Iš Gruzijos, Tbilisio maniškis
Meilė kol kas karšta labai, o ateitis labai miglota. Abu gyvenam užsienyje, man ten pasilikti problemų kaip ir nėra, o jam už metų baigiasi viza, taigi neaišku, kaip viskas dar bus. Šiais metais supažindinau su savo šeima, artimaisiais, kartu atostogavome Lietuvoje, visiems jis labai patiko. Dabar, jeigu viskas gerai, laukia mano eilė Gruzijoje
Jau dabar yra daugybė planų, kur nuvažiuoti, ką pamatyti, su kuo susitikti. Kol kas rimtų konfliktų nekyla, didžiulių skirtumų, kurie kliudytų būti kartu, irgi nejaučiu. Tik dar draugystės pačioje pradžioje buvo užkliuvę kelios frazės apie moteris, na kad jos tik namų šeimininkės, sėdi namuose su puodais ir vaikais. Ir buvo nuoširdžiai nustebęs, jog mano mama dirba pilną darbo dieną, o aš vaikystėje dėl to ėjau į vaikų darželį
Arba einant man aiškintis dėl ko nors, visuomet eina kartu, nes jam atrodo, jog į mane rimtai nežiūrės, kadangi esu moteris. Pabuvus jam ilgiau Europoje, tokios kalbos pritilo, dabar nieko nebesako. O ir pats mato, jog aš ne kaukazietė, esu stipri asmenybė, turiu tvirtą nuomonę, daug siekių gyvenime ir niekam ant galvos lipti neleidžiu. Tai galbūt vienintelis dalykas, kuriame jutau skirtumą tarp mūsų, bet padraugavus ilgiau ir tai atrodo pradėjo nykti.
O kaip jūsiškiai šiuo klausimu?
Gal pagyvės tema dar kada, labai įdomu buvo skaityti 
nejau kiekvieną dieną krutinsiu visus ?
Mes dabar atostogaujam savo šalyse atskirai, bet po 3 savaičių jau susitiksim ir kartu iki pavasario būsim be didesnių išsiskyrimų 
