Į Panevezio ligoninę gimdyti nuvaziavau apie 13val. Nors gimdžiau net 5 savaitėmis anksčiau, dėmesio sulaukėm mažai

. Per beveik 7val trukusį gimdymą apžiūrėjo tik vieną kartą ir vaikelio tonus klausė tik vieną kartą (neskaitant apžiūros priėmime).
Apie 19val pasakė, kad tuoj paklausys vaikelio tonus. Vyrui pasiūliau, kad kol klausys tonus, gali išeiti prasiblaškyt. Bet taip ir nesulaukėm, kol kas ateis. 20val keitėsi pamaina, aš nusprendžiau prigulti, nes visą laiką supausi ant kamuolio. Tik atsigulus, pajutau tokį spaudimą dubenyje, kas gimdė supras. Vyrui sakau pakviesk ką nors. Jis išeina į koridorių ir poste esančių sesučių paprašo, kad kas nors ateitų, nes kažkas vyksta (tikrai vyriškas prašymas). Praėjo kelios minutės, niekas neateina. Aš jau panikuodama šaukiu, kad vyras kviestų ką nors. Jis vėl išeina į koridorių, poste esančių sesučių klausia ar ateis kas nors, ar ne? Jos nustebusios: O tai niekas neatėjo? ?!

Jau po antro prašymo į palatą labai greitai prigužėjo baltų chalatų. Gydytoja pažiūrėjo ir išgirdau jau matosi vaiko galvutė. Ir prasidėjo daryk tą, to nedaryk, lyg anksčiau niekas negalėjo pasakyt ką ir kaip. Paguldė ant pilvo, uždengė kažkokiu paklotu, sutvarkė virkštelę, susuko šiltai į užklotą ir išnešė į reanimacinę palatą, vyrui, stovinčiam prie durų, dar parodė. Aš savo kūdikėlio taip ir nemačiau ką tik gimusio, kaip dabar juokauju, kitą dieną galėjo bet ką man parodyt, būčiau priėmus kaip savo, nes net nemačiau kaip mano vaikas atrodo. Po visko visi balti chalatai taip pat staigiai dingo, kaip ir atsirado. Nezinau net prie kokios gydytojos pagimdziau

Labai laukiau ryto kada galėsiu pamatyti savo mažylę.