QUOTE(bertė @ 2009 03 19, 19:02)
Musu ne tik gydymo politika skiriasi nuo kitu saliu - mes ir ratus naujai isradinejame - nelabai svarbu, kad butu apvalus, svarbiausia, kad butu tautiniai...
Et, merginos, dzin kaip gydo, svarbu, kad isgydytu.

Juolab kokios gali buti diskusijos, kai rinktis 'gali': Baranauskas arba Baranauskas, Vilniaus onkologijos instituto palata arba Vilniaus onkologijos instituto palata, nezinoma jodo doze arba nezinoma jodo doze ir nezinia kiek kartu. Ar su nors viena aptare alternatyvas, kitu saliu patirti, galimybes, naujoves, etc.?
Man asmeniskai labiausiai ir nepatinka, kai ligoni eliminuoja is gydymo proceso planavimo, mol ne tavo reikalas, daktarai zino, ka daro. As visada noriu dalyvauti ir spresti pagal turima informacija, nes tai mano VIENINTELIS gyvenimas, o gydytojams esu eiline statistine n-toji ligone. Na, bet tai priklauso nuo zmogaus budo - kitam geriau kai ji veda, vadovauja. Dieve duok visoms pasveikti. Sekmes
Labryt
Tu teisi,
berte. Aš asmeniškai tik PO TO pradėjau gilintis į visą tai, ką su manim darė. Dėkinga esu chirurgui, kuris užbėgo šeštadienį ir rado laiko pasikalbėt.
Tiesą pasakius, kai sužinojau histologines išvadas ir kaip bus tęsiamas gydymas, - apie galimybę pasirinkti...ir išvis apie tai, kaip ir kodėl būtent TAIP YRA GYDOMA, negalvojau. Net neturėjau su kuo 'gyvai' pasitart. Vieninteliu patarėju tapo SM ir interneto platybės. Ir tai yra labai gera variantas

. Gaila buvo tų moterų ligoninėje, kurios nesinaudoja internetu. Prisiklausiusios įvairių 'alia viena ciocia sakė'.
Kai nusėdo emocijos ir pamažu atlėgo baimė, tada atėjo mintys apie TĄ VIENINTELĮ GYVENIMĄ, kurio pati ir netausojau, o į kai kuriuos kūno ženklus ranka numodavau. Argi ne pamoka. Žiauri, bet pamoka.
Tik ginkdie,
MERGINOS, nereikia nuleist rankų. mes pasauliui (na, čia galima ir konkrečiau) reikalingos stiprios ir labai stiprios

. Aš tuo kaskart įsitikinu.
Aš va dar gimgyt noriu.