QUOTE(jurgitaru @ 2009 03 30, 19:17)
svarbiauisia nusiraminti ir nesinervuoti paciai, nes tavo panikavimas persiduoda ir vaikuciui.
maitinti galima ir sloguojant, ir kosint, ir karsciuojant ir dar kai belekas darosi! cia sena atgyvenus teorija, kuri padeda mamom prarasti pienuka ir remianti misinuku gamintojus
Kai mano mazytei buvo 3 sav. teko kelias dienas praleisti atskirai
, nes pagulde mane i ligonine. Chirurgas grieztai uzdraude maitint mazyte
, pamaitinau isvaziuodama ir palikau teveliui. Bet sekancia diena aplanke mazytes sesute ir pasake, kad nesamone ir, kad maitinti galiu, susisiekiau su mazytes gydytoja, ji patvirtino, kad galiu maitinti, tik turejau pati nusprest ka daryti. Prisiklausiau visko... kad uznuodytu pienu vaika maitinu ir pan....bet negalejau kitaip, tas nusitraukinejimas ir pylimas pienelio i kriaukle
, asaros bego labiau uz pieneli, o jo vis mazejo... kiekviena kart, todel pabegdavau is ligonines ir maitindavau
, negalejau susitaikyti su tuo, kad viskas, nes tai butu buvusi pabaiga mano maitinimo
. Nesigincinau su tais kurie nesuprato, tiesiog dariau taip kaip man iseina. Kai tik grizau is ligonines visam mazytei buvo mazai pienelio, maitinau is abieju vienu kartu ir vistiek buvo mazai, bet ji pati atsisake buteliuko (labai tuo dziaugiuosi), kartais ir atrodydavo, kad kankinu savo vaikeli, bet taip norejau maitint... ir maitinu
. Labai tikiuosi maitinsiu ilgiau uz pirmaja, ja baigiau maitint virs metu, nes jau atrode didele, bet dabar kaip pagalvoju, kad tikrai dar buvo mazyte.