Onkologinės ligos 14

Laba vakara,
jau pora menesiuku skaitau si foruma... bet vis nedrisau parasyti. tik vis skaitau ir zaviuosi, kaip tvirtai laikotes, kiek daug zinote.. as ir bandau vis daugiau suzinoti, tiesiog suprasti, kas darosi mano mamai...pries 4 menesius suzinojau, kad jai krutines vezys, jau 4 stadija ir metastazes stubure. Kas liudniausia, kad mama su mintimi, kad serga gyveno jau ilgai, tik nieko nesake, ir pati viena kentejo. Suzinojau netiketai... veziau mama i ligonine del stuburo skausmu, nes gydymas paskirtas nepadejo ir nesumazino skausmu, ir ta pacia diena suzinojau tikraja priezasti visko... Mama pasakem kad jai labai palengvejo, nes buvo labai sunku vienai ir lengva liko, kad ji nebe viena su savo liga. Kad buvo labai sunku tyleti.. Jauciuosi labai skolinga mamai, nes ji tylejo tik del manes, uz tai, kad as jos pagranduke, dar jauna, ir norejo, kad ramiai gyvenciau ir kad atsistociau ant koju. Aisku, klausiau jos kodel nesake, kodel...Taciau is dalies suprantu ir jos argumentusm taciau, as nesijauciu, kad esu verta, kad ji tylejo tik del manes, tad jauciuosi be proto laiminga, kad turiu tokia mama, kad ji taip pasiaukojo del manes, tik skaudu, kad neverta tokia auka, kad brangiau ji man uz viska, ir kad kuo ilgiau butu su manimi, tas svarbiausia..
Dabar jai jau 5 chemoterapija(siandien) bei vienas svitinimas atliktas pacioje pradzioje. Pradzioje gydytojai iskart pasake, kad nebera vilciu, kad ji dar vaikscios...Taciau mama mano labai stipri, atsistojo ant koju, po truputi, ir vezimeli isnesiau i sandeliuka, turbut tai jai labiausiai kelia nuotaika ir pomidoriukus mano pasetus praeita savatgali ispikavo

Zaviuosi Jumis, zaviuosi savo mama, kad nepaluzat, kad einat i prieki, kad esat tokios draugiskos ir palaikot viena kita, taip gera sirdyje...

sveikos...

kaip gera skaityt, kad reikalai pagerėjo
Papildyta:

labas...

Sveikute, Kotilija, Skaitau tavo istoriją ir net galva apsvaigo - visai identiška kaip mano mamytės. IV st , krūties, mts. stuburo slanksteliuose. Na, jei paskaitytum mano pasisakymus (aš čia įstojau 9 temelėj), įtariu - rastum daug bendra. Taigi, stiprybės tau ir sveikatos tavo mamytei.
Beje, ar buvo su Jumis kalba apie operaciją?

Agote - kaip Jūs laikotės?

kavyte ,tikrai geros naujeos ,o Ugne*Ine taip bijojo.

rasu lanka kaip gerai kad mamyte taip sauniai laikosi Isivaizduoju,kaip jums del to lengva sirdyje

kotilija Laikykites su mamyte

Na, kaip čia pasakius su tuo lengvumu... Būna tikrai, kad užeina kažkokie pakylėti lengvumo priepoliai, bet būna ir kad pakrapštinėja, pakrapštinėja ir atkasa ir kažkokios kertelės nerimo šapelius. Tada jau ir darbas krenta iš rankų, nors atrodo, kad viskas tuo metu yra gerai...
Sveta, kažkada sakėt, kai galėsit , valgysit daug ir tik vaisius. Ar jau atsivalgėt?

Labas, aciu, Jums taip pat, nes tikrai reikia, ir kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad labai svarbu tiketi ir nepasiduoti blogai nuotaikai..
Nea, nebuvo kalbama apie operacija, ir neaisku, kaip bus toliau, nes minejo musu daktare, kad kitas kartas, t.y sestas chemijos paskutinis... ka toliau darys.. blogiausia, kad niekaip neiseina man pasikalbeti paciai su onkologe (studente esu). O mama galbut ne visada pagalvoja, ar nedrista kamantineti..
O kaip Jums del operacijos?

Aciu Jums SVETA K. Jus taip pat laikykites ir daug stiprybes ir tikejimo..

Iš pradžių sakė, kad operuos, bet kai pamatė mūsų atsivežtas stuburo nuotraukas, tai iškart operacija atkrito. Taigi, gavome daaaaaug chemijų ir daaaaaug švitinimų kruty, pažasties limmazgiuose ir stuburui. O kur mamytė gydosi? Ir Jūsų mamytė tikriausiai dar jauna? O tikėti tikrai reikia. Be jo - jokio sveikimo. Iš Jūsų žodžių sprendžiu, kad laikotės tvirtai, o tai svarbiausia. Ai, ir kokius cheminius vaistukus gavot - įdomu.

Dar ne Valgau viska is eiles:apelsinus,obuolius,vynuoges,kriauses,sv.agurkus,pomidorus.Kiekviena diena ir kaip skanu man Tik jauciu kad storeju,storeju

Prieš grįžtant vyrui turite padailinti savo linijas.

Is pradziu Vilniuje, o veliau onkologe pasiule, kad leistis chemijos keliautume i Panevezi, pasak jos musu patogumo delei (arciau mums), taciau norime Vilniuje, tik musiske Vilniaus daktare mandagiai atsako (neviltis ir nesupratimas)...
Mano mamai 60 metu ( o as jos mazyle, man 22). Teisybe laikausi, nes mama laikosi (bent jau prie manes) ir nebus naudos is to, kad palusiu, juk reikia tik eiti i prieki ir tik eiti!
Musiske stuburo nuotrauka ir nezavi... Turbut speju ir nekalba apie operacija del to...
Geda, bet pavadinimu nezinau, neturejau galimybiu suzinoti, tik kiek is mamos zinau, kad raudona spalvos chemija....

Mes gydomės Šiauliuose. Mano mamytei - 66. . Mums buvo pasakyta, kad operuotis nebėra prasmės, kad taip pažengę. Dabar mamytė vaikšto su lazdele. Bet paskutiniu metu žiūriu, kad ir ją užmiršta. Rankas ant užpakalio , ir pirmyn... O taip turime saugotis, nes mts. juosmens srityje.
Tikiuosi, kad po chemijų nugaros skausmai aprimo Tavo mamytei?

Maniske ir be lazdeles tik as kaip kiausini ja labai saugau, bijau, kad nekrypteltu, ar panasiai, pas ja juosmens srityje suknezes slankstelis, nors nelabai isivaizduoju, kaip taip gali buti, ir dar daugelis kitu apimti. Taciau ji nori labai padeti ir kuo daugiau savarankiskese buti, visa gyvenima labai stipri buvo ir iki pat paskutinio tasko dirbo ir nesiskunde.
Ilga laika leidau nuo skausmo vaistus plius fentanilio pleistras, dabar liko tik pleistras, taremes su gydytoja, sake naudoti...tad net nera tiksliai aisku, ar jis reikalingas. Na, ar tebera skausmai. Tik viena akivaizdu, kad ryskiai sumazeje