Individualiu namu projektai - 4 dalis

tai kad as nebe studentas, po 30 dienu pasibaigs ta programa

Papildyta:


torent.tu kazkokia svetaine apie butu nuoma

turbut turejo galvoje torrents.ru

Nors jie man pačiam yra nemažai kraujo pagadinę, bet vis tiek įterpsiu žodį "už" architektų klaną.

Architektų "išsisluoksniavimas" lygiai toks pats, kaip ir bet kurioje kitoje grupėje:
* Apie 10 %- talentingi ir mėgstantys savo darbą.
* Apie 20 %- "darbininkai", kurie jau kankinasi darbe (bei "užsidirbo" alergiją klientams), tačiau talentas ir/ar moralinės savybės leidžia išlikti "paviršiuje".
* Likusieji- standartinė "pilkoji masė". Tik kuo jie skiriasi nuo tokiai pačiai kategorijai priklausančių ministrų, gydytojų, vadybininkų ir t.t. (be išimčių kokiai tai profesijai)?

Apie vizualizacijas nuomonė dvilypė, bet kategoriška (paminėsiu, kad tik asmeninė):
* Jei žiūrėdamas į brėžinį, nematai galutinio rezultato- jokios vizualizacijos nepadės. Tai vis tik profesinis/įgimtas/"ištarnautas" "navarotas".
* Vizualizacijos- puiki (iki idealios) marketingo priemonė.

Paskutinis pastebėjimas. Dažnai pats klientas, vos tik įėjęs į kabinetą, užsigarantuoja tik "karčius" bendradarbiavimo vaisius. Jei pas architektą užsuka klientas su "ežio gynybinę poziciją", ir tenorintis savo nusistatymus ir (dažnai keistoką) supratimą apie statybas, paversti popieriumi su parašais- tai vienas dalykas (visai suprantamas ir dalinai pateisinamas "pageidavimų koncertas"). Visai kas kita, jei norima "ko tai tokio". Visada verta įsijausti į architekto kailį: ar jūs patys "atiduotumėte viską" klientui, kuris užsispyrusiai blevyzgoja iš visokių pakampių prisirankiotas aiškias (profesionalo akimis) nesąmones?

na ne visai tiesa, kas del pirmo punkto. mano pacios pastebejimu, dauguma zmoniu neturi edvines vaizduotes, kad ziuredami i 2D brezini suvoktu masteli ir erdve. neretai architektui tenka ilgai aiskint, irodinet, kas prie ko. tai dar gerai, jei uzsakovas pajegus priimti ir suvirskint informacija. o jei ne... va tokiu atveju labai padeda 3D vaizdeliai. nors ir tenka prie ju prasiknisti, visgi tai labai pasiteisina, nes daugumai uzsakovu iskart pasidaro aiskiau, apie ka kalba. tuomet ir plokstuminiai breziniai aiskiau suvokiami

Ačiū

Labai teisingai apie tą išsisluoksniavimą - visur yra visokių žmonių. Netgi tas pats galioja ir užsakovų "išsisluoksniavimui"



Dažniausiai vizualizacijos vis tik padeda. Kaip aš suprantu, visa vizualizacijų "problema" yra tame, kad labai nemažas procentas užsakančiųjų projektą nori (kaip ir visose kitose srityse, kaip ir mes visi ) "maksimalaus rezultato už minimalią kainą", kas kartais (arba dažniausiai, deja) įgauna ligotus matmenis... Tūlas tautietis 'neskaito' brėžinių, kas yra normalu - nu negali gi viską mokėti, tačiau ir nesupranta fakto, kad vizualizacija (ypač kokybiška) atima tikrai nemažai laiko ir darbo. Natūralu yra prašyti papildomų pinigų, jei atsiranda papildomo darbo. Pas mus gi absoliuti dauguma ateina su kažkokiu "pasiskolintu" projektėliu iš interneto ir klausia, kiek kainuos šitą biškį pakeisti ir gauti leidimą statybai. O paskui prasideda... Tad visas tas kipišas kyla iš principo tuščioj vietoj - tariamasi dėl vieno produkto, paskui reikalaujama jau kito, daug didesnės apimties, ir rezultate abi pusės lieka nepatenkintos.
Projektuojant namą "nuo nulio", rezultatas (bent jau mano praktikoje) visada geresnis, ir jau jokiu būdu neišsiverti be vizualizavimo - dažnai ir pats architektas negali visko galvoje tik suvartyti, tad ir pačiam projektavimo procesui yra naudingiau karts nuo karto pasitikrinti proporcijas ir pan. Tai skaitau projekto dalimi (neatsikiriama) ir tai neturėtų būti papildomai apmokama. Tačiau, jei užsakovas pradeda reikalauti kiekvieno namo kampo, kiekvienos patalpėlės "foto-real" vaizdelių, iškeliu kainą už kiekvieną papildomą kadrą. Manau, natūralu - tai užima papildomai begalę laiko ir tai jau nėra projekto dalis. Pabrėžiu - kalba eina apie namo projektą. Interjero projektas - kita kalba. 100% geriausias variantas - kai namo projektas daromas kartu su interjero projektu, kai tie du procesai persipina. Rezultatai dažnai nustebina netgi labiausiai kietakakčius užsakovus su "ežiuko pozicija"



Kaip pirštu į akį, hehe.

Iš šito kyla daug daugiau keblumų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tarkime, kaip galėčiau aš numatyti projekte konstrukcinius mazgus (hi-end), kurie suteiktų namui visai kitą kokybės lygmenį, jei užsakovas šneka frazėmis kaip "plokščias stogas - blogis, jo negalima normaliai įrengti", ketina pusę darbų padaryti savo rankomis, ir keičia savo nuomonę kas dvi dienas (na kaimynas ką patarė, giminės "paprotino"), jei tie mazgai reikalauja kokybiškų medžiagų ir profesionalaus statybininko? Iš karto gi užprogramuočiau nesėkmę tiek užsakovui tiek sau pačiam, nes rezultato nebūtų. Tokiais atvejais irgi tenka "karpyti" galimus sprendimo variantus, nes žinai, kad vis tiek neįrengs/nepastatys.

Dabar kiek ne į temą. Teko projektuoti Almatoj, ten žmonių supratimas apie tai kardinaliai skiriasi. Iš pradžių kiek nervavo, tačiau vėliau įvertinau. Pas juos natūralu vos ne kas antrą dieną užsukti pas architektą vien tik pagerti arbatos, pasiteirauti kaip sekasi ir šiaip paplepėti apie būsimą namą. Tokiu būdu nori-nenori visas projektavimo procesas, visi jo etapai praeina gal ir lėčiau, tačiau užsakovas visuose juose dalyvauja. Ir tikrai daug labiau būna įsigilinęs, kas iš ko atsirado ir kodėl - atpuola aibė nereikalingų pokalbių vėlesnėse stadijose. Mūsuose tai neįprasta ir, greičiausiai, niekada netaps norma (gal ir gerai). Pas mus, deja, manoma, kad užtenka vieną kartą burbtelėti "noriu va tokio namo tik geresnio" ir architektui viskas tampa aišku Galiu tik pacituoti savo žmoną "brangusis, negirdėjau kai galvojai"... Brangieji, nėra labiau nesuvokiamų dalykų ant šio svieto, kaip "savaime suprantamų". Ir imant konkrečias situacijas, kaip bebūtų sunku pripažinti, architektas dažniausiai mato keliais ėjimais į priekį toliau nei užsakovas, bet užsakovui užsispyrus padarys kaip reikalaujama (kaip kvaila tai bebūtų). Jau nešnekant apie situacijas, kai projektuojama tik dėl leidimo, statoma jau kitaip ir dar statybų įkarštyje "apsigalvojama" kelis kartus. Paskui tą košę ilgai srėbti tenka

Tad nevarykime Dievo į medį. Visokių yra architektų, visokių užsakovų. Nei vieni nei kiti nenori savo klaidų pripažinti ir gaunas paskui futbolas į vienus vartus.

Prirašiau čia Sėkmės

Jau cia nereikia labai susireiksminti. Ne kiekvienas dailininkas uz savo kurini gauna 10000 tai gal verta pasistengti?

Na jau neširskit, nėra ko. Neteigiu gi, kad užsakovų klanas - neišmanėlių sukčių gauja Nepaverskim šios temos asmeniniais ginčais kas čia didesnis ir baisesnis, hehe.

Ne kiekvienas dailininkas neša atsakomybę už savo kūrinį PV 15 metų juridiškai atsako už tą namą. Tai ir CK, ir BK ir visi kiti K, jei pasirodo, kad jis/ji kažko nesužiūrėjo ar "nuchaltūrino". Tai irgi įkalkuliuojama. Nereik sutapatinti nesutapatinamų dalykų. Va kai projektuoti, tai "kas čia tokio - nupaišyk ką nors bus gerai, bile leidimą gauti". O kai nugriūna sija ir vaiką sutraiško, tada jau "kaip galėjo nesuskaičiuoti, nenumatyti ir tt".
Namo projektas nėra tik "kūrinys", galit pykt kiek norit. Tiesa tame, kad tai sudėtingas inžinerinis+ergonominis+meninis mechanizmas (ir vėl - nešneku apie anksčiau minėtus "popierėlius kad tik leistų statyti, o paskui jau žiūrėsim kas prie ko").

Gėrio ir saulės

Bet tam yra konstruktoriai. Ar ne?

Teks teisintis už neatsargiai ištartą žodį .

Nesusikalbėjimas greičiausiai slypi skirtingoje vizualizacijų kokybėje. Kas tai panašaus- ko gero šiandien turėtų būti kaip ir privaloma: žmogus bent jau matys, ar miegamajame nereikės šonu eiti pro lovą, ar garaže neteks automobilio durelėmis braižyti sienas (gal atvirkščiai?) ir t.t.

Tačiau vizualizacijos turi ir kitą lygį. Suprantu, kad tai kaip ir būtina, jei architektas nori prisistatyti viešoje erdvėje, ar NT vystytojas parduoti dar nepastatytą namą. Tačiau individualiam užsakovui, kuris dažniausiai pradeda statybas su antspaudų ir parašų rinkiniu, o ne tinkamai paruoštu projektu ?

Į viską juk galima pažiūrėti kitu kampu: visualizacijos tėra betikslis projektavimo darbų branginimas. "Betikslis"- nes ignoruojamos beribės Google galimybės. Suprantu, kad didžiausia problema- nepatikimas "informacinis kanalas" tarp architekto ir užsakovo. Pastarasis ateina su savo vizija, tačiau nesugeba jos perteikti taip, kad architektas suprastų. Bet tam ir yra Google, kur visos "originalios" idėjos jau turi savo analogus. Pvz. ateina klientas su "iliustruota" savo vizija: čia mano būsimo namo stilius, čia salonas, čia miegamasis, ... Architektas, kuris dėl darbo pobūdžio Google jau skersai išilgai "išmalęs" (nors to dažniausiai "neafišuoja"), kaip alternatyvą keistokai "mišrainei" (ir lygiai iš to pačio "fondo") gali pasiūlyti savąjį variantą. O kai yra tarpusavio supratimas- tolesnis bendradarbiavimas tampa ir pigesnis, ir leidžia produktyviai bendrauti, nenaudojant brangiausios "ryšio priemonės" (vizualizacijų).

Architektams verta nepamiršti, kad tikroji jų pareiga yra ne užsakovo "zombavimas" savo (ką čia slėpti) nusistatymais, o jo vaizdinių kratinį (su kuriuo jis atėjo), kiek pakoreguoti, ir paversti kokybišku produktu.

Jei jau kalba pakrypo į kainas:
1. Kai projektas tikrai normaliai paruoštas ("brangus")- tai jau kaip ir garantas, kad galutinė statybos kaina daugmaž tilps į numatytus rėmus.
2. Jei architektas užsuka pas odontologą (ir t.t., ir t.t.)- jam juk nereikia gaišti laiką, derantis kaip gauti paslaugas pigiau... Visi esame tam tikra prasme "pardavėjais". Visada norisi savo "paslaugas" parduoti kuo brangiau. Tačiau, kai tampame "pirkėjais"- pirkti kuo pigiau. Tai ne priekaištas- kvaila būtų priekaištauti rinkos dėsniams.

Deja, PV atsakingas už VISAS projekto dalis. Aišku, jei paskui pasirodo, kad konstruktorius apsiskaičiavo arba statybininkas vietoj plytos batą įmūryjo, į kaliūzę sės kaltininkas, tačiau pas tą architektą, greičiausiai, daugiau niekas nebesikreips. Nes PV pagal statybos įstatymą atsako už visas projekto dalis, už objekto statybos eigą ir dar 15 metų už patį namą. Tarp kitko, jei PV mato/žino, kad statybos vyksta ne pagal projektą, arba statoma dar negavus visų leidimų ir tt., jis privalo apie tai pranešti, nes tai irgi jo atsakomybė (jeigu techninę priežiūrą vykdyti nėra nusamdytas kitas žmogus).

Labai taikliai pastebėta Neteisinu, jokiu būdu, tų "genijų", kuriems terūpi užs svetimus pinigus pasistatyti sau paminklą.

O dėl kainų/kainodaros taip pat pritariu. Pas tą patį odontologą nuėjęs nepradedu niurzgėti, kad davai tu man du dantis sutaisyk už 1,5 sumos Oi pataisytų man, pataisytų, įsivaizduoju

įdomu paskaitinėti jūsų diskusiją, bet šioje vietoje norisi įsiterpti:
kainas tiek odontologų, tiek architektų nustato pasiūlos ir paklausos santykis. Kaip EVOY sako, būtų kvaila prieštarauti rinkos dėsniams Ar nori pasakyti kad architektas, dėl rinkos situacijos šiandien sutikdamas dirbti 2x pigiau nei prieš 2 metus, dėl to šiandieniniam klientui daro fufelį? Spėju anaiptol - dar ir labiau stengiasi, kai užsakovų eilės už durų nebestovi. Ir atidžiau dirba, ir greičiau(vien dėl mažesnio krūvio jis gali tą daryti), na ir pigiau...

EVOY, gal jau užmatei kartotinį 1-o aukšto projektą be pereinamų patalpų, kuris atitiktų tavo 'racionalaus išplanavimo' standartus?