Bet koks tas gyvenymas kupinas netiketumu ir staigmenu liudnaja prasme

pries penkis metus, kai sutikau savo vyra - vaiku teva, kai galvojau, kad kazin ar jis man patinka aplamai (aceit zas...

) ir jeigu kas butu nupieses ateity, kad uz to zas...(na dabar taip jau negalvoju, bet jaunai tai visi jie tokie atrode

) istekesiu po 3 men draugystes ir susilauksiu triju nuostabiu vaikuciu, taciau is ju du sūnus palaidosiu, buciau gyvenyme nepatikejus ir pasiuntus
Ir visa tai per penkis metelius, du sūneliai angeleliai, vienoj zemelej ilsisi, baisiau nei baisu...kazkokioa nesamone
Taciau, tenka gyventi, tenka patiketi tuo ir tenkla myleti juos per atstuma, tenka ilgetis ju kasdiena... Vis paziuriu ju nuotraukytes, jau tokie grazuoliai, garbaniai mano

sirdeles mano

pasauliukai mano
Mamytes, zinau kaip skauda ir suprantu Jus visas
Dievuli, net nesitiki, kokia jus stipri vis dėl to, palinkėsiu dar daugiau stiprybės tikiu ji nepamaišys. Ir jūsų abu angeliukai visada liks su jumis širdelėje