Mes kvieteme vyro daruga su zmona, su jais bendraudavome pakankamai artimai, vyras su draugu nuo vaikystes auge, kaip broliai, bet kai papraseme buti liudininkais, viskas apsiverte.

Didziausia nepasitenkinima jauciau is JOS puses, jie patys vestuves buvo dare pries metus, tikejausi supratimo, kaip jaudiniesi del visko, kad viskas butu taip kaip nori, taciau gavosi atvirksciai, verkiau kelias dienas, mintimis ja pasiunciau toli toli, nes kai ji pradejo sakyti, kad kam cia to reikia, kam cia to, jai nepatinka tas, anas, kas visiskai nesusije su ja, tai musu svente, o ji tiesiog vire, pasijutau kalta, kad noriu sau grazios sventes.

Po to jau viska sutareme, lug ir aprimo viskas, o ji pries pora dienu pareiskia, kad nebebus jie liudininkai, vyro draugas is viso be zodzio buvo, ji viskam vadovavo, tai as visa nusiverkusi atvaziavau pas ja, verkdama pasakiau, kad man labai skaudu, kad man tokiu svarbiu momentu ji sitaip elgiasi, pasakiau, kad jei ji taip nenori, jeigu jai labai sunku, tuomet tegul nedalyvauja, nes nenoriu verkti ir per pacias vestuves, ji susigedo mane tokia apsiverkusia ir nevilty pamaciusi, atsiprase uz kaprizus ir vestuvese sudalyvavo labai graziai.

Nezinau tokio jos elgiasio priezasties iki siol, gal pavydejo ir nemokejo sito suvaldyti, bet dziaugiuosi, kad viskas baigesi gerai.
Papildyta:Tiesa, po sitokio jos elgiasio, tarp musu seimu bendravimas tapo itemptas, as su ja is viso nepalaikau rysiu, kol su vyru nenuvaziuojame pas juos, apie ora pakalbam ir tiek, supratau, kad tai zmogus, kuris del kazkokiu priezasciu vis bando ikasti, jauciu, kad ji tarsi konkuruoja, nors niekaip negaliu suprasti del ko.