Labą vakarą,
arune , labai gražūs prasmingi žodžiai. Mėgsti poeziją?
(Aš su plaukais, vakar prie šaknų paskaudeno).
Ugn*ine, padrąsint noriu: praeitoje temoje užklausei dėl nagų. Mano buvo tokia pat chemija kaip rasų lankos mamos. Nagai liko ir net nebandė krsti. Buvo tvirti ir dar kietesni nei visuomet. Per pirmąją taip pat, nors nuo jos kitai moteriai su kuria susitkdavom prie gydytojos kabineto krito. Man net nejuodavo ištisai, buvo ant kelių nagų vetikali juoda linija, tai lakuodavau tamsesniu laku. Kojų nagai juodavo smarkiau, juos ir lakavau. Dabar tau bus silpnesnė chemija, viskas vyks kitaip. Tik valgyk dabar ir būtinai chemijos metu, po truputį lengvą maistą, nes man svoris krenta, valgant pakankami nemažai. Chemoterapijos metu valgau daugiau nei esu įpratusi. Būna, kad maisto skonis išsikraipo, neskanu, net bjauru. Esu valgius ir verkus. Kapsi ašaros į lėkštę valgau, nes žinau, kad reikia jėgų. Valgau dažniau po truputį.
QUOTE(Ugn*Ine @ 2009 03 18, 21:56)
panos o jums buvo kad kelias dienas žliumt norisi

man tai neįprasta tai ir klausiu, galvoju ar čia pavėluota reakcija į tai kas buvo, ar čia baimė ar čia durnumas ir greit praeis
Aš siūlyčiau įvardinti jausmą ar jausmus, kurie sukelia tokį norą verkti. Tuo metu pagalvok, kodėl: bejėgiškumas, baimė, gailestis sau, suvokimas, kad nebus taip kaip buvo anksčiau, neviltis, vienišumas, liūdesys ar koks kitas. Paprastai įvardijus, pažinus jį, verkti nebesinori. Taip tave gali veikti vaistai, kartais jie išbalansuoja tada būna toks nuolatinis verksmingumas. Žodį kas pasakė, kažką pamatei, pagalvojai ir jau ašaroji. Gerai paverkti yra gerai, nuimama įtampa, išsikrauni. Aš visai neseniai per TV žiūrėjau tokį labai jausmingą kiną Prieš bangas sukrečiantis labai, tai blioviau gal kokius 5 kartus, neverkiau blioviau.
----------
Jei neturi kam papasakoti kaip jautiesi, pabandyk parašyt. Parašyk, suplėšyk ir išmesk. Gal taip palengvės?