QUOTE(deisse @ 2009 11 13, 13:13)
as visada pateisinu aukletojas, juk vaiku 15, o aukletoja viena, o jei dar lopselio grupe, tai isvis
kokie cia dar priekaistai gali buti. cia tik atsakingas ir atsidaves zmogus gali dirbti toki darba, aukletojos visa meile ideda i vaikus. pvz as tikrai tokio darbo nei viena diena nepadirbciau, su vienu sunku, o cia - 15
juokinga buvo kai nuejus vaiko parsivesti is darzelio viena mama piktu tonu klause aukletojos kodel jos vaikas su kito vaiko giedrutem. Aukletoja paaiskino, kad pries pietu miega, kai visus vaikus renge matyt sumaise su salia buvusio berniuko. butumet pamate mamos pikta zvilgsni, nepasitenkinima. taip ir noris pasakyti "nepatinka, samdyk aukle". juk kiekviena zinome, kad vaika isleidziame i dideli kolektyva, kur pasitaiko visko, klaidu - taip pat. Pabandykite save isivaizduoti aukletoju vietoje. Nereikia stebetis sumaisytais rubeliais, nenuvalyta "liulia" ar nuo slapimo permirkusiu pampersu. Jei jau nesusitaikote su ta mintim, kad jusu vaiku nebus laiku tinkamai pasirupinta, tai tada sedekit namuose, aukokit darba, arba samdykite aukles. o dar tos kalbos apie dingstancius pampersus, serveteles
nezinau, gal dauguma mamu mane
po tokio pasisakymo, bet patarciau pirmiausia problemu ieskoti ne aukletojose o savy. Na, o jei dar po sunkios darbo dienos sugebate sakyti kazkokius priekaistus aukletojai tai nzn..
QUOTE(janna @ 2009 11 14, 13:55)
Stai man iskilo toks retorinis klausymas:
Del ko mes vedame vaikus i darzeliu ar lopselius?
As nzn, kaip kitos mamos.... bet padejus ranka ant sirdies galeciau pasakyti ir atsakyti
sau, jog
visu pirma del to, kad neisgaliu aukles samdyti, o vaiko padeti neturiu kur.... (ne tetu, nei mociuciu, nei bobuciu ..) ir tik paskui... bendravimas, socializacija ir panasus dalykai...
Tesiant minties seka suprantu kad kolektyve sunku tiketis individualaus ir isskirtinio demesio. Jei tureciau galimybiu tai veikiausiai arba pati auginciau ir veziociau i mokykleles, burelius..., arba aukle samdyciau, arba rinkciausi privatu darzeli.
Tai stai sioje vietoje, dziaugiuosi, jog apskritai dar i darzeli papuolem. Nes kaip tik vakar uzmeciau i vaiku priimtu i darzeli sarasus. Dukra uzrasiau, praktiskai po menesio kai ji gime. Mes sarasuose 14-ti. Isviso vaiku sarase 20. Vaiku pavardes surasytos ne abeceles tvarka, o pagal data kada buvo itraukti i eile.
Tai modeliuojant stuacja, tikrai neisivaizduoju, kaip viena aukletoja ir viena seimininkute gali 20-t trimeciu (kurie dar nera tokie savarankiski nei valgant, nei rengiantis, nei dar.... kazkaip,) apeiti, ismyluoti, skirti demesi kiekvienam taip kaip mes tai isivaizduojam, tarsi butu ne 20-t, o vienas
O jei dar lopseline grupe, ir tas laikotarpis , kai vaikai tik pratinasi
Ta psichologine apkrova. Kai ko ne puse grupes verkia, zyzia. rauda....
Reziume: nenoreciau tokio darbo dirbti kiek man bemoketu, kad ir prezidentine alga....nes neistempciau nei vienos dienos!
Aš toms viskuo nepatenkintoms mamoms siūlyčiau pačioms pabūti bent 1 dieną (visą, o ne pora val.) darželyje ir pamatysite kokia situacija. Garantuoju išeisite "kvadratine" galva. Pirmiausia sau iškelkite klausimą: kaip susitvarkyti, numyluoti visus 20 grupėje esančių vaikų, kai vieną ramini, o šalia dar 15 rėkia. Nu gal negražiai parašiau, bet toks "varymas" ant auklėtojų man nenormaliai skamba.
P.s aš pati tikrai ne auklėtoja, o paprasčiausiai mama
