Prakeikimai ir užkalbėjimai

dar gali buti, kad pas ta anyta tikrai kokie nors psichikos sutrikimai..


o va del prakeikimu... mama pasakojo, bet prisimenu tik per migla.. mano mociutei kazkokia moteris pasake, kad prakeike ja ir jos anukus (mociutes vaikai dar mazi buvo, anuku nebuvo). Ar galejo kazka tikrai prakeikt ar ne, nezinau, bet idomu butu kaip nors suzinot. Dede issiskyres du kartus ir gyvena vienas. Mama issituokusi 4 kartus ir gyvena su smurtaujanciu vyru. Sese skirybu pricese, o ir pas mane ne pyragai

Na Kiera, pradėkit nuo to ,kad turite būti stipresnė negu "kazkokia moteris ". Išvykite iš savęs visas abejones, baimes, prietarus ir pasakykite sau "busiu pirma giminėje ,kuri sugriaus prakeikimo grandinę!!!" Karštai tikėkite tuo.
Pati nustebsite kokia stipri galite būti ir kokia galią turite.

prietaru as neturiu Cia tik siaip prisiminiau. I tema tpsknt.. As nei netikiu, ne tikiu. Tiesiog ne viskas gyvenime pasiduoda musu minciu ir valios galiai. Yra pasaliniu kliuciu, kurios kito asmens valiai yra nepavaldzios: per prievarta mylimas nebusi

Patikėkit, kai išmoksti valdyti savo mintis , samonę ir pasamonę, visiškai viskas gyvenime pasiduoda mūsų minčių ir valios galiai. Be šito nebūtų burėjų, pranašų, ekstrasensų . Ir jeigu jūs tikrai norėsite gyventi su savo vyru, niekas , jokie prakeikimai to nesutrukdys.

1.jei pasiduotu - vezys butu pagydomas ir nei viena motina neprarastu savo vaiko.

2. Prakeikimai tai tikrai nesutrukdys, bet jei jis nenores, tai jokios mano minciu galios ar jokie kiti uzkeikimai nepades per prievarta mylimas nebusi

Labai sudėtinga tema. Trumpai nepaaiškinsiu. Linkiu jums sekmės .

Norėčiau patarti karmelei 666, nes tavo situacija labai panaši į mano. Šitas ir dar daug daugiau frazių turiu pasidėjusi prieš akis, ir kai nutinka koks incidentas, lengviau priimu, ne taip skaudu.

* Bet koks žmogaus poelgis, geras ar blogas, per vieningą energetinį Visatos biolauką grįžta pas jį.
* Blogio priežastys glūdi pačiame žmoguje, norėdami pakeisti pasaulį, pirmiausia turime pasikeisti mes patys.
* Mes visada pasąmonės lygmenyje pirmi įžeidžiame tą, kuris po to savo elgesiu įžeidžia mus.
* Žmonės reaguoja į jūsų elgesį, į tai koks jūs esate viduje, vadinasi, jų elgesys adekvatus jūsų vidinių dvasinių struktūrų švarai.
* Reikia peržiūrėti savo gyvenimą ir visas pažeminimo akimirkas priimti kaip apvalymą. Reikia liautis gailestavus praeities ir bijojus ateities.
* Kiekvienas žmogus ateina į šį pasaulį, kad įveikdamas žemiškas pagundas ir nelaimes, vystytų ir tobulintų savo sielą ir dvasią.

Tu nesi bloga ir aš nesu bloga, tik tas asmuo (tavo atveju anyta) yra kaip pamoka, kaip daugybos lentelė. Jei jos neišmoksi, kuo toliau, tuo vėlesnėse klasėse sunkiau. Kažkada praleidai tą pamoką, ir dabar, jei lyginsim su matematika, tu 12-okė. Įsivaizduok dvyliktoką, kuris nemoka daugybos lentelės - katastrofa. Va tokie katastrofiški santykiai su anytą.
Įtariu, kad pačioje santykių pradžioje tarp jūsų buvo kažkoks incidentas ir nuo to laiko patekai į anytos nemalone. Ir nuo tada anytos nepasitenkinimas tavimi auga kaip sniego lavina.
Kaip išeiti iš tokios situacijos?
Pirmiausiai įsivaizduok save jos vietoj, nuo pat jūsų santykių pradžios. Gal netyčia, net pati nežinodama įžeidei ją, gal per aštriai replikuodavai. Gal tyčia pakenkei ir ji sužinojo. Gal ir tu tai pat elgtumeisi jos vietoje. Svarbiausia sąžiningai sau pačiai pripažinti tas klaidas. Pamatysi, iš karto pasidarys lengviau.
Tada atsiprašyk, ir ramiai pasikalbėkite. Juk jūs abi mylite tą patį vyrą, jūs abi norite, kad jis būtų laimingas. Tai kodėl jūs pykstatės. Įsivaizduok, kaip jam sunku, kai du patys artimiausi ir mylimiausi žmonės tarpusavyje nesutaria. Ji tik sena vieniša moteriškė, kuriai reikia dėmesio. Vyras miręs, sūnus užsienyje, kas jai belieka - susigalvoja kokią nesamonę apie tave ir skambina, ir šmeižia. Jai tik reikia dėmesio. Pabandyk vyrui pasiūlyti dažniau paskambinti savo mamai, pasiteirauti apie sveikatą, orus. Ir jam bus maloniau, kad rūpiniesi jo mama, ir anyta bus maloniai nustebinta. Po kiek laiko pati paskambink, pasveikink su vardadieniu, Kalėdom...
Tu privalai žengti pirmą žingsnį ir viskas bus gerai. Anyta iš piktos raganos gali virsti į visai nieko draugę.

O kad taip butu lengva per save perzengti.Atsiprasyti,atleisti,-=tai pagirtinas bruozas,bet kaip nugaleti save ir taip pasielgti,juk atrodo,ne tu esi kaltas ir ne tau atsiprasyti reikia.Tai labai labai sunku,turi praeiti daug laiko,kol ta suvoksi ir zengsi pirma zingsni.As panasiam kelyje,turiu atleisti zmogui,kuris mane juodina, turiu atleisti jam uz tai,kad smeizia,bando ismest mane is darbo,nuteikineja kitus.Jau 3m. kaip gyvenu itampoj,nz,ka bedaryti,stengiuosi buti pozityvi,bet ta zmogu erzina mano optimizmas.Nz.\\\\\\\\\\Taptyi tokiu kaip tas zmogus?

Lakme visiskai teisi. :4u:Mes tik remiames musu preitimi negativiais arba pozitiviais prisiminimais.Atleisti priesui tai ne perzengimas per save o suvokimas ka as padariau ne taip ir kodel tas zmogus ant manes piksta.Faktiskai visi zmones planetoj tai vienas ir tas pats organizmas ir jie suristi tarpusavyje.Nera as ir tu yra mes.Kiekvienas zmogus yra dalele kito zmogaus.Pikdamas ant kito pyksti ant saves ,myledamas kita mylesi save.Kiekviena diena zmogus kuria savo gyvenima savo mintimis.

Radau tema visos neskaičiau.
Pries vienuolika metu palaidojau vyra, iskrito per balkona,lipo atrakint duru moteriai nuluzo su balkono tureklais- koma-po k-dvieju savaiciu mirtis. Po pusmescio tetis nukrito laiptais-koma beveik menesi, veliau neigalus-galvos trauma. Po metu svogeris luzo krano strele -nieko rimto t iskart keli metrai kritimo kojos atviras luzis, operacijos metu kai ka pazeide paleido riebalus-koma virs menesio, reabilitacija ilga, i normalu gyvenima grizo po metu.
Kas tai prakeiksmas , uzkalbejimai..........

Is savo situacijos galiu pasakyti,ka padariau ne taip: padejau kai jam buvo sunku, ismokiau ji,buvau jam draugu,o jis pyksta,nes esu optimiste ir ka man bedarytu as stengiuosi nenusiminti, visuomet sypsausi ir bandau buti linksma, o tai ji erzina,jis apkalbineja,juodina mane, stengiasi padaryti bloga,pavydi man laimes.Tai dabar galvoju ka padariau ne taip?
Tikriausiai reikia tapti pesimistu,kad jam patiktu, visus apkalbineti,visus kitus juodinti ,nuolat verkslenti ir tada jam tai patiks,nes jis to laukia?
As nepykstu, suprantu jis nelaimingas, stengiuosi jam atleisti,bet dabar tapau uzdaresne,zinau,kad jo reikia saugotis,zinau,kad atleidimas jam man padetu,as stengiuosi susitaikyti su tuo koks jis yra, priimti ta zmogu,bet pilnai jam atleisti man reiskia perzengti per save.

Del savo laimes ir ramybes jus turite atleisti nes viska ka mes jauciame ,galvojame ir dar idedame jausmu ta gauname patys.Jeigu tas zmogus pesimistas tegul ir gyvena savo toki pesimistini gyvenima jis savo negativiu mastimu ir negativiais jausmai pritrauks tik sau negativa.Jusu tai niekap nepaveiks.Tik jeigu jus nereguosit i ji.Nesiremkit praeitimi jus jau jos nepakeisit.Jus tik galit is praeties prisimindama nusivilima perkelti ji i ateiti.Palikit praeiti praetyje ir galvokit apie ateiti .Zmogus pats dalyvauja savo gyvenimo kurymo procese.Zmogus pats uzsitraukia sau bedu keliais paprastais budais; baime,nusivilimu ir pykciu.Galit atlikti maza eksperementa ; sugalvokite nora (ispradziu maza nora) veliau savo mintyse isivaizduokite kad jis jau isipildes ,svarbiausiai idekite jausmu dziaugsmo,laimes.Dziaukites is visos sirdies kad kad tas noras isipildes ir toliau gyvenkit tarsi viskas iviko.Per kiek laiko bus rezultatai priklauso nuo jusu tikejimo.