors kraujo vezio rusis del chemoterapijos pazeistu kaulu ciulpu? as noriu optimalaus, o ne stipriausio gydymo, nes pasveikusi dar zadu gyventi.
dauguma rusiu veziu nera kaip koks plauciu uzdegimas - umi liga. vezys neatsiranda umiai, jis vystosi paprastai letai, ilgai nepasireiskia jokiais simptomais, o pasalinus auglius ir gryzus i iprasta gyvenimo buda - gali ir vel atsinaujinti, nes vezys labai daznai atsiranda del gyvenimo budo. atsiranda nuomoniu, kad vezys yra letine liga ir turetu buti gydomas kaip letine liga, o ne kaip umine.
ragnez viską labai gerai paaiškinai apie ląstelių diferenciją. kartais dar išskiriama G4 arba Gx nediferencijuotas navikas.
Kam rūpi visos raidelės jų diagnozėse, t. y. kas
tikrai yra pasiruošęs žinoti!!! nebloga išsami informacija
Vėžinių susirgimų klasifikacija.
Aš ir girdėjau jauna atlaikysi.
ragnez, apie ligos ūmumą tikriausiai yra sprendžiama iš diferencijos laipsnio. Logiška, kad esant G3 liga išsivystė greitai ir esant G1 liga buvo lėtinė.
Man gydytojai argumentavo taip: stipri chemija stiprus triuškinantis poveikis vėžinėms ląstelėms, geresnis atsakas į gydymą, didesnė tikimybė geriems rezultatams. Silpna chemija silpnesnis poveikis vėžinėms ląstelėms, mažiau kenčia visas organizmas, bet didesnė tikimybė, jog nevisos vėžinės ląstelės bus sunaikintos ir liga atsinaujins. Paprastai taikydami stiprųjį gydymą medikai tikisi, jog jis bus vienintelis ir daugiau nebeprireiks. Manau, jog tokia nuomonė pagrįsta savąja ir pasauline praktika. Kai aš aiškinausi kokias schemas naudoja JAV ir kitur užsienyje, tai mano atveju -tokią, kokią skyrė KMUK gydytojaisunkiąją.
Būna visko: atkritimų taikant silpnąją, ir stipriąją. Teko gulėti ligoninėje su moterimi, (56 m). kuriai esant žarnyno vėžiui Kauno klinikų onkologai po operacijos siūlė stiprią, nuvažiavus konsultuotis į VOI pasiūlė silpnesnę. Sakė turėtų pakakti tokios, pasaugokime Jus. Vėliau skirsime sunkesnę, jei reikės. Bet atlikus silpną, liga progresavo, metastazės išplito į kepenis: chemoterapija sekė chemoterapiją. Moteris chemoterapijas pernešė ypatingai sunkiai ir rezultatas labai liūdnas. Taigi peršasi išvada: nepavykus pasiekti remisijos, daugkartinės silpnos chemijos alina organizmą lygiai taip pat ir kai reikia pereiti prie sunkiojo gydymo -ligonis nebesugeba jo atlaikyti.
Analogiškas variantas galimas ir su stipriąja. Bet tada matant, kad nėra agresyviosios poveikio, jau vykdomas paliatyvinis tausojamasis gydymas silpnąja chemija. Tai reiškia, kad gydymu nebesiekiama pašalinti auglį ar sustabdyti jo augimą, o siekiama palengvinti simptomus, pasiekti komfortą.
Onkologus mano vyras prilygino karo medikams. Kai sprendžiama gyvybės ir mirties klausimas: jie be jokių skrupulų aukoja mūsų gerą ar pusiaugerą sveikatą
dėl gyvenimo. Nepavykus išgelbėti tai priima kaip savaime suprantamą dalyką: šiandieninėmis turimomis sąlygomis padarėme viską, jog gyventų.
Optimalus variantas.

O kas pasakys, koks jis tau? Geriau lengvesnis, ar priešingai sunkesnis. Bando. Kaip anksčiau rašiau: remiasi savo ir pasauline praktika. Neseniai kalbėjau su viena gydytoja; ji pasakojo apie du jaunuolius: merginą ir vaikiną. Jie serga ta pačia liga (limfoma), turinčia vienodą (identišką) išraišką, vienodai gydyti gydymo rezultatus skirtingas. Merginai remisija, vaikinui liga progresavo, gydymas tęsiamas.
Sergant mūsų liga, ragnez, nelabai svarstoma, kas mūsų laukia po 10 metų. Stengiamasi, kad tie 10 metų būtų.
Šiaip viskas labai griežtai reglamentuota ir parašyta. Gydytojai turi gydymo metodikas, kurios patvirtinos tarptautiniuose onkologų simpoziumuose. Jais vadovaujasi. Didžiausia bėda finansų trūkumas, tad bando rasti sprendimus pagal ekonomines galimybes.
Kam įdomu kaip tai atrodo pasižiūrėkit:
Naujos plaučių vėžio gydymo metodikos.
III skirsnio 17 punktas apibendrina gydymo skyrimą.
Čia krūtų vėžio gydym metodikos
Jei pažiūrėsit 2 priedą, skyrių histologija. Rasit 12 krūtų vėžio rūšių. Dar įvertinkim, kad gali būti Išreikštas HER2 +++, progesteronai (PR)+(šiandien skaičiau, kad progesteronai dar vertinami balais nuo 1 ik 4), estrogenai (ER)+, ir neišreikšti
HER2 (-), PR (-), ER (-).
taigi galimi variantai
1)ER (+), PR (+) HER2(+)
2)ER (-), PR (+) HER2(+)
3)ER (+), PR (-) HER2(+)
4)ER (+), PR (+) HER2(-)
5)ER (+), PR (-) HER2(-)
6)ER (-), PR (+) HER2(+)
7)ER (-), PR (-) HER2(+)
8)ER (-), PR (-) HER2(-)
HER2 (+) turiu galvoje, jog HER2 +++
(jau nebeatseku ar viską surašiau

). Dar diferencijos laipsnius G: G1, G2, G3, G4.. Laikotarpį priešmenopauzę, pomenopazės, suprasit kodėl vėžys yra tokia sudėtinga ir skirtingai gydoma liga. Aš kalbu apie krūtų vėžį, nes apie jį išmanau daugiausia. Kitiem navikams daugialypiškumas turėtų būti ± analogiškas.
Tai kaip kalbėti apie liaudišką gydymą, tam padėjo šitas, o anam va šitas. Arba apie medikamentinį optimalų sunku jį rasti...
(dar neparašiau apie genus Tp53, BRCA1, BRCA2- (šeimynis vėžys), CHEK2, PTEN, NBN, kurių pakitimai sukelia mano ligą).
Ar ką nors supratot?