Sveikos visos - gėda prispižinti, bet mano prijuostė "įstrigo" - visokie kitokie darbai būtini atsirado - aš gi barbė devindarbė - bet tikiuosi kad artimiausiu metu kaip nors ją pabaigsiu. Laimė kad siuvu savo vyresnėlei - jei ką, kol mažoji iki jos priaugs - pabaigsiu
svytejimas ezero dugne - manau, kad tau tikrai nuometas tiktų, o ir kykų visokių būta - pabandyk - manau tikrai kažką sau atrasi.
Kad mes daugelis įsivaizduojame tautinį rūbą ne visai tokį, koks jis tikrai buvo - tiesa - pati prisimenu - tik baltai siuvinėti marškiniai, sijonai klostuoti ( tokių tikrai man atrodo nelabai būta), ką kalbėti apie prašmatnes liemenes ir t.t. Bet ir dabar nėra paprasta pasisiūdinti "taisyklingą" vieno regiono kostiumą - na nebent pagal užsakymą. Kita problema - jei sau siūčiau - negalėčiau išsirinkti, kokio noriu - man kiekvieno regiono rūbai savotiškai žavūs - na tokie su savu šarmu. Niekada nesutiksiu, kad lietuviškas tautinis rūbas yra praščiokiškas - gal tik ne visi esam pakankamai brandūs pajusti jo išlaikytą, santūrų, o kartais net kiek egzotišką grožį.
Mielas man lietuviškas kostiumas nuo mažų dienų - dainuota ansambliuose, domėtasi etnologija - matyt ta bacila, kai susergi - vaistų nėra. Gailiuosi tik kad gyvenu toli nuo Lietuvos - ir šiandien mielai kokiam ansamblyje sudalyvaučiau. Turiu pripažinti - šiai dienai tikrai neturėčiau kur tautinį kostiumą dėvėti, kad ir kaip norėčiau. Bet kas man gali uždrauti išsisiuvinėti skraistę, pasisiūdinti nėriniais dabintą drobulę - priderinta tinkamai prie rūbo ji ir šiandien bus elegantiška - ir tokios tikrai niekas neturės.
Mano siuvamas kostiumas pretenduos būti aukštaitišku - ne tik todėl, kad esu iš šios Lietuvos dalies, bet visų pirma todė, kad pavyko sijonui gauti medžiagą, kuri labai panaši į šio regiono audinius spalvine gama ir raštu. Gal pasakysit, kad iškraipau autentišką kostiumą - nelabai norėčiau sutikti - kiekviena mergina stengėsi kad jos audiniai išsiskirtų - taigi vienintelis mano siuvamo sijono skrtumas, kad medžiaga ne tokia sunki - pusvilnonė. O dėvės kostiumą - gal kokį vieną kartą - 8 metų mergaitė. Jei kam dabar kyla klausimas kam išviso taip kankintis dėl vieno karto - o gi todėl, kad žinau, jog mano mergaitė ji dėvėdama bus pastebėta ir atrodys gražiai - o svarbiausia didžiuosis kad yra iš Lietuvos, nes vėliau visi vėl klausinės kur ta Lietuva - čia ir taip visi jau galvoja, kad Lietuvoje pienos upės teka .
Taigi tas paprastas rūbas ir pasauliui apie mus pasakoja, ir vaikus mūsų prie Lietuvos "riša".
QUOTE(editamm @ 2008 06 02, 21:54)
Sveikos visos - gėda prispižinti, bet mano prijuostė "įstrigo" - visokie kitokie darbai būtini atsirado - aš gi barbė devindarbė - bet tikiuosi kad artimiausiu metu kaip nors ją pabaigsiu. Laimė kad siuvu savo vyresnėlei - jei ką, kol mažoji iki jos priaugs - pabaigsiu
svytejimas ezero dugne - manau, kad tau tikrai nuometas tiktų, o ir kykų visokių būta - pabandyk - manau tikrai kažką sau atrasi.
Kad mes daugelis įsivaizduojame tautinį rūbą ne visai tokį, koks jis tikrai buvo - tiesa - pati prisimenu - tik baltai siuvinėti marškiniai, sijonai klostuoti ( tokių tikrai man atrodo nelabai būta), ką kalbėti apie prašmatnes liemenes ir t.t. Bet ir dabar nėra paprasta pasisiūdinti "taisyklingą" vieno regiono kostiumą - na nebent pagal užsakymą. Kita problema - jei sau siūčiau - negalėčiau išsirinkti, kokio noriu - man kiekvieno regiono rūbai savotiškai žavūs - na tokie su savu šarmu. Niekada nesutiksiu, kad lietuviškas tautinis rūbas yra praščiokiškas - gal tik ne visi esam pakankamai brandūs pajusti jo išlaikytą, santūrų, o kartais net kiek egzotišką grožį.
Mielas man lietuviškas kostiumas nuo mažų dienų - dainuota ansambliuose, domėtasi etnologija - matyt ta bacila, kai susergi - vaistų nėra. Gailiuosi tik kad gyvenu toli nuo Lietuvos - ir šiandien mielai kokiam ansamblyje sudalyvaučiau. Turiu pripažinti - šiai dienai tikrai neturėčiau kur tautinį kostiumą dėvėti, kad ir kaip norėčiau. Bet kas man gali uždrauti išsisiuvinėti skraistę, pasisiūdinti nėriniais dabintą drobulę - priderinta tinkamai prie rūbo ji ir šiandien bus elegantiška - ir tokios tikrai niekas neturės.
Mano siuvamas kostiumas pretenduos būti aukštaitišku - ne tik todėl, kad esu iš šios Lietuvos dalies, bet visų pirma todė, kad pavyko sijonui gauti medžiagą, kuri labai panaši į šio regiono audinius spalvine gama ir raštu. Gal pasakysit, kad iškraipau autentišką kostiumą - nelabai norėčiau sutikti - kiekviena mergina stengėsi kad jos audiniai išsiskirtų - taigi vienintelis mano siuvamo sijono skrtumas, kad medžiaga ne tokia sunki - pusvilnonė. O dėvės kostiumą - gal kokį vieną kartą - 8 metų mergaitė. Jei kam dabar kyla klausimas kam išviso taip kankintis dėl vieno karto - o gi todėl, kad žinau, jog mano mergaitė ji dėvėdama bus pastebėta ir atrodys gražiai - o svarbiausia didžiuosis kad yra iš Lietuvos, nes vėliau visi vėl klausinės kur ta Lietuva - čia ir taip visi jau galvoja, kad Lietuvoje pienos upės teka .
Taigi tas paprastas rūbas ir pasauliui apie mus pasakoja, ir vaikus mūsų prie Lietuvos "riša".
svytejimas ezero dugne - manau, kad tau tikrai nuometas tiktų, o ir kykų visokių būta - pabandyk - manau tikrai kažką sau atrasi.
Kad mes daugelis įsivaizduojame tautinį rūbą ne visai tokį, koks jis tikrai buvo - tiesa - pati prisimenu - tik baltai siuvinėti marškiniai, sijonai klostuoti ( tokių tikrai man atrodo nelabai būta), ką kalbėti apie prašmatnes liemenes ir t.t. Bet ir dabar nėra paprasta pasisiūdinti "taisyklingą" vieno regiono kostiumą - na nebent pagal užsakymą. Kita problema - jei sau siūčiau - negalėčiau išsirinkti, kokio noriu - man kiekvieno regiono rūbai savotiškai žavūs - na tokie su savu šarmu. Niekada nesutiksiu, kad lietuviškas tautinis rūbas yra praščiokiškas - gal tik ne visi esam pakankamai brandūs pajusti jo išlaikytą, santūrų, o kartais net kiek egzotišką grožį.
Mielas man lietuviškas kostiumas nuo mažų dienų - dainuota ansambliuose, domėtasi etnologija - matyt ta bacila, kai susergi - vaistų nėra. Gailiuosi tik kad gyvenu toli nuo Lietuvos - ir šiandien mielai kokiam ansamblyje sudalyvaučiau. Turiu pripažinti - šiai dienai tikrai neturėčiau kur tautinį kostiumą dėvėti, kad ir kaip norėčiau. Bet kas man gali uždrauti išsisiuvinėti skraistę, pasisiūdinti nėriniais dabintą drobulę - priderinta tinkamai prie rūbo ji ir šiandien bus elegantiška - ir tokios tikrai niekas neturės.
Mano siuvamas kostiumas pretenduos būti aukštaitišku - ne tik todėl, kad esu iš šios Lietuvos dalies, bet visų pirma todė, kad pavyko sijonui gauti medžiagą, kuri labai panaši į šio regiono audinius spalvine gama ir raštu. Gal pasakysit, kad iškraipau autentišką kostiumą - nelabai norėčiau sutikti - kiekviena mergina stengėsi kad jos audiniai išsiskirtų - taigi vienintelis mano siuvamo sijono skrtumas, kad medžiaga ne tokia sunki - pusvilnonė. O dėvės kostiumą - gal kokį vieną kartą - 8 metų mergaitė. Jei kam dabar kyla klausimas kam išviso taip kankintis dėl vieno karto - o gi todėl, kad žinau, jog mano mergaitė ji dėvėdama bus pastebėta ir atrodys gražiai - o svarbiausia didžiuosis kad yra iš Lietuvos, nes vėliau visi vėl klausinės kur ta Lietuva - čia ir taip visi jau galvoja, kad Lietuvoje pienos upės teka .
Taigi tas paprastas rūbas ir pasauliui apie mus pasakoja, ir vaikus mūsų prie Lietuvos "riša".
kaip graziai parasei.... sekmes darbukuose:)
Tikrai labai grazu . Sekmes siuvant ir lauksim rezultatu...
Laurinėle, Editamm- apie kokokius nuometėlius jūs kalbat, kad man tiktų?-
kažkaip žiūriu, kad kalbant apie liaudiškus galvos apdangalus, tai pas mane labai ribotas supratimas ir įsivaizdavimas Gal čia sovietmetis kaltas, nes būtent tada lankiau ansamblį, o paskui kai jau nebelankiau, vyresnėse mokyklos klasėse, tai ir susidomėjimas tautiniu kostiumu nuslobo- tai mano vaizduotė ir supratimas nesiekia toliau tos kičinės tarybinių ansamblių karūnėlės iš atlasinių ryškiaspalvių juostelių, ir dar to mandrai rišamo "vienuoliško" nuometo, iš didelio audinio
Net sunku įsivaizduoti apie kokius nuometėlius, surišamus kaspinais, kaip uodega, eina kalba Na dar žinau kepurėles- kykus, ir tokias kaip skareles- ant pakaušio rišamas. .
Dabar labai smalsu pasidarė ištraukti tą savo sijono audinį, tarybmečiu pirktą, bet jis matyt kažkur giliai, kad vis nerandu...
Prie mano veido ir visos povyzos labiausiai tiktų toks variantas, kuris nesuima plaukų nuo kaktos šonų, ir apskritai neuždengia plaukų, o leidžia juos laikyti palaidus... Bet tokių turbūt nedaug... Bet gal sakau, kuri žinot kokį tokį variantą ?- neturiu literatūros su foto, tai kažkaip vaizduotį neneša..
Papildyta:
O dėl klostuoto sijono- nujo, tarybmečiu labai įdomiai ten improvizuodavo su tais tautiniais visokie saviveiklininkai... Man net kartais tie visokie jų variantai- kai sijonai vos ne iš sintetikos lengvos, o spalvos visokios neoninės rožinės ar violetinės- kartais daugiau rusiškus ar lenkiškus tautinius primindavo
O gal aš klystu, ir lietuviškų būta tokių spalvų ir audinių?
Bet dėl klosčių pačių- tai jis pas mane toks ne plisuotas buvo, ir tos klostės ne per visą ilgį, ir nenulygintos, bet tik prie juosmens, o apačia laisvai krito, tai su liemene nelabai ir matosi ar jis ten klostuotas ar rauktas- sakote, tautinis tik rauktas- bet klausimas, kaip pavyksta gražiai suraukti tokį, gana storą vilnonį audinį, kad per juosmenį labai stora nesigautų - tai dėl to man kažkaip mintys labiau sukasi apie klostavimą vis tik, jei kartais rimtai nuspręsčiau vis tik siūtis, kad ir neturėsiu progų apsivilkti
Papildyta:
Beje, o plačios prijuostės ( čia kažkur minėta, jog jos būna dveijų metrų pločio)- irgi raukiamos ar klostuojamos ties juosmeniu?- nes, negi moters juosmens apimtis gali būti du metrai.. - man labai gražu plačios, rauktos ar klostuotos (prie juosmens) prijuostės- kažkaip moters figūra grakštesnė atrodo nei su siauromis ir tiesiomis (nerauktomis)- nes pastarosios, pastebėjau, neblogai išryškina pilvuką, net jei moteris iš esmės liekna...
Papildyta:
Kažkaip, pagalvojus, tai neplonas vilnonis audinys, stipriai rauktas, prijuostė plati raukta, ir neplona, viena rišasi ant kito, dar ant viršaus liemenė, ir ant viso to- juosta- tai aš kaip žemo ūgio, jau visa bačkutė būsiu, nors šiaip esu kūdena
vaikystėje man labai patogu buvo, kai sprijuostė buvo prisiūta prie sijono, tai nesmuko ir neatsirišdavo šokant, kaip kitoms, bet autentiška yra, turbūt tik rišama kita vertus, aš kažkaip tokiose smulkmenose, kurios nelabai matosi iš šalies, linkusi nusižengti, jei tai kelia dėvint mažiau problemų, nes vis tiek tas autentiškiausias kostiumas- ne mano kišenei, turint minty, kad gal neteks nė karto dėvėti- tai būtų man per didelė prabanga...
Papildyta:
Nu siaubas, atsiprašau už tokį ilgą komentarą.. Bandžiau į atskiras žinutes skaidyti, bet viską kažkaip supylė man į vieną komentarą
Nu o dėl kostiumų paprastumoa ir buitiškumo- tai, aš manau, yra klaidingas įsitikinimas, kad lietuviški kostiumai buvo tik kuklūs ir santūrūs Dar tarybmečiu kažkokiam madų žurnale esu skaičiusi, kur buvo straipsniukas apie tautines liemenes, ir keletas jų foto- tai ten minėjo, kad veinokie tautiniai buvo kasdieniniai, kitokie išeiginiai vadinos. Tai tuos išeiginius, pasiros, net iš aksomo ir vos ne iš šilko siūdavo, net ir tais laikais, kai tautinius dėvėjo visi ir kasdien Tai ten foto, kiek pamenu, buvo net su stambiai ir ryškiai gėlėtomis liemenėmis- vien gėlės, be jokio fono net- grynai kaip kokios rožės, ir labai stambios, ir žiedas prie žiedo, o išdėstymas ne geometrinis, o toks tik margumas, ir be fono-ryškių spalvų Tai man tada, pamenu, labai keista atrodė, nes buvau įsitikinusi, jog tokie raštai ir medžiagos- tikrai netinka lietuviškam tautiniam kostiumui...
kažkaip žiūriu, kad kalbant apie liaudiškus galvos apdangalus, tai pas mane labai ribotas supratimas ir įsivaizdavimas Gal čia sovietmetis kaltas, nes būtent tada lankiau ansamblį, o paskui kai jau nebelankiau, vyresnėse mokyklos klasėse, tai ir susidomėjimas tautiniu kostiumu nuslobo- tai mano vaizduotė ir supratimas nesiekia toliau tos kičinės tarybinių ansamblių karūnėlės iš atlasinių ryškiaspalvių juostelių, ir dar to mandrai rišamo "vienuoliško" nuometo, iš didelio audinio
Net sunku įsivaizduoti apie kokius nuometėlius, surišamus kaspinais, kaip uodega, eina kalba Na dar žinau kepurėles- kykus, ir tokias kaip skareles- ant pakaušio rišamas. .
Dabar labai smalsu pasidarė ištraukti tą savo sijono audinį, tarybmečiu pirktą, bet jis matyt kažkur giliai, kad vis nerandu...
Prie mano veido ir visos povyzos labiausiai tiktų toks variantas, kuris nesuima plaukų nuo kaktos šonų, ir apskritai neuždengia plaukų, o leidžia juos laikyti palaidus... Bet tokių turbūt nedaug... Bet gal sakau, kuri žinot kokį tokį variantą ?- neturiu literatūros su foto, tai kažkaip vaizduotį neneša..
Papildyta:
O dėl klostuoto sijono- nujo, tarybmečiu labai įdomiai ten improvizuodavo su tais tautiniais visokie saviveiklininkai... Man net kartais tie visokie jų variantai- kai sijonai vos ne iš sintetikos lengvos, o spalvos visokios neoninės rožinės ar violetinės- kartais daugiau rusiškus ar lenkiškus tautinius primindavo
O gal aš klystu, ir lietuviškų būta tokių spalvų ir audinių?
Bet dėl klosčių pačių- tai jis pas mane toks ne plisuotas buvo, ir tos klostės ne per visą ilgį, ir nenulygintos, bet tik prie juosmens, o apačia laisvai krito, tai su liemene nelabai ir matosi ar jis ten klostuotas ar rauktas- sakote, tautinis tik rauktas- bet klausimas, kaip pavyksta gražiai suraukti tokį, gana storą vilnonį audinį, kad per juosmenį labai stora nesigautų - tai dėl to man kažkaip mintys labiau sukasi apie klostavimą vis tik, jei kartais rimtai nuspręsčiau vis tik siūtis, kad ir neturėsiu progų apsivilkti
Papildyta:
Beje, o plačios prijuostės ( čia kažkur minėta, jog jos būna dveijų metrų pločio)- irgi raukiamos ar klostuojamos ties juosmeniu?- nes, negi moters juosmens apimtis gali būti du metrai.. - man labai gražu plačios, rauktos ar klostuotos (prie juosmens) prijuostės- kažkaip moters figūra grakštesnė atrodo nei su siauromis ir tiesiomis (nerauktomis)- nes pastarosios, pastebėjau, neblogai išryškina pilvuką, net jei moteris iš esmės liekna...
Papildyta:
Kažkaip, pagalvojus, tai neplonas vilnonis audinys, stipriai rauktas, prijuostė plati raukta, ir neplona, viena rišasi ant kito, dar ant viršaus liemenė, ir ant viso to- juosta- tai aš kaip žemo ūgio, jau visa bačkutė būsiu, nors šiaip esu kūdena
vaikystėje man labai patogu buvo, kai sprijuostė buvo prisiūta prie sijono, tai nesmuko ir neatsirišdavo šokant, kaip kitoms, bet autentiška yra, turbūt tik rišama kita vertus, aš kažkaip tokiose smulkmenose, kurios nelabai matosi iš šalies, linkusi nusižengti, jei tai kelia dėvint mažiau problemų, nes vis tiek tas autentiškiausias kostiumas- ne mano kišenei, turint minty, kad gal neteks nė karto dėvėti- tai būtų man per didelė prabanga...
Papildyta:
Nu siaubas, atsiprašau už tokį ilgą komentarą.. Bandžiau į atskiras žinutes skaidyti, bet viską kažkaip supylė man į vieną komentarą
Nu o dėl kostiumų paprastumoa ir buitiškumo- tai, aš manau, yra klaidingas įsitikinimas, kad lietuviški kostiumai buvo tik kuklūs ir santūrūs Dar tarybmečiu kažkokiam madų žurnale esu skaičiusi, kur buvo straipsniukas apie tautines liemenes, ir keletas jų foto- tai ten minėjo, kad veinokie tautiniai buvo kasdieniniai, kitokie išeiginiai vadinos. Tai tuos išeiginius, pasiros, net iš aksomo ir vos ne iš šilko siūdavo, net ir tais laikais, kai tautinius dėvėjo visi ir kasdien Tai ten foto, kiek pamenu, buvo net su stambiai ir ryškiai gėlėtomis liemenėmis- vien gėlės, be jokio fono net- grynai kaip kokios rožės, ir labai stambios, ir žiedas prie žiedo, o išdėstymas ne geometrinis, o toks tik margumas, ir be fono-ryškių spalvų Tai man tada, pamenu, labai keista atrodė, nes buvau įsitikinusi, jog tokie raštai ir medžiagos- tikrai netinka lietuviškam tautiniam kostiumui...
Sveikos,
Norinčioms arčiau įsižiūrėti į tautinius kostiumus galėčiau patarti apsilankyti Tamošaičių galerijoje "Židinys" (Vilniuje, Domininkonų g/Universiteto g.), tai ten yra eksponuojami nuolat tautiniai drabužiai, yra ir staklių, ir gobelenų......Esu ten mokiusis kažkiek austi staklėmis, tačiau dabar užmečiau šitą reikalą dėl visokių šeimyninių aplinkybių.......Bet vistiek turiu svajonę - pati nusiausti ir pasisiūti tautinį drabužį, taigi, tikiuosi dar sugrįžti prie šitos svajonės įgyvendinimo.......Man atrodo, kad toj galerijoj galima ir plačiau pasiklausinėti apie regionams būdingas detalias, spalvas, sijonų raukimą ir t.t.....tik kiek atsimenu ta galerija nedirba sekmadieniais, pirmadieniais ir antradieniais....
Norinčioms arčiau įsižiūrėti į tautinius kostiumus galėčiau patarti apsilankyti Tamošaičių galerijoje "Židinys" (Vilniuje, Domininkonų g/Universiteto g.), tai ten yra eksponuojami nuolat tautiniai drabužiai, yra ir staklių, ir gobelenų......Esu ten mokiusis kažkiek austi staklėmis, tačiau dabar užmečiau šitą reikalą dėl visokių šeimyninių aplinkybių.......Bet vistiek turiu svajonę - pati nusiausti ir pasisiūti tautinį drabužį, taigi, tikiuosi dar sugrįžti prie šitos svajonės įgyvendinimo.......Man atrodo, kad toj galerijoj galima ir plačiau pasiklausinėti apie regionams būdingas detalias, spalvas, sijonų raukimą ir t.t.....tik kiek atsimenu ta galerija nedirba sekmadieniais, pirmadieniais ir antradieniais....
QUOTE(svytejimas ezero dugne @ 2008 06 18, 02:55)
Prie mano veido ir visos povyzos labiausiai tiktų toks variantas, kuris nesuima plaukų nuo kaktos šonų, ir apskritai neuždengia plaukų, o leidžia juos laikyti palaidus... Bet tokių turbūt nedaug... Bet gal sakau, kuri žinot kokį tokį variantą ?- neturiu literatūros su foto, tai kažkaip vaizduotį neneša..
Papildyta:
O gal aš klystu, ir lietuviškų būta tokių spalvų ir audinių?
Bet dėl klosčių pačių- tai jis pas mane toks ne plisuotas buvo, ir tos klostės ne per visą ilgį, ir nenulygintos, bet tik prie juosmens, o apačia laisvai krito, tai su liemene nelabai ir matosi ar jis ten klostuotas ar rauktas- sakote, tautinis tik rauktas- bet klausimas, kaip pavyksta gražiai suraukti tokį, gana storą vilnonį audinį, kad per juosmenį labai stora nesigautų - tai dėl to man kažkaip mintys labiau sukasi apie klostavimą vis tik, jei kartais rimtai nuspręsčiau vis tik siūtis, kad ir neturėsiu progų apsivilkti
Papildyta:
Beje, o plačios prijuostės ( čia kažkur minėta, jog jos būna dveijų metrų pločio)- irgi raukiamos ar klostuojamos ties juosmeniu?- nes, negi moters juosmens apimtis gali būti du metrai.. - man labai gražu plačios, rauktos ar klostuotos (prie juosmens) prijuostės- kažkaip moters figūra grakštesnė atrodo nei su siauromis ir tiesiomis (nerauktomis)- nes pastarosios, pastebėjau, neblogai išryškina pilvuką, net jei moteris iš esmės liekna...
Papildyta:
Kažkaip, pagalvojus, tai neplonas vilnonis audinys, stipriai rauktas, prijuostė plati raukta, ir neplona, viena rišasi ant kito, dar ant viršaus liemenė, ir ant viso to- juosta- tai aš kaip žemo ūgio, jau visa bačkutė būsiu, nors šiaip esu kūdena
vaikystėje man labai patogu buvo, kai sprijuostė buvo prisiūta prie sijono, tai nesmuko ir neatsirišdavo šokant, kaip kitoms, bet autentiška yra, turbūt tik rišama kita vertus, aš kažkaip tokiose smulkmenose, kurios nelabai matosi iš šalies, linkusi nusižengti, jei tai kelia dėvint mažiau problemų, nes vis tiek tas autentiškiausias kostiumas- ne mano kišenei, turint minty, kad gal neteks nė karto dėvėti- tai būtų man per didelė prabanga... Papildyta:
Nu siaubas, atsiprašau už tokį ilgą komentarą.. Bandžiau į atskiras žinutes skaidyti, bet viską kažkaip supylė man į vieną komentarą
Nu o dėl kostiumų paprastumoa ir buitiškumo- tai, aš manau, yra klaidingas įsitikinimas, kad lietuviški kostiumai buvo tik kuklūs ir santūrūs Dar tarybmečiu kažkokiam madų žurnale esu skaičiusi, kur buvo straipsniukas apie tautines liemenes, ir keletas jų foto- tai ten minėjo, kad veinokie tautiniai buvo kasdieniniai, kitokie išeiginiai vadinos. Tai tuos išeiginius, pasiros, net iš aksomo ir vos ne iš šilko siūdavo, net ir tais laikais, kai tautinius dėvėjo visi ir kasdien Tai ten foto, kiek pamenu, buvo net su stambiai ir ryškiai gėlėtomis liemenėmis- vien gėlės, be jokio fono net- grynai kaip kokios rožės, ir labai stambios, ir žiedas prie žiedo, o išdėstymas ne geometrinis, o toks tik margumas, ir be fono-ryškių spalvų Tai man tada, pamenu, labai keista atrodė, nes buvau įsitikinusi, jog tokie raštai ir medžiagos- tikrai netinka lietuviškam tautiniam kostiumui...
Papildyta:
O gal aš klystu, ir lietuviškų būta tokių spalvų ir audinių?
Bet dėl klosčių pačių- tai jis pas mane toks ne plisuotas buvo, ir tos klostės ne per visą ilgį, ir nenulygintos, bet tik prie juosmens, o apačia laisvai krito, tai su liemene nelabai ir matosi ar jis ten klostuotas ar rauktas- sakote, tautinis tik rauktas- bet klausimas, kaip pavyksta gražiai suraukti tokį, gana storą vilnonį audinį, kad per juosmenį labai stora nesigautų - tai dėl to man kažkaip mintys labiau sukasi apie klostavimą vis tik, jei kartais rimtai nuspręsčiau vis tik siūtis, kad ir neturėsiu progų apsivilkti
Papildyta:
Beje, o plačios prijuostės ( čia kažkur minėta, jog jos būna dveijų metrų pločio)- irgi raukiamos ar klostuojamos ties juosmeniu?- nes, negi moters juosmens apimtis gali būti du metrai.. - man labai gražu plačios, rauktos ar klostuotos (prie juosmens) prijuostės- kažkaip moters figūra grakštesnė atrodo nei su siauromis ir tiesiomis (nerauktomis)- nes pastarosios, pastebėjau, neblogai išryškina pilvuką, net jei moteris iš esmės liekna...
Papildyta:
Kažkaip, pagalvojus, tai neplonas vilnonis audinys, stipriai rauktas, prijuostė plati raukta, ir neplona, viena rišasi ant kito, dar ant viršaus liemenė, ir ant viso to- juosta- tai aš kaip žemo ūgio, jau visa bačkutė būsiu, nors šiaip esu kūdena
vaikystėje man labai patogu buvo, kai sprijuostė buvo prisiūta prie sijono, tai nesmuko ir neatsirišdavo šokant, kaip kitoms, bet autentiška yra, turbūt tik rišama kita vertus, aš kažkaip tokiose smulkmenose, kurios nelabai matosi iš šalies, linkusi nusižengti, jei tai kelia dėvint mažiau problemų, nes vis tiek tas autentiškiausias kostiumas- ne mano kišenei, turint minty, kad gal neteks nė karto dėvėti- tai būtų man per didelė prabanga... Papildyta:
Nu siaubas, atsiprašau už tokį ilgą komentarą.. Bandžiau į atskiras žinutes skaidyti, bet viską kažkaip supylė man į vieną komentarą
Nu o dėl kostiumų paprastumoa ir buitiškumo- tai, aš manau, yra klaidingas įsitikinimas, kad lietuviški kostiumai buvo tik kuklūs ir santūrūs Dar tarybmečiu kažkokiam madų žurnale esu skaičiusi, kur buvo straipsniukas apie tautines liemenes, ir keletas jų foto- tai ten minėjo, kad veinokie tautiniai buvo kasdieniniai, kitokie išeiginiai vadinos. Tai tuos išeiginius, pasiros, net iš aksomo ir vos ne iš šilko siūdavo, net ir tais laikais, kai tautinius dėvėjo visi ir kasdien Tai ten foto, kiek pamenu, buvo net su stambiai ir ryškiai gėlėtomis liemenėmis- vien gėlės, be jokio fono net- grynai kaip kokios rožės, ir labai stambios, ir žiedas prie žiedo, o išdėstymas ne geometrinis, o toks tik margumas, ir be fono-ryškių spalvų Tai man tada, pamenu, labai keista atrodė, nes buvau įsitikinusi, jog tokie raštai ir medžiagos- tikrai netinka lietuviškam tautiniam kostiumui...
sveikute smagu, kad domiesi ir kad sitiek prikomentavai. as cia bandziau paryskinti, kas man labiausiai uzkliuva skaitant tavo mintis
del sijono raukimo. susiraukia jis labai netgi dailiai, aisku nelengva, zinoma stora, bet kitaip negalima ir jokiu ten klosciu ( as kalbu apie aukstaitiskaji kostiumo varianta, nes daug domejausi, teko vaikams ansamblieciams siuti).
stai kaip atrodo sijono liemuo is nugaros (ties viduriu raukiama labai, i sonus kiek maziau):
ir preikis yra beveik nerauktas, tik sonai siek tiek, surisamas raisteliais, skyle paskui pridengiama prijuoste:
na del storinimo, tai is tiesu jis siek tiek storina
aukstaitisko sijono spalvos kaip veliava musu-raudona, geltona, zalia, kartais ipinama violetines, baltos ar juodos spalvos ruozeliu. va idedu foto savo tautinio sijono, kad mazdaug galetum isivaizduoti languotuma ir spalvas.
del medziagu...liemenes tikrai siuvamos is aksomo, brokato ar austo silko, dazniausiai vienspalves, silkas irgi vienspalvis austas augaliniais motuvais, gali buti liemene kiek puosta sidabro ar aukso spalvos krasteliu, bet irgi nepersistengiant.
del palaidu plauku...jokiu budu NE! jie nepritinka prie Tautinio kostiumo, netgi mazoms mergaitems. Istekejusi moteris turi buti ori ir susitvarkiusi plaukus ir apskritai juos paslepti po skarele, nuometu ar nuometeliu. Karunele - tik jaunoms merginoms, kai kur kiek zinau puosdavosi nuotakos
del detaliu , kurios nesimato...jei jau bandai pasisiudinti kostiuma "ale" autentiskas, domiesi ir vistiek darai, kaip tau atrodo paprasciau ar patogiau, tada neverta net vargti kaip kitaip pajusi jo devejimo ypatumus, apsirengima?
Ačiū, Dovyda už išsamų atsakymą O, kaip įdomiai suraukta ten- daug darbelio
Va dėl plaukų, tai žinau tą taisyklę, jog jie slepiami, bet pas mane tai rimta problema- kaip jau minėjau, veidas labai specifinės formos, ir bent kiek patraukus nuo jo plaukus, atrodo tiesiog komiškai (manau, kad nei viena iš jūsų taip neišdrįstų niekur eiti- jei joms tektų toks veidelis, ir paslėpus plaukus)
Kaip jau čia minėta- jei kykas- tai lėliukas, jei skarelė ar kažkas panašaus- tai bobutė devyniasdešimties, nes smulkus ir trikampis toks veidas... Bet aš dar neištekėjusi, tai gal dar atrasiu kokį kompromisą, neitin kenkiantį autentikai, bent laikinai
Mano tas audinys, kur minėjau, labai panašus į čia įdėto sijono, jei gerai prisimenu - žalias fonas lygiai kaip čia, bet langai tokie neryškiai raudoni, bet daugiau bordiniai... Tai dabar vis galvoju, gal tiks ta mano turima medžiaga- bet jau storumėlis jos pas mane
Ech, smagu svajoti apie tautinį kostiumą- seniai kažką tokio liaudiško pirkausi ir dariausi- o dabar čia paskaičiusi visai užsidegiau, nors ir neturėčiau kur dėvėti- nu bet bent iš patriotizmo, smagu turėti bus
Va dėl plaukų, tai žinau tą taisyklę, jog jie slepiami, bet pas mane tai rimta problema- kaip jau minėjau, veidas labai specifinės formos, ir bent kiek patraukus nuo jo plaukus, atrodo tiesiog komiškai (manau, kad nei viena iš jūsų taip neišdrįstų niekur eiti- jei joms tektų toks veidelis, ir paslėpus plaukus)
Kaip jau čia minėta- jei kykas- tai lėliukas, jei skarelė ar kažkas panašaus- tai bobutė devyniasdešimties, nes smulkus ir trikampis toks veidas... Bet aš dar neištekėjusi, tai gal dar atrasiu kokį kompromisą, neitin kenkiantį autentikai, bent laikinai
Mano tas audinys, kur minėjau, labai panašus į čia įdėto sijono, jei gerai prisimenu - žalias fonas lygiai kaip čia, bet langai tokie neryškiai raudoni, bet daugiau bordiniai... Tai dabar vis galvoju, gal tiks ta mano turima medžiaga- bet jau storumėlis jos pas mane
Ech, smagu svajoti apie tautinį kostiumą- seniai kažką tokio liaudiško pirkausi ir dariausi- o dabar čia paskaičiusi visai užsidegiau, nors ir neturėčiau kur dėvėti- nu bet bent iš patriotizmo, smagu turėti bus
Aukštaitiški kostiumai:
Papildyta:
Žemaitiški kostiumai:
Papildyta:
Dzūkiški kostiumai:
Papildyta:
Suvalkietiški kostiumai:
Papildyta:
Čia buvo devyniolikto amžiaus kostiumai.
Šaltinis:
http://www.ethnicart...c...&Itemid=202
Papildyta:
Papildyta:
Žemaitiški kostiumai:
Papildyta:
Dzūkiški kostiumai:
Papildyta:
Suvalkietiški kostiumai:
Papildyta:
Čia buvo devyniolikto amžiaus kostiumai.
Šaltinis:
http://www.ethnicart...c...&Itemid=202
Papildyta:
na jau na jau, kam cia save taip peiki veidas kaip veidas, nemanau, kad ant jo turi ka ypatinga
mano sijonas zinok austinis, tikros vilnos, tai patikek storumas ir sunkumas, bet matei, kaip dailiai susirauke
o tu ta savo medziaga kai surasi foto padaryk, mes apziuresim
va imetu kelias savo ansamblio mergyciu foto su rubais (veiduku negaliu rodyt, nes teveliu neatsiklausiau)
cia kaseles netinkamai papuostos, jokiu siuolaikiniu gumu negalima, reikia kaspinuku (bet cia neturejom, nes labai greitai tos foto reikejo )
mano sijonas zinok austinis, tikros vilnos, tai patikek storumas ir sunkumas, bet matei, kaip dailiai susirauke
o tu ta savo medziaga kai surasi foto padaryk, mes apziuresim
va imetu kelias savo ansamblio mergyciu foto su rubais (veiduku negaliu rodyt, nes teveliu neatsiklausiau)
cia kaseles netinkamai papuostos, jokiu siuolaikiniu gumu negalima, reikia kaspinuku (bet cia neturejom, nes labai greitai tos foto reikejo )
Oooo...wau Labai, labai dailu Ypač prijuostytės dailiai atrodo, taip gražiai surauktos, plačios - ir tie raudoni rašteliai tokie dailūs ant jų, ir liemenių tokie šaunūs fasonai
_ o prijuostes pati siuvinėjai? - jei taip, tai ohoho, kiek darbelio įdėta - ir rezultatas labai gražus ir tvarkingas.
_ o prijuostes pati siuvinėjai? - jei taip, tai ohoho, kiek darbelio įdėta - ir rezultatas labai gražus ir tvarkingas.
Merginos, o ką jūs mąstote apie avalynę prie tautinių?- Dovyda, matau, pas tavo mergiukes vienodi batukai, lygtais, ar jie specialūs, "tautiniai"?
Aš internete, tame pačiame šaltinyje, kur minėjau, radau štai tokius-
-vaikystėje lygiai tokius turėjau (ir tebeturiu- radau besirausdama dėžėse ), juos prie tautinių visad nešiojau. Bet kažkaip pastebėjau, kad prie tų tradicinių devynioliktaamžinių rūbų kokie tai kitokie batukai moterų būna dėvimi- tokie vos ne aukštakulniai, tamsūs
Šitame paveikslėlyje man net neaišku ar čia vyriški ar moteriški, bet aš lygiai tokius moteriškus (mergaitiškus) turiu. Patiktų man tokie prie tautinių, bet ar autentikai, ir visam tam bendram tradiciniam devyniolikto amžiaus tautinių stiliui neprieštaraus?- apie batus mažai info kažkaip, o juo labiau neaišku kur įsigyti..
dovyda - labai smagūs kostiumai - tik va juosta ar ne po liemene turėtų būti - mačiau, kad knygoje keliose vietose ant liemenes užrišta, bet kai mokinausi apie tautinį kostiumą mums aiškino, kad tik po liemene - tai jau nežinau dabar kaip teisingai