QUOTE(Astulyte:) @ 2010 07 05, 17:03)
Bet tai vat nesuprantu kas nors vietoj savo isvedziojmu,pamokymu gali parasyt kazka konkretaus,ar galimas dalykas dedami kiasiniai del vaisingumo-nevaisingumo,ar gal dar kokiu sumetimu buna ,kad juos deda. O jeigu nieko konkretaus,jokiu rimtu patarimu tai gal geriau zinute praleiskit nei rasykit beleka
tai jus paziurekite ka as is jusu posto pacitavau
sakote, kad:
1. norite zinoti ar anyta padejo kiausinius.
manote cia jums kas nors atsakys i tai? cia tas konkretus klausimas i kuri tikites gauti konkretu atsakyma?
2. kokiu tikslu ji ta dare.
as jums sakau, kad patrese ji jusu augalelius. ar tinka? nes tai buvo pirma mintis, kai paskaiciau pirma jusu posta. keista, kad jums ta mintis neatejo i galva
man atrodo, kad jums paranoja ir jus rasinejate bet ka. na pasakys, kad gal ir yra kazkos toks burtas ir ka? anyta jau ragana tada?? nuspresite net neissiaiskinusi su ja. mano anyta visur su lukstais laksto, taciau raganavimu as jos neitariu. mociute irgi taip darydavo. taciau jums toks paaiskinimas netinka, tiesa, nes kazkodel idomiau itarti anyta varazinimais ivairiais, nes kazkokiu paslaptingu budu pastojote
siaip jei neesate nei vienas sterilizuotas, tada pastoti tikimybe visada yra ir kiausiniai cia ne prie ko.
O paklausti visada yra budu, juk ne viduramziais gyvenate. imate telefona i rankas ir skambinate, jei jau tas klausimas tikrai jus zudo (kaip jus rasote).
As tikrai nenorejau jusu izeisti, jus tiesiog labai jautriai i viska reaguojate ir nenuostabu, juk vaikai maziukai, o dar nestumas, hormonai daro savo. praeis metai ir pati juoksites is tokiu savo isvedziojimu
o kol kas manau siek tiek daugiau teigiamu minciu, kad ir tos pacios anytos atzvilgiu ir viskas bus tikrai daug geriau, patikekit. nes jus slegia ne kiausiniai, o butent blogos mintys, jos kaip bumerangu grizta ir kenkia jums paciai, butent pacios mintys jus zudo, o ne kiausiniai, vadinasi reiktu keisti poziuri.
Cia daug kai kurios rase, kad statesi namus ir juto aplinkiniu pavyda. Kadangi mes apie tai negalvojome, tai net minciu nebuvo, kad kazkas turetu mums to pavydeti. O kai karta viena drauge kazka tokio leptelejo neigiamo ir tai buvo panasu i pavyda, tai tiesiai ir paklausiau, nejau ji nesidziaugia, kad mes judame i prieki, juk mes drauges, jai turetu buti dziugu uz mus. nuo to pokalbio viskas pasikeite. todel ir sakau. reikia kalbetis daugiau
tai ir artimus tau zmones issaugai ir savo nervus.