Dainelės, žaidimai, eilėraštukai, Bendra skrynelė

GAIDŽIUKAI IR PARŠIUKAI

Gaidžiukai plūkėsi linksmi, -
Namus iš smėlio statė.
O du paršiukai
Žviegdami
Bėgiojo ir pamatė.

Kvy kvy! -
Sugriovė namelius,
Pravirkdė raibus meistrelius.

- Nubausk, mamyte, paršiukus,
Paršūkavo gaidžiukai.
- Nubausk, mamyte, paršiukus,
Mus nuskriaudė paršiukai!

O kanapėtė jiems į tai
Nuo laktos karkauna rimtai:

- Nebausiu aš kvyklių deglų,
Sūneliai skiauterėti,
Nenoriu jokių reikalų
Su kiaulėmis turėti!

/Martynas Vainilaitis/

* * * *

VIŠČIUKŲ MAMA

Tarsi šilko kamuoliukai -
Žvalūs, vikrūs ir greiti -
Cip cip cip!
Gelsvi viščiukai,
Iš peryklos parvežti.

Juos suleidę į vištidę,
Į gardelį už sietų.
Senės vištos,
Vos išvydę,
Karkčioja balsu piktu.

Šiaušias Raibė,
Kanapėtė
Kudakuoja pykdama:
Ei, mašinos išperėti,
Kur jūs tėtė,
Kur mama?

Štiš, kuoduotės!
Štiš iš kelio! -
Šūktelėjau bėgdama: -
Aš pabersiu jiems kruopelių,
Aš pabūsiu jiems mama!

/Anzelmas Matutis/

* * * *
VIŠTA IR VIŠČIUKAI

Eina višta ir viščiukai,
Geltonsnapiai mažučiukai.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

Visur vedas, kvaksi, rodo,
Pilna meilės ir paguodos.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

Anksti rytą pirma kelias,
Ein prie svirno su vaikeliais.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

Lesa duoną, lesa kruopas,
Kaip motulė vaikai stropūs.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

O kai varna atplasnoja,
Pasipūtus juos daboja.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

Kuo kalti maži viščiukai,
Jei piktoji du nusuko.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.


GAIDYS ŠEIMININKAS

Kakaryku. Iš pat ryto
Daug grūdelių man prikrito.
Kakaryku. Visą dieną
Aš giedoti moku vienas.

Turiu daug margų vištelių
Ir pentinus ligi kelių.
Kakaryku. Man pritinka -
Esu vištų šeimininkas.

Nebijau nei žvirblių, varnų,
Nei erelio kieto sparno.
Kakaryku. Prie aruodo
Žąsinas man kelia duoda.

Kut kut kut. Aš taip iš seno
Prie grūdelių - gardaus peno.
Jumis vaišint man pritinka -
Esu vištų šeimininkas.

/Klemensas Dulkė/

* * * *

ŽVEJYS NAUJOKAS

Didelės ir mažos,
Išverstakės,
Gražios.
Priėjau prie kranto - taškos.
Po upelį mažą blaškos.

Aš senelio paprašiau:
- Duok man meškerę, prašau,
Aš ištrauksiu karšį,
Riebų upės paršą.

O senelis juokias:
- Tu žvejys naujokas.

Griebk mažutę, griebk aukšlelę,
Nes ir ji nutrūkti gali.

/Vilija Šulcaitė/

GAIDYS ŽADINA

Ka ka rie kū!
Ka ka rie kū!
Kodėl nesikeliat laiku?
O jeigu keliatės - puiku!
Ka ka rie kū!
Ka ka rie kū!

Į šalį - antklodes pūkų!
Nemėgstu aš draugų paikų.
Nemėgstu aš draugų paikų -
Darban!
Darban!
Ka ka rie kū!

Kitus man žadint nesunku -
Aš pirmas aušrą sutinku.
Todėl sakau jums be juokų:
Pakaks miegų -
Ka ka rie kū!

/Violeta Palčinskaitė/

* * * *

KUR VERŠIUKAS

Mūkė pievoje
Juodmargė,
Ji veršiuko
Graudžiai verkė:

Mū! Jį išnešė
Melžėja!
Kur dabar
Jis strapinėja?

Ša! Nemūk!
Ją guodžia Lukas...
Vaikas juk...
Darželinukas.

Kur
Kitur
Jis būti gali?
Straksi aptvare -
Daržely!..

/Anzelmas Matutis/

* * * *

KUMELIUKAS IR VĖJAS

Kumeliukas pievoje ieškojo vėjo,
Kumeliukas jam įspirt norėjo.

Nes ryte į jį pro kūtę
Vėjas pūtė, pūtė, pūtė,

Šiaušė uodegą, karčius pešiojo,
Stumdė, žnaibė, kojytes kilnojo.

Kumeliukui vėjas įkyrėjo,
Kumeliukas jam įspirt norėjo.

Visą žalią pievą prašuoliavo,
Vėjo nesurado, nepagavo.

/Danutė Grigaliūnienė/

UNTULIS IR MĖNULIS


Sėdi klasėje
Untulis,
Toks rubuilis
Kaip Mėnulis.

Oi, kaip šitas
Untė girias,
Kiek jis matęs,
Kiek patyręs...

Untė girias
Ir meluoja,
Net jo ausys
Raudonuoja.

Suopia Untė
Pagyrūnas,
Kad tėvelis
Jo - lakūnas!

Ir tėvelis,
Ir mama,
Ir, žodžiu,
Visa šeima!

Ir aukščiausiai
Iš visų
Skraido jis
Už debesų.

Žino mūsų
Mokiniai,
Kad Untulis
Jau seniai

Nori būti
Lakūnu
Ir skrajoti
Virš kalnų.

Jūs paklauskite
Untulį,
Kaip jis lėkė
Į Mėnulį,

Kaip su savo
Tėveliu
Skrido jis
Žvaigždžių keliu.

Kaip šimtai
Meteoritų
Ant lėktuvo
Jų užkrito...

Bet neuždegė
Lėktuvo,
Ir lakūnai
Nepražuvo...

Vincė kojom
Tabaluoja:
- Ar tik Untė
Nemeluoja?!

Juk raketomis,
Untuli,
Skrido triušiai
į Mėnulį.

Skrido šunys
Ir beždžionės
Ir negrįžo
Iš kelionės...

Bet Untulis
Nesumišo:
- Strelka, Belka
Juk sugrįžo!

O mes skridome
Savu
Lėktuvu
Sklandytuvu!

Mes ne triušiai,
Ne beždžionės.
Mes protingi,
Drąsūs žmonės!

Prašom klausti,
Ką mačiau,
Kai Mėnulyje
Skraidžiau!

Mes ir klausiame
Untulį:
- Ką regėjai
Tu Mėnuly?

Ir pradėjo
Untė sekti:
- Mes neskridome
Ten naktį...

Kai lėktuvas
Nusileido,
Mudu klausom -
Anei aido!

Kurgi mūsų
Mėnulietis,
Į Mėnulį
Mus pakvietęs?!

- Ar jus kvietė?
- Aišku, aišku!
Telegramomis
Ir laišku.

- Ė, meluoji
Tu, Untuli,
Juk nėra
Žmonių Mėnuly!

Bet Untulis
Nesumišo,
Tik į draugą
Atsigrįžo:

- Neklaidinki
Mokinių...
Aišku, kad nėra
Žmonių.

Jeigu būtų
Jie nuvykę,
Būtų mudu
Pasitikę.

Netrukdyk
Man pagaliau,
Paklausyk,
Kas bus toliau.

Renčia porina
Untulis:
- Ar jūs žinot,
Koks Mėnulis?

Kur žvelgi -
Vieni ledynai,
O viršuj -
Žvaigždžių sietynai...

Apledėjau...
Baisiai šalta,
Nors turėjau
Kailių paltą,

Veltinius
Ir minkštą, purią
Su ausinėmis
Kepurę.

Tėtis laužą
Susikūrė
Ir žemyn
Į žemę žiūri.

Pasiilgo
Jis mamos
Ir turbūt
Visos šeimos.

Aš prie laužo
Sušilau
Ir pavaikščiot
Pakilau.

Vienas vaikščioju
Tenai,
O aplink -
Ledų kalnai!

Didesni
Kaip paneriuos, -
Aš su slidėmis
Iriuos...

Tik žiūriu -
Didžiausia jūra!
Į ledynus
Bangos gūra.

- Kaip ta jūra
Ten vadinas?
- Gi Atlanto
Vandenynas!

- Ė! Tai išmonė
Tikra:
Vandenynų
Ten nėra!

- Na, tai jūra...
Sutinku...
O prie jūros
Ten puiku...

Išsimaudysiu, -
Sakau, -
Tuoj rūbus
Nusivilkau.

Ir į jūrą
Niurkt - paniurkt!
Kad pradėjo
Varlės kurkt...

- Varlės?!
Stebisi vaikai, -
Ė, netiesą
Tu sakai.

Pajūry
Prie Girulių
Mes nematėme
Varlių!

Gal tu braidžiojai
Po balą?
- Ką! - Untulis
Net pabąla. -

Aišku, jūra,
Nes, brolyti,
Niekur kranto
Nematyti...

Tik banginiai
Kaip laivai
Jūroj plaukioja
Lengvai.

Taškos putom
Marių žuvys.
Jei pakliūtum, -
Sveikas žuvęs!

O kiek jūroj
Krokodilų!
Kiša galvas
Kaip iš Nilo...

Ne juokais
Išsigandau
Ir į krantą
Išbridau.

- Vėl meluoji
Tu, Untuli,
Juk nėra
Vandens Mėnuly!

Juk Mėnuly -
Sausos jūros,
Tik kalnynai
Dunkso niūrūs.

Juk ten jūros
Tarp kalnų -
Iš vulkanų
Pelenų.

Gal ten maudeis
Balzganuos
Šitų jūrų
Pelenuos?

Tykiai šypsos
Net Mėnulis:
Ką dabar
Sakys Untulis?!

Gi Untulis
Net suvirpo:
- Žinot ką?!
Ledai ištirpo,

Ir staiga, -
Untulis tarė, -
Jūros marios
Pasidarė...

Aš toj jūroj
Išsimaudžiau
Ir žuvų
Dar prisigaudžiau.

- Vėl mus Untė
Suklaidino -
Juk Mėnuly
Nėr ledynų!

Gi Untulis
Neiškenčia
Ir toliau
Ramiausiai renčia:

- Nunešiau
Žuvis prie laužo,
Kur žabus
Tėvelis laužo.

Laužą kuria,
Bulves kepa,
O iškepęs
Sviestu tepa.

Aš žuvis
Tuoj ant keptuvės!
Skanios buvo
Marių žuvys.

- Ėgi kur, -
Vaikai nustebo, -
Tavo tėtis
Rado žabų?

Juk Mėnuly,
Tarp kalnynų, -
Nei pušynų,
Nei eglynų!

Unte, tau
Meluot užteks:
Kaip be oro
Žabai degs?

- Et, palikit
Tuos žabus
Ir klausykit,
Kas dar bus!

Aš, palikęs
Laužo plėnį,
Nusileidau
Greit į slėnį.

Kiek žiedų,
Margų žiedų,
Ten Mėnuly
Tarp ledų!

Apšerkšniję,
Apšarmoję,
Bet kad žydi,
Kad lapoja...

Didesni
Už margą skėtį...
Negaliu
Atsigrožėti.

- Untė mus
Apgaut panoro:
Juk nėra
Mėnuly oro!

O be oro
Ten, brolyti,
Jokios gėlės
Nebežydi.

Nes be oro,
Be vandens
Nieks neaugs
Ir negyvens.

Kaip be oro
Kvėpavai,
Jei Mėnuly
Tu buvai?

- Su skafandru
Aš buvau,
Žemės oru
Kvėpavau.

- Koks skafandras?
- Tuoj, palauki...
Kaip Naujųjų metų
Kaukė!

- Tu, Untuli,
Sapnavai,
Tu Mėnuly
Nebuvai!

Kai užaugsim,
Mes, Untuli,
Patys skrisim
Į Mėnulį.

Skrisim
Kosminiu laivu,
Ne lengvu
Sklandytuvu.

Kai Mėnulin
Mes nuskrisim,
Patys viską
Pamatysim...

Sužinosim,
Kur tiesa, -
Štai ir poringė
Visa!

/Kostas Kubilinskas/

Gal turit eilerastuku uzgavenem? Buvau issisaugojus du grazius eilerastukas, bet sugedo kompiuteris ir viskas dingo

Užgavėnių blynai

Jeigu dar kas nors nežino-
eisiu šiandien kepti blynų!

Vežkit čia mašiną miltų!
Ir aliejaus- kad nesviltų.

Dešimt kibirų uogienės!
Ir nelauksim vakarienės-

valgysime, kol karšti,
nes blogai pilvai tušti!

Šiandien turim būti sotūs,
kad sėkmė visiems šypsotųs!

Aciu labai Dar vienas buvo, gal issisaugojot?

nežinau ar buvo šis puslapis, bet manau pravers vis tiek

http://www.ltvirtove...eilerasciai.php

UŽGAVĖNĖS

Saulė rieda dangumi,
Blynus tepa medumi.
Pamuojuojam žiemai šaltai
Ir nusivelkame paltus.

Pučiam, pučiam birbynes,
Vėjas supa supynes,
Skruzdėlė pravėrė langą
Ir išlipt į lauką bando.

Užgavėję saldžiais blynais,
Vežam ožį į karklynus.
Saule, saule, eikš pas mus,
Šildyk žemę ir vaikus!

/Danutė Grigaliūnienė/

Cia daug eilerastuku http://pasakukampeli...ai/Vilko_blynas

Troleibusas

Suradau
Mamytės dažą -
Juodą, juodą
Ir nemažą!

Brūkšt!
Užrėžtas
Vienas ūsas!
Tuoj aš būsiu...
Troleibusas!

Antrą ūsą
Brūkšt ant lūpos.
Dažą tą mama
Kad čiupo...

Noriu būti
Troleibusas!
Ką darai?!
Nuluš man ūsas...

Ai, mama
Nuplovė ūsą:
Sugadino
Troleibusą!

Nerealus puslapiukas, nezinau ar cia jau buvo:
http://eilerastukaiv...s.blogspot.com/

SVEIKUTĖS, GAL GALITE PADĖTI - NORIME KONKURSUI DEKLAMUOTI ŠĮ EILĖRAŠTĮ, BET NERANDU AUTORIAUS, GAL KAS ŽINOTE?
Mano širdelėj
Džiaugsmiukas gyvena,
Pūkuotais sparneliais
Širdelę kutena.

Jis šiltas kaip saulė
Ir baltas kaip sniegas.
Švelnus pūkuotukas
Minkštutis kaip...miegas.

Kai liūdna, paglosto
Širdelę sparniukais,
O kartais išdykęs
Kikena džiaugsmiukas...

Kaip gera turėti
Džiaugsmiuką mažytį,
Mylėt jį, nešiotis,
Nors jo nematyti...


Parašykite į až
Mano išparduotuvėlė http://public.fotki.com/skorpyte/

Gal turite eilėršstukų apie draugus ir draugyste