QUOTE(zalia_22 @ 2010 01 22, 16:43)
Manau, jei tu palinki zmogui nusisuskti spranda, is pavydo ka nors kito blogio linki, vis mini bloguoju, keiki, tai nemanau kad cia galima interpretuoti kaip kad gera (jei tai vienam yra bloga).
Je taip darai, tai tau tai yra gera, antraip nedarytum. Paklausite, kaip gera? Ogi issikrauni stresa, itampa burnojant ant kito zmogaus.
QUOTE(zalia_22 @ 2010 01 22, 16:43)
jei jau ka nors darai kitam (apsneki, smeizi, ka nors slepi, nutyli kas gali buti jam naudinga, isnaudoji) vien tik sau naudos noredamas (manydamas, kad nieks nemato ir nezino) tai yra bloga
Kitu atzvilgiu - taip, bloga, bet tavo atzvilgiu gera, antraip taip nedarytum (gi sau bloga niekas daryt nenori). Jei tai ir tau bloga, tai kyla klausimas - kodel taip daroma?
QUOTE(zalia_22 @ 2010 01 22, 16:43)
... kai zmones dejuoja, skundziasi - ka as tokio padariau, kad mane taip Dievas baudzia, arba kodel vat jis nieko gyvenime nedarydamas viska turi, laimingai gyvena, vat tada reikia prisesti ir apmastyti. nereikia nuzudyti,kad taptum blogu zmogum, gerumas pasireiskia kai tikrai nori padeti, o ne kai rodai kad kazka gero darai.
Tai nebutinai gali but proporcingas atsakas (musu poziuriu) i tai, ka zmogus padare kazkada. Kiek aplink daug zmoniu, kurie gal ir nepadare nieko, o gyvenimas ju sumautas. Kodel taip?
Galbut todel, kad dalis atsakomybes ant vieno ar kito zmogaus gali krist ... del kitu zmoniu veiksmu, nes jie priklauso tai paciai giminei, tautai, organizacijai ir tt.
QUOTE(zalia_22 @ 2010 01 22, 16:43)
isdidumas, pavydas, smeizimas tai jau yra vaikams kaip karminis tevu "palikimas".
Pavydas, smeizimas - prastos savybes, taciau isdidumas gali but viena is tu jegu padedanciu pakilt. Daug rytieciu filosofiju smerkia ego, kai tuo tarpu ego ir yra tai, kas tarp musu yra skirtingo, tai, kas leidzia egzistuot zmogui kaip atskiram vienetui, apsaugot save. Tad iki tam tikros ribos - ego ir isdidumas - priemones kurios naudingos.