Dainelės, žaidimai, eilėraštukai, Bendra skrynelė

O kaip parsisiusti sias daineles? Man kazkaip nepavyskta Gal galetumete nupasakoti

Tai kad jau tiek kartu pasakota. Spaudziat apacioje "Save file to your PC: click here" ir issisaugot.

kiskis piskis ilgaausis
ten po krumu prauses prauses
suko,suko jis usus
zada aplankyt vaikus

Sveikos supermamytes:)
labai labai ieskau eilerastuko:)
nezinau nei autoriaus, nei pavadinimo..zinau tik labai labai nedaug zodziu is jo.ten atrodo apie visus naminius gyvunelius, karvute... mu mu mu sako...gaidys...tarsi tigras bet maziukas..kaciukas...zasys..avele..ir pan:)))aciu

MOLIŪGAS IR LIETUTIS

Daržo lysvėj, prie kopūsto,
Štai - moliūgas pūpso pūpso.
Ridu ridu opapa
Mano nuotaika gera.

Jis lietučio nebijojo
Ir visiems linksmai kartojo.
Ridu ridu opapa
Mano nuotaika gera.

O lietutis kap kap kap
Prausia šoną jam kaskart.
Ridu ridu opapa
Mano nuotaika gera.

Ir užaugo štai koks storas
Tas moliūgas kaip bajoras.
Ridu ridu opapa
Mano nuotaika gera.


MOLIŪGO DAINELĖ

Takeliu, palei lysvutę,
Išsiraitė jis ūsus.
Stiebės, augo ir užaugo
Gelsvas, storas, išdidus.

Tai moliūgas, tai moliūgas -
Jis stiprus, gražus ir drūtas.

Saulės spinduliai augino,
Šiltas debesėlis laistė.
O paskui - visi nustebo,
Žiū - nebetelpa į krepšį.

/E.Tolvaišienė/

KIŠKIS

Kiškiui baisiai šalta. Kiškis be paltuko.
Kiškis į kavinę vienišas pasuko.

Kiškis atsisėdo su vaikais už stalo.
Jo maža širdelė nejučia apsalo.

Senas patefonas patyliukais groja,
O vaikai delnukais jam į taktą ploja.

Kiškis baisiai rimtas - mirkčioja ir klausos.
Kyšo iš už stalo jo pliušinės ausys.


SENIS BESMEGENIS

Ar galima iš debesų
Lipdyti senį besmegenį?
Kas sniego kalnus surideno
Iš skverų ir kiemų visų?
Debesyse žiema gyvena,
Ten balta, šalta ir šviesu...
....................................
Ar galima iš debesų
Lipdyti senį besmegenį?


SNIEGO DRUGIAI

Ant šerkšno žiedų -
sparneliai balti.
Šį rytą mieste
stogai apsnigti,
ir gatvė visa -
šviesi lyg sapne,
bet skraidom trumpai -
sutirpstam delne.
Tačiau jei vaikams
tas šokis gražus,
snieginiai drugiai
ilgai nepražus -
ant ledo gėlių,
po saule skaidria,
virš jūsų galvų
palsnosim ore...


ŠARMOS PAVEIKSLAI

Šarma teturi baltą dažą,
bet kaip gražiai ji moka piešti!
Kai naktį žvaigždės tyliai laša,
ji sidabru išrašo miestą...

Kol spinduliai dar nenutrynė
tamsiam lange šarmos paveikslų,
pro jų vainiką sidabrinį
išvysite pasaulį vaiskų...


LEDO LELIJA

Šarmos lange,
Žiemos speige
tapai snaige,
tamsoj blizgia...

O lelija
suknia nauja,
tau kasoje
šviesos gija...

Tamsioj nakty
ledu virsti
tokia skaisti,
tokia grakšti...

Tokia keista,
lyg išpiešta,
tokia balta,
tokia šalta...


LAUMIUKĖ

O mūsų ežeras nakčia užšalo,
užpustė skalbyklas - ir laumėms liūdna,
ir visos mes sušalome be galo,
nugrimzdom į pusnynų baltą dugną...

O virš lazdynų kyla baltas rūkas.
O tokio speigo prmąkart sulaukėm...
O sniegas - lyg žąsų ir gulbių pūkas,
jį verpia naktimis mažytė laumė...


PIRMAS SNIEGAS

Aš glosčiau gulbiuką, - ir baltas jo pūkas
čia driekės per žolę, medžius ir alėjas.
Prie apsnigto tvenkinio tyliai atėjus,
žiūrėjau, kaip tolumas paslepia rūkas...

Aš glosčiau gulbiuką, - ir kitą mergytę
iš tolo išvydau atbėgant per sniegą.
Mačiau, kaip kriokliai apledėję užmiega,
Ir medžių kamienai man ėmė atgyti...

/Judita Vaičiūnaitė/

http://www.nemokamosknygos.lt/

Turiu tokį prašymėlį- noriu savo 6metę išmokyti kūčių vakarui kokią maldelę vaikišką. gal kas turi kokią?

MALDA

Melsva mėnulio valanda.
Prieš miegą - vakaro malda.
Dievuli, tu, kuris esi
Saulutėje ir debesy,
Dievuli, tu, kuris aukštai,
Bet mus visus gerai matai,
Mums Tavo meilė rodys kelią...

Aš Tau sukūriau šią maldelę.

/V. Palčinskaitė/


http://www.rasyk.lt/...iai/130126.html

Eilėraštukai apie raides iš Violetos Palčinskaitės knygos "Karalius pamiršo raidyną", 2007 m.

PIRMOJI RAIDĖ

A - pirmoji mūsų raidė.
Atsiminkit, kas neskaitę.
A - visų pradžių pradžia,
Atsiradus paslapčia.

A - artėjanti audra.
A - atgimstanti gamta.
A - alyvos.
A - apuokas.
A - apsiaustas kiek ankštokas...

A - atnešiu gerą žinią:
A-a-a, - mamos lopšinė.


ĄSOTIS SU ĄSELE

Štai ąsotis.
Štai ąselė
Molio išriesta auselė.

Tas ąsotis išdidus,
Nes ąsotyje -
Medus.


BAILYS

Ar saulutė, ar palis,
Visko bijo kas?
Bailys.
Bijo tako, bijo kelio,
Bijo lojančio šunelio.
Bijo bėgti,
Bijo plaukti,
Bijo kada nors užaugti.
Bijo kambario tamso.
Ne, neturi jis drąsos.
Bijo driežo ir pelių.
Ką daryt su tuo bailiu?


BĖGIKAS

Bėgo bėgikas.
Bėgo ir bėgo.
Bėgo be valgio.
Bėgo be miego.

Bėgo bėgikas
Ir, kiek menu,
Tapo pasaulio
Čempionu.


CIRKAS

Atkeliavo tikras cirkas.
Cirke šoka tikras žirgas,
Ir tikra mergaitė, aišku,
Palubėj ant lyno vaikšto.

Meškos muša tikrą bugną.
Klounas ryja tikrą ugnį.
Visas miestas marga mirga.
Visas miestas lėks į cirką.


CHORAS

Šiandien buvo geras oras.
Mūsų šventėje pušyne
Tris dainas dainavo choras:
Linksmą, liūdną ir lopšinę.

Paukščiai su miškų žole
Atkartojo - lia lia lia.


ČIAUDULYS

Jei noselėn tau įlįs
Tas begėdis čiaudulys,
Tai, protingi žmonės sako,
Reiks pauostyti česnako.

Užsitęsusi sloga,
Tai nemaloni liga.
Nesunki, tik panaši...
Oi, atsiprašau...

Apčy!


DRAKONAS

Drakonas - siaubūnas.
Drakonas - baisus.
Drakonas galėtų
Praryti visus.
Tačiau tas drakonas
Tiktai paveikslėly.
Pavargęs jis laižo
Ledų gabalėlį.


ELNIUKAS

Elniuk, elniuk,
Elniuk, elniuk,
Šakotais išdidus ragiuk.

Tu, sako, šiaurėj gyveni.
Tu iš sniegynų ateini.

O ant ragų tau visą kelią
Negęsta deimanto žvaigždelė.


ĖRIUKAS

Ėriuk, ėriuk,
Ėriuk, ėriuk,
Dar mano glėbyje pabūk.

Aš glostau šiltą tavo vilną.
Atnešiu buteliuką pilną.

Štai tau pienelio baltas lašas...
Esi, ėriuk, labai dar mažas.


FĖJA, GROJANTI FLEITA

Kai mieste nurimsta vėjas,
Skleidžias lelija balta,
Pas vaikus ateina fėja,
Fėja, grojanti fleita.

Fėja, burtininkė ta,
Tokią naktį sutikta,
Ligi kaklo apsigaubus
Balta mėnesio puta.

Liejas muzikos spalva.
Do re mi ir do re fa.
Ir visus vaikus liūliuoja
Fėja, grojanti fleita.


GERVĖ

Gerve, gervele,
Gerve, gervele,
Gal tau šį rytą
Gelia galvelę?

Gervuogių uogų
Gardžią arbatą
Gerk į sveikatą,
Gerk į sveikatą!


HERBARIUMAS

Herbariumą nedidelį
Parodysiu mielai.
Herbariume dar vasarą
Džiovinti augalai.

Žolelės, gėlės surinktos
Sudėtos po stiklu.
Išties truputį gaila
Sudžiovintų augalų.

Tačiau juose lašelis
Mūsų pievų šilumos.
Ir mėlynas varpelis,
Parsineštas mamos.


ILGESYS

Ilgies mamos,
Ilgies namų,
Kai vakarėjant neramu.

Ilgiesi prarasto žaisliuko.
Ilgies paklydusio šuniuko.

Ilgies kaitros.
Ilgiesi sniego.
Galbūt ilgies mažučio nieko,
Apie kurį tik tu žinai...

Kažko ilgiesi
Amžinai.


ĮLANKA

Įlankoj ramu ir gera,
Supas burlaiviai seni.
Įlankoj undinės žaidžia
Permatomam vandeny.

Dugno smėly šviečia kriauklės.
Didelių bangų nėra.
Dugno smėly prisiglaudus
Miega įlankoj audra.


YDA

Kur girdėta, kur matyta,
Dėdė Ignas turi ydą.
Dėdė Ignas smarkiai rūko,
Nebepaiso net anūko.

Rūkymas - baisi bėda.
Padėtis nepaprasta.
Įkalbėsim dėdę Igną,
Kad įveiktų savo ydą.


JUOKDARYS

Išsiskleidęs margą skėtį,
Juokdarys po stogu sėdi.
Žalias, mėlynas, geltonas,
Išlanguotas visas šonas.

Oi, tai juoko pridarys
Skudurinis juokdarys.


KARALIUS

Karalius turėjo karūną
Ir kardą, ir liūtą galiūną.
Tačiau jis kariauti nemėgo.
Karalius nuo karo pabėgo.

Karalius po žydinčia kriauše
Kirmijantį obuolį graužia.
Jį sąžinė baisiai kankina -
Kare jis pamiršo raidyną.


KLAUSIMĖLIS

Kas? Kaip? Kur? Kodėl? Kada?
Kelinta jau valanda?
Kiek minučių po šešių?
Kiek miškelyje ežių?
Ko kaimynė susiraukus?
Kaip gražiau surišti plaukus?
Ką pakviesime pietų?

Būsim dviese.
Aš - ir tu.


LIETAUS LELIJA

Lyja lyja lyja...
Aš lietaus leliją,
Liūdną ir išdidžią,
Pamačiau netyčia.

Laibas liemenėlis,
Lenktas sijonėlis,
Lino apvadėlis,
Lango paveikslėlis.


MAMA

Raidė M - nors ne pirma,
Bet labai svarbi.
MAMA.
Nes mama - tai pirmas žodis,
Vaiko lūpos pasirodęs.

Mama!
Pašaukiu balsu.
Tu - geriausia iš visų.


MALDA

Melsva mėnulio valanda.
Prieš miegą - vakaro malda.
Dievuli, tu, kuris esi
Saulutėje ir debesy,
Dievuli, tu, kuris aukštai,
Bet mus visus gerai matai,
Mums Tavo meilė rodys kelią...

Aš Tau sukūriau šią maldelę.


NIEKAS

Niekas nieko nesutiko,
Niekas niekam neįtiko,
Niekas naktį nekvailiojo,
Niekas nendrėse nakvojo.

Niekas turi daug niekučių,
Neišprususių vaikučių.
Niekas namo jiems nestatė,
Niekas niekur jų nematė.

Niekas niekur neskubėjo,
Niekas nieko neturėjo.
Jis ne vilkas ir ne sliekas,
Niekas - paprasčiausias niekas.


OI!

Oi, oi, oi! Aš jums sakau:
Aš be galo pavargau.

Įkritau ryte į balą.
Po pietų apliejau stalą.

Vakare kaip koks stuobrys
Nepataikiau į duris.

Kai trenkiaus į durų staktą,
Tai susimušiau sau kaktą.

Viskas, ką aš bedaryčiau,
Man nesiseka lyg tyčia.

Toks nelaimėlis esu,
Oi, oi, oi, oi, oi!
Baisu.


PAŠTAS

Pašte pasimetė siunta,
Kurią mums parsiuntė teta.

Tasai paketas buvo mažas.
Jame - pavasario peizažas.

Dabar tikėk ar netikėk,
Jisai pasimetė, ir tiek.

Bet mūsų paštas - jis nepaprastas.
Paketas greitai buvo rastas.

Surado paštas tą peizažą
Ir į namus dabar jau veža.


RAIDYNAS

Raidžių raidės - tai raidynas.
Abėcėlė jos vadinas.

Kai išmoksi tas raides,
Nepamirški ir manęs.

Aš po raidę, po kruopelę
Parašysiu tau knygelę.


SALĖ

Salėj šlamančios suknelės,
Ponios, ponai ir panelės.

Salėj uždega sietyną.
Ponas ponią šokt vadina.

Nei ponaičiai, nei panelės
Neapleidžia rūmų salės.

Salėj šventė siautulinga -
Čia visiems labai patinka.


ŠILBARAVYKIS

Šilbaravykis - šilo bajoras.
Šilbaravykis nei plonas, nei storas.

Slepiasi grybas tarp eglės šakų.
Šilbaravykį atrasti sunku.

Šlama žaliuojančios lapų palėpės.
Ką jis ten veikia, giliai pasislėpęs?

Šilbaravykis, nukėlęs kepurę,
Šilo šešėlyje pasakas kuria.


TIESA

Kur yra tiesa, kur melas?
Kur pradžia, kur liepto galas?

Kas ramybės tau neduoda?
Tai, kas balta?
Tai, kas juoda?
Arba tai, kas žiba auksu?

Sužinosi, kai užaugsi.


UNDINĖLĖ

Undinėlės žali plaukai.
Undinėlė plaukė ilgai.
Undinėlė išvydo krantą.
Undinėlė namų neranda.

Undinėlė - mergaitė-žuvis.
Vakare ją vaikučiai išvys.
Ji liūdėdama tyliai linguos
Ant sugrįžtančios jūrų bangos.


ŪKIS

Mano dėdė turi ūkį.
Trys žalmargės karvės mūkia.
Užsispyrėlė ožka
Neina praustis nė už ką.
Žirgas žvengia. Antys klega.
Tuoj teta iškeps pyragą.
Dėdė turi avilių,
Medų kopinėt galiu.
Nors tas ūkis nedidukas,
Dėdė kiaurą dieną sukas.
Savo ūkį jis prižiūri.
Turi tvartą ir pašiūrę.
Turi dar ir vyšnių sodą,
Visada rytais rasotą.

Mano dėdė turi ūkį.
Atvažiuoki ir pabūki.


VEIDRODĖLIS IR VARNA

Varna vartuose tupėjo,
Varna veidrodin žiūrėjo.

Veidrodėli, labas labas,
Negi mano šitoks snapas?
Negi mano plunksnos juodos?
Varna šaukėsi paguodos:
Varna veidrodyje - ši
Į mane nepanaši!



ZIRZEKLIS

Kas ten zirzia visą laiką?
Kas ten skriaudžia mūsų vaiką?

Gal zirzeklis mūsų vaikas
Zirzia, nes yra nesveikas?

Ne! Zuikelis ir zylutė
Pasiklausė pro skylutę.

Vaikas zirzdavo ne sykį.
Bet lepūno - neklausyki.



ŽMOGUS IR ŽODIS

Raidė Ž.
Žmogus ir žodis.
Žilos žiemos.
Žalios žolės.
Žemė.
Žvaigždės.
Žaislas.
Žirgas.
Žiogas, griežiantis ant smilgos...

Ž - senamiesčio žibintas,
Mūsų gatvėj pakabintas.

Ž - žodyno pabaiga.
Sveikinu su pažanga.

Ačiū .

BALTAS KIŠKIO MIEGAS

Baltas baltas sausio sniegas,
Baltas baltas kiškio miegas.

Įsisupusi į tylą,
Iš nakties pūga pakyla.

Trukt - zuikutį už ausų,
Švyst - aukštyn virš debesų.

- Ai! - zuikutis atsibudo,
Nei nudžiugo, nei nuliūdo.

Auseles žvitrias pastatė...
Kas žiūrėjo, tas jas matė.


MIEGA VASAROS KELIAI

Po sniegu giliai giliai
Miega vasaros keliai.

O virš jų pūga gražuolė
Kloja žemei minkštą guolį.

Pailsėk, baltoji drauge,
Tegul vėtros ūžia, staugia.

Snaigėm galvą užsiklok
Ir miegok, miegok, miegok!


A-A-A KIŠKIO VAIKAS

A-a-a kiškio vaikas,
A-a-a neužmiega...
A-a-a vakarėlis
Tapu tapu per sniegą.

Atnešk kiškio vaikui
Sapnų pagalvėlę,
Nupiešk jo langely
Žiemos baltą gėlę.

Įkopk, vakarėli,
Į apsnigtus kalnus.
Numesk mėnuliuką
Kiškučiui į delnus.

Prižadink varpelį
Tilindi tilindi...
Lai kiškio akelės
Iš džiaugsmo suspindi.


VĖJO SLIDĖS

Nepavydžiu. nepavydžiu
Greitakojui vėjui slidžių.
Gera jam nuo kalno skrieti,
Man kvatoti ir žiūrėti.

Kas pakišo vėjui koją?
Slidės čiūžt... staiga sustoja...
Niekas kojos nepakišo -
Batų raiščiai atsirišo.


VAIKŠTO MĖNUO TARP KALNŲ

Vaikšto mėnuo tarp kalnų.
Barsto šerkšną iš delnų.

Byra šerkšnas tyliai tyliai
Ant plunksnelių žvirbliui, zylei.

Ant beržų šiltų kamienų...
Jau nėra nėra nė vieno,

Balto šerkšno neužlieto.
Bėkim į sidabro lietų.

Ir suradę aukštą kalvą,
Kūliais verskimės per galvą!


VEŽA ŽIEMĄ

Kas ten trinksi?
Nesimato!
Tai garsus beldimas ratų!

- Sniegas girgžda,
Cypia, čeža.
Vėjas ratuos
Žiemą veža.

O žiema tikra pikčiurna
Sėdi ratuose ir niurna:
- Negaliu pakęsti ratų,
Kaip jie bilda!
Oi, kaip krato!

- Dar tu skųsiesi, kad krato?
Vėjas žiemą - šlumšt iš ratų!


MIŠKE

Tylutėliai snaigės krinta,
Apgaubia skraiste pečius.

Ku omiške žvėreliai minta,
Kai užpusto takučius?

Byra ašaros kiškučiui,
Ten elniukas be mamos.

Ar ateis pas mus vaikučiai,
Pro medžius linksmai pamos?

Žvelk, stirnele, pro pušelę.
Negi nieko nematai?

Baltos pūgos, duokit kelią!
Girion atskuba vaikai.

Kas morkytę, kas kopūstą,
Gardžiai kvepia šieneliu.

Šilas tyliai atsidūsta:
- Būsiu jūsų bičiuliu.


VARVEKLIAI

Baukščiai žvalgos ilgakakliai
Nuo stogų melsvi varvekliai.

Jau pravirkt ne vienas bando.
Ko jie šįryt nusigando?

Per laukus žygiuoja kovas,
Išdidus tarytum povas.

Rankoje telegrama:
Jau pasibaigė žiema!


/Zita Gaižauskaitė/