Vaikutis labai ramus, tik pavalgo ir miega. Tikiuos ryt papukai apgis ir kūdikis trauks dar nors kiek likusį pienuką 
, bet rytoj pabandyk butinai... kad tik nebutu velu .
, bet rytoj pabandyk butinai... kad tik nebutu velu . o kodėl gali būti per vėlu?
Reik tikėtis, ta krizė greit praeis 
Vis galvoju po lasiuka po lasiuka ir susirinks ka nors ir kartu stimuliuosis pienuko gamyba ir taip grisime i senas vezias Cia mano kantrybes isbandymas Cia vienintelis forumas, kuriame as dalyvauju kiek aktyviau, nes, mano nuomone, cia susirinkusios protingiausios mamos. Vis galvoju po lasiuka po lasiuka ir susirinks ka nors ir kartu stimuliuosis pienuko gamyba ir taip grisime i senas vezias Cia mano kantrybes isbandymas 
duokit tai viena, tai kita kruti, taip abi bus stimuliuojamos. svarbiauisia, kad jau ima 
sveikit ir stiprybes jum. mamos pienas - jega 
, nes pagulde mane i ligonine. Chirurgas grieztai uzdraude maitint mazyte , pamaitinau isvaziuodama ir palikau teveliui. Bet sekancia diena aplanke mazytes sesute ir pasake, kad nesamone ir, kad maitinti galiu, susisiekiau su mazytes gydytoja, ji patvirtino, kad galiu maitinti, tik turejau pati nusprest ka daryti. Prisiklausiau visko... kad uznuodytu pienu vaika maitinu ir pan....bet negalejau kitaip, tas nusitraukinejimas ir pylimas pienelio i kriaukle , asaros bego labiau uz pieneli, o jo vis mazejo... kiekviena kart, todel pabegdavau is ligonines ir maitindavau 
, negalejau susitaikyti su tuo, kad viskas, nes tai butu buvusi pabaiga mano maitinimo . Nesigincinau su tais kurie nesuprato, tiesiog dariau taip kaip man iseina. Kai tik grizau is ligonines visam mazytei buvo mazai pienelio, maitinau is abieju vienu kartu ir vistiek buvo mazai, bet ji pati atsisake buteliuko (labai tuo dziaugiuosi), kartais ir atrodydavo, kad kankinu savo vaikeli, bet taip norejau maitint... ir maitinu 
. Labai tikiuosi maitinsiu ilgiau uz pirmaja, ja baigiau maitint virs metu, nes jau atrode didele, bet dabar kaip pagalvoju, kad tikrai dar buvo mazyte.
papasakosiu kaip šiandien maitinau mažylę. Nuo ryto 8 iki 10 kabojo prie krūtinės. patraukia šiek tiek ir miega. Apie 10 atėjo gydytoja ir kai pasakiau, kad per savaitę priaugom tik 40gr liepė būtinai damaitint. Taigi išėjus gydytojai davėm apie 60gr mišinuko, šiek tiek atpylė, bet kadangi miegot nenorėjo, tai daviau dar krūtį, šiek tiek pažindžius atpylė labai daug 
turbūt visus suvalgytus 60 Taigi nuo 11 iki 4 pralaikiau prie krūtinės, tai vienos tai kitos. paskui davėm 30gr mišinuko ir išėjom į lauką. Grįžus mergaitė buvo nerami, tai apie 17,30 vėl davėm 60gr mišinuko ir papildomai krūtį. iš pradžių traukė labai noriai, bet paskui susinervavo ir pradėjo klykt (tikriausiai pienuko visai nebebuvo). tada davėm dar 30gr mišinuko, dabar nusiramino snūduriuoja. Tai pasakykit, ką darau ne taip, net nežinau nei kaip elgtis. Atrodo prie krūtinės kabo pakankamai, bet pienuko jai neužtenka. negi marint vaiką badu
Karts nuo karto vis apsilankau šiame forume ir paskautau jūsų visų bėdas ir sau kokių nors patarimų pasirenku. Kažkada buvau praradus viltį, kad galiu nebeturėti pienuko, bet Jūsų palaikymų dėka taip neatsitiko. Maitinu iki šiol savo mažylę. Tik va bėda, kad ligos užpuolė mus. Pirmiausia susirgo sūnus, po to truputį aš, o dabar užpuolė ir mažylę, na kol kas dar nesmarkiai pfu pfu pfu, kad tik daugiau nepablogėtų. Sako, kad susirgus mamai, pienas ima gaminti antikūnius, tačiau nepadėjo ir nuo ligos nepabėgom. Šiandien apsilankėm pas gydytoją, paskyrė truputį vaistukų ir liepė pasisverti pažiūrėti kaip mums sekasi augti, taigi per 3 savaites paaugom 500 g Valio reiškia augam, viskas yra gerai ir gydytoja taip pasakė, apie primaitinimą nieko nebesakė. Mes tiesiog nesam iš tų dičkių kūdikių 
