QUOTE(^Dove^ @ 2009 03 28, 14:53)
o del nepersivalgymo prie kruties - viena vasarinuke ligonineje gulejo del zarnyno disfunkcijos, nes tiesiog neturejo saiko jausmo... be to, kai kurie vaikai valgymu bando "nuraminti" pilvelio putima... ju skrandukams irgi reikia pailseti, o ne pumpuoti piena istisa para...
As pameginsiu siek tiek pasidalint savo patirtim. Pirmo vaiko nesiseke maitint (baigiau, kai buvo 4 men), antra ismaitinau iki 1,5, trecia tikiuosi ismaitint panasiai. Su pirma man operavo mastita, su antru - kalnai antibu po hospitalines infekcijos.
As pastebiu viena dalyka. Kai laukiausi pirmo vaiko, pakliuvau i kursus, kuriuos vede pribuveja. Kursai budavo kas savaite - 15 val. ar panasiai is viso. Tai ji nuosekliai ugde ta supratima, kad mama privalo maitinti pati ir negali buti kitaip. Ji kritikuodavo mediku nuostatas, busimu ir esamu mamu baimes. As, mokslo zmogus, aisku, siurpau negalejau visko priimt.
Bet jos zinios manyje "sudygo" tik gimus antram vaikui
savotisko nuostatu "atgaminimo" prireike ir sikart. Nors jau nedaug
.
Tai yra kazkoks fenomenas - tas maitinimas krutim yra tiek paprastas, kad jauna mama padaro ji sudetinga - kyla milijonai klausimu ir sukuriama antra tiek problemu is nieko (cia netaikau konkreciai tavo situacijai). Ir pernelyg lengvai pereinama prie misinio, prie primaitinimo. Nes realiai is mediku nera pagalbos pradejus dvejot, o bent jau man reikia kazko panasaus i mokytoja, kuri net be argumentu "kapsetu" isitikinima, kad maitinti privalai pati ir nera kitos iseities.
Tad, trumpai, su maitinimu taip - kazkas turi buti smegenyse. Nuostatose, nusiteikime. Nemoku paaiskint kas. Kartais tai atrodo labai ortodoksiska. Bet mamos,pas kurias tos nuostatos yra, ismaitina.
O del vasarinukes - manau, ten buvo kitu problemu, ne "persivalgymas". Susikombinavo koks bakteriju trukumas ir uzsikure ta disfunkcija. Jei taip butu daznas reikalas, tai butu mamos ispejamos
.
Papildyta:
QUOTE(prabegom @ 2009 03 28, 15:36)
As pameginsiu siek tiek pasidalint savo patirtim. Pirmo vaiko nesiseke maitint (baigiau, kai buvo 4 men), antra ismaitinau iki 1,5, trecia tikiuosi ismaitint panasiai. Su pirma man operavo mastita, su antru - kalnai antibu po hospitalines infekcijos.
As pastebiu viena dalyka. Kai laukiausi pirmo vaiko, pakliuvau i kursus, kuriuos vede pribuveja. Kursai budavo kas savaite - 15 val. ar panasiai is viso. Tai ji nuosekliai ugde ta supratima, kad mama privalo maitinti pati ir negali buti kitaip. Ji kritikuodavo mediku nuostatas, busimu ir esamu mamu baimes. As, mokslo zmogus, aisku, siurpau negalejau visko priimt.
Bet jos zinios manyje "sudygo" tik gimus antram vaikui
savotisko nuostatu "atgaminimo" prireike ir sikart. Nors jau nedaug
.
Tai yra kazkoks fenomenas - tas maitinimas krutim yra tiek paprastas, kad nekantraujanti jauna mama padaro ji sudetinga - kyla milijonai klausimu ir sukuriama antra tiek problemu is nieko (cia netaikau konkreciai tavo situacijai). Ir pernelyg lengvai pereinama prie misinio, prie primaitinimo. Nes realiai is mediku nera pagalbos pradejus dvejot, o bent jau man reikia kazko panasaus i mokytoja, kuri net be argumentu "kapsetu" isitikinima, kad maitinti privalai pati ir nera kitos iseities.
Tad, trumpai, su maitinimu taip - kazkas turi buti smegenyse. Nuostatose, nusiteikime. Nemoku paaiskint kas. Kartais tai atrodo labai ortodoksiska. Bet mamos,pas kurias tos nuostatos yra, ismaitina.
O del vasarinukes - manau, ten buvo kitu problemu, ne "persivalgymas". Susikombinavo koks bakteriju trukumas ir uzsikure ta disfunkcija. Jei taip butu daznas reikalas, tai butu mamos ispejamos
.