Dainelės, žaidimai, eilėraštukai, Bendra skrynelė

BRIEDIS EINA Į SVEČIUS

Štai, šerkšną nuo šakų nukrėtęs,
Į miško tankmę eina briedis.
Toks išdidus. Ragai šakoti.
Gal eina jis draugų ieškoti?

Sulaikęs kvapą įsiklauso
Į speigo traškesį, paukščius
Ir, triokštelėjęs šaką sausą,
Patraukia tiesiai į svečius.

Pas ką? Pas vilką? Brolį briedį
Jis brenda taip giliai giliai?
Kaip toj tankynėj įžiūrėti,
Kur eina jo žiemos keliai?


KETVIRTA PUSNIS

Oi, kiek zuikiui buvo juoko,
Kai per trečią pusnį šoko.
Bet sunkiausia - ketvirta,
Pūgai siaučiant sunešta.

Viens, du, trys - įsibėgėjo
Ir, pastumtas žiemio vėjo,
Nėrė pro sniegus žvairys.
Bet... per aukštas kauburys.

Zuikis taip pusnin įklimpo,
Kad net ausys jam sulipo.
Lūpa virpčioja skelta...
Brrr, kokia pusnis šalta!

Reikia ją išsimatuoti
Ir pradėt rimtai sportuoti.
Te ištižę ir silpni
Tupi ketvirtoj pusny.


JEI TAVĘS NEBŪTŲ

Kaip aš tau, žiemuže,
Tos pusnies pavydžiu!

Jei tavęs nebūtų, tai nebūtų slidžių.
Ir nebūtų rogių su gūnia dryžuota.
Kas gi šitaip tyliai į miškus važiuotų?
Ir nebūtų malkų didžiojo kirtimo.
Ir nebūtų snaigių baltojo kritimo.

Ir tikrai nebūtų vieno šilto daikto -
Zuikinės kepurės niekam neprireiktų.


SNAIGĖ

Baltoji, kaip lengvai žemyn tūpi.
Kaip leidies svaigdama į pievą purią...
Sutrinka zylės, į tave sužiurę,
Kai tu glaudies mažytė paupy...

Pravirksta tavo žiedas vos nukritęs.
Juk tu - lašelis šalčių ašarytės...


PĖDOS SNIEGE

Stebis po nakties urėdas:
Kaip išrašė sniegą pėdos...
Čia laputės, čia zuikelio.
Jie nepripažįsta kelio...
Čia gausi šernų šeimyna
Nuosavą takelį mina.

O žiemužė registruoja,
Kas ir kur iškėlė koją.

Vasarą juk nežymu,
Kas kaip traukia iš namų...
O žinot taip įdomu!..


PUSNYS IR ŽIEDAI

Kai margas knygeles sklaidai,
Įsidėmėk, mažyti, -
Vaikystės pusnys ir žiedai
Ir po vaikystės žydi.

Tik reik turėt aušros dažų
Ir speigmečio baltumo
Ir pakartot, kas taip gražu,
Iš didelio atstumo...


MANO VAIKIŠKAS PIEŠINĖLIS

Tos kaimiškos žiemos,
Tos giliosios žiemos!
Tas langas raštuotas,
Tas kaminas šėmas...
Tie kiemo pusnynai,
Tas takas į tvartą.
Ta krosnis, kur puodas
Pašnypšdamas verda...
Senelė žiloji man pirštinę baigė...
Plius katinas dar ir žvaigždėtoji snaigė...

/Alma Karosaitė/

NAUJŲJŲ METŲ NAKTĮ

Tą naktį -
Tą ilgą vienintelę naktį -
Net medžiai vaikams
Gali pasakas sekti.

Nes žvaigždės padangėj
Dainuodamos žaidžia
Ir žaisdamos
Net ant šakų nusileidžia!

Kai medžiuose žvaigždės
Ir pasakos tviska,
Ateina Naujieji
Per žėrintį mišką.


SNINGA

Oi, kaip sninga!
Oi, kaip sninga! -
Baltume ūmai pradingo
Žolynėliai, akmenukai,
Pakalnėlės ir kalniukai.
Lauką, ežerą ir gojų
Dideli sniegai užklojo.

Lekia, lekia lengvas dūmas...
Tai baltų laukų didumas!
Tik zyliukų pėdos
Mėtos...
Oi, kaip daug
Pėdukėms vietos!..


ŽIEMA

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - balta viešnia.
Kas tokia ji - nežinia!

- Aš esu šalta žiemužė.
Girdit? Mano pūgos ūžia!
O rogutėse netilpę
Mano vėtros gatvėj švilpia.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - žiema viešnia,
O iš kur ji - nežinia.

- Aš iš Šiaurės atskubėjau,
Kur ledynus laižo vėjai,
Kur nuo speigo ledas treška,
Kur gyvena baltos meškos.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - žiema viešnia.
Kur keliaus ji - nežinia!

-Aš dabar pas jus pabūsiu,
Lediniu kvapu papūsiu,
Kai vanduo pavirs į stiklą,
Jus pakviesiu į čiuožyklą!


ČIUOŽYKLA

Kas čia dedas? Kas čia dedas?
Aidi miškas, žėri ledas,

Vėjas stebis, vėjas ūžia:
- Kiškiai čiuožia su pačiūžom!

Eglės, snaigėm užsikloję,
Šakomis katučių ploja!

Krest! - spygliuką užpernykštį,
Kiškis čiūžt! - pagavo kiškį!

/Ramutė Skučaitė/

SNAIGIŲ ŠOKIS

Išdabino baltos snaigės
Pievas sidabrėliais.
Žiemužėlė atkeliavo
Mūs tėvynėn vėlei.

Balto šilko snaiguolėlės, -
Tylios ir be aido, -
Tarp sumigusių eglelių
Tartum paukščiai skraido.

Jos kasdien ratelį šoka
Krisdamos ant miško.
Snaiguolėlių drabužėliai
Sidabrėliais tviska.


PAUKŠTELIO PRAŠYMAS

Kur sustoju - šaltas sniegas
Ant pilkų šakelių,
Nerandu grūdelio menko
Ant snieguoto kelio.

Gelia kojas ir snapelį,
Rieda ašarėlės;
Kaip iškęsiu aš, mažytis,
Šaltį žiemužėlės?

Pažiūrėk, šalčiu sustingo
Rudeninės rasos -
Aš po tavąjį kiemelį
Vaikštinėju basas.

Rask, vaikeli, man, sparnuočiui,
Menką trupinėlį, -
Už jį vieną tau čiulbėsiu
Visą vasarėlę.


NUO KALNELIO

Tartum vėjas švilpia rogės
Nuo kalnelio balto.
Kas jei, speigas gnybia nosį,
Truputį dar šalta.

Mes nebijom balto speigo,
Nuo kalnelio skriejam:
Pasigauti norim snaigę,
Pasivyti vėją.

Pasivysim šaltą vėją
Ten žemai, pašlaitėj.
Šokt ratelį pasikviesim
Šaltį karalaitį.

/Valerija Valsiūnienė/

BALTAS ŠOKIS

Šalta.
Balta.
Baltu paltu
Apsivilkusi žiema
Daužo šaltu
Speigo kaltu,
Upės ledą kaldama.

Šniokščia, bėga,
Barsto sniegą,
Pėdsakus paslėpdama.
Maršką sniego
Lyg sermėgą
Patiesė baltam kieme.

Vėjo veltą
Ir suveltą
Eglę kalbina žiema,
Eglei baltą
Ir nešaltą
Kepuraitę megzdama.

Aš atbėgau
Ir per sniegą
Slidėmis skrendu... Žiema
Lekia prieky,
Nepalieka,
Baltą šokį šokdama.

Švilpia, širsta,
Nepailsta
Sniego miltus maldama.
Kai pailsta,
Plumpt - nuvirsta,
Snaudžia pusnyje žiema.

/Jonas Lapašinskas/

* * *

KALĖDOS

Kalėdos, Kalėdos! -
liūliuoja varpai,
Kalėdos, Kalėdos! -
dainuoja vaikai,

Ir žalios eglutės prie
apsnigto kelio
Viršūnes į dangų
šlamėdamos kelia.

Kalėdos, Kalėdos! -
jau eina pas mus,
Jau lanko giružę,
laukus ir namus,

Jau supa mūs širdį,
džiaugsmu ją pripildo
Ir skambanti "Glorija" sielą
mūs šildo.

Kalėdos, Kalėdos! -
varpeliai skambės
Ir gimusiam Kristui
mūs meilę kalbės,

O kūdikio meilė, kaip saulė
auksinė,
Per amžius gaivins mūsų
žemės krūtinę.


SUDIE, SENIEJI METAI

Sudie, senieji metai,
Pas mus gražiai gyvenę,
O po linksmų Kalėdų
Tuoj ėmę ir pasenę.

Jauni ir smagūs buvot,
Linksmybių daug turėjot,
Žiedų pribarstėt žemę,
Paukščiukų priperėjot.

Vaikus upely maudėt,
Daug obuolių pririnkot,
O Gruodis kai atėjo,
Sušalot ir sulinkot.

Keliaukit sau laimingi,
Naujieji jau prie durų -
Ir jie mums dovanėlių
Atneš po šimtą pūrų!

/Vytė Nemunėlis/

* * *

ŽILA ŽIEMUŽĖ

Šiaurys už lango ūžė:
Žu žu! Žu žu! Žu žu! –
Balta balta žiemužė
Atėjo pamažu...

O jos vaikučiai laukė
Su slidėmis kieme.
Žiemužė baltaplaukė
Pasakė jiems: „Eime!“

Nusivedė į kalnus
Ji daug mažų draugų, -
Ir veidukus, ir delnus
Patrynė jiems sniegu.

Dabar jiems bus nešalta,
Ir žaisti jie galės...
Žiemužę baltą baltą
Visi vaikai mylės.

/Kostas Kubilinskas/

* * *

VIDURŽIEMIS

Rytas saulę išviliojo
Iš apsnūdusių šilų.
Sidabru langai liepsnoja,
O lauke tylu, tylu...

Į mokyklą tokį metą
Iškeliaujam pusnimis.
Iš paskos saulutę matom
Riedant sniego vilnimis.

Rieda, rieda ir pakyla
Virš kalvų snieguotų.
Mūsų skruostai dega, svyla,
Net sunku alsuoti.

Žiūri žemė apsiblausus
Į takelį baltą.
Gal ir jai speiguotą sausį
Kartais būna šalta?

/Vilius Laužikas/

Mergaitės, o gal kas turit kokį eilėraštuką apie moliūgą? Daržely auklėtoja paprašė paieškoti, bet kažkaip sunkiai sekas , tik apie žąsiną moliūgą radau bet šitas netinka.
Būčiau laaabai dėkinga .

http://webcache.goog...r...=clnk&gl=lt

SVEIKI. GAL KAS PASIULYS EILERASTUKA APIE DARZELI, DARZELINUKA? IS ANKSTO ACIU............

DARŽELINUKAS

Aš skaičiuoti dar nemoku -
Po kiemelį linksmas šoku.
Čia sūpuoklės, ten sūpuoklės -
Mėlynos tartum žibuoklės.

Ir drambliu pavažinėju,
Ir prie arklio stypinėju.
- Jie ne mano, o visų, -
Pasakau vaikams balsu.

Mes drauge daržely žaidžiam,
Mes linksmai čia laiką leidžiam.
Tėtė sako: ne juokai
Dvidešimt penki vaikai.

/Vilija Šulcaitė/

Gal žinot eilėraštukų apie kiškius ir nykštukus, man kalėdiniui scenarijui reikia

Kiškis piškis aš esu,
miško uogų jums nešu
bruknių, žemuogių, mėlynių
šimtą dvidešimt pintinių
prašom valgykit vaikučiai,
kai vaišina jus kiškučiai.

* * *

KIŠKUČIAI
 
Nešk, vėjeli,
Pusnį švelnią, -
Čiuoš kiškučiai
Į pakalnę.
 
Čiuoš kiškučiai
Į pakrūmę,
Ten, kur vilkas
Pypkę dumia.
 
- Vilke pilke,
Bėk iš kelio,
Kad netykotum
Kiškelio!

/M. Vainilaitis/

* * *

ZUIKELIS GRUODŽIO PŪGOJE
 
Pūgos šuoliuoja
Per girią baltą.
Pilkas zuikeli,
Ar tau nešalta?
 
Ką pasikloji,
Kuo užsikloji,
Ar drabužėlį
Šiltą nešioji?
 
Ar neužpustė
Tavo trobelės,
Tos, kur prie slenksčio
Samanom želia?
 
Ar židinėly
Ugnužė dega,
Ar kepa krosny
Kiškių pyragas?..

/A. Puišytė/

* * *

Mes kiškučiai nedidukai
Šalčio mes nebijom,
O, kad mums nebūtų šalta
Šokam ir dainuojam.

Aš kiškutis, greitai bėgu
Per pusnynus ir per sniegą.
O kai šaltis čiups mane
Pasislėpsiu aš sniege.

Aš kiškelis greitas
Nepavysi raitas
Aš drąsuolis kiškis
Mano vardas – Piškis.

Apskrita burnytė,
Perskelta lupytė.
Kailelis pilkas
Žiba kaip šilkas.

* * *

KIŠKIUKAS

Kad mamytė nenuliūstų,
Valgau aš pietums kopūstų.

Po kopūstų gausiu košės
Iš baltos berželio tošies...

Ar po košės duos man ką?
Štai! Matai: Saldi morka!

/Anzelmas Matutis/

* * *

Per pusnis pūškavo
Trys maži nykštukai
Kas krepšely tavo?
- Ten balti pieštukai.

Ką nešies kuprinėj?
- Daug baltų dažų,
O dėžėj ledinėj -
Deimantų mažų.

Turi mums užtekti
Visko į valias.
Piešim visą naktį
Ant langų gėles.

* * *

Mes nykštukai kaip žirniukai,
Esam miško vidury.
O vaikučiams pasirodom,
Jei tik jie labai geri.

NYKŠTUKO GIRIA

Iškeliavom į svečius
Per laukus, be kelio,
Į Nykštuko namučius,
Į girelę žalią.

Pas Nykštuką taip gražu,
Pas Nykštuką linksma, -
Tarp lieknų, baltų beržų
Žydros gėlės linksta...

O Nykštukas toks smagus,
Toks nepikto veido,
Priėmė mus kaip draugus,
Pauogauti leido.

Smagūs grįžom iš svečių
Vakarėlį tykų...
Mums krepšeliuos ant pečių
Uogos, baravykai!

/Jonas Šiožinys/

* * *

KIŠKIO SAPNAS

Miškus jau užsnigo.
Vis pusto ir pusto.
Kiškelis užmigo.
Sapnuoja kopūstą.

Sugraužė jo kotą.
Sukrimto jo lapą.
Po eglėm šakotom
Kopūstlapiais kvepia.

Nubudo. Oi, šalta!
Ir sapno neliko!..
Per lygumą baltą
Atloja skalikai.

/Juozas Nekrošius/

* * *

NYKŠTUKO PASAKAITĖ

Glosto vėjas goju -
Epušėlių gojų.
Supasi pirkaitė
Ant pelėdos kojų.

Vidury pirkaitės -
Gintaro stalelis,
Gintaro stalelis,
Deimanto krėslelis.

Prie stalelio gelto
Šypsosi nykštukas.
Po ranka tošelė,
Rankoje - pieštukas.

Šypsosi nykštukas,
Žydrą barzdą pašo.
Žydrą barzdą pašo.
Pasakaitę rašo.

Rašo pasakaitę -
Net pieštukas braška...
Ir, padėjęs tašką,
Žadina jis mešką:

- Kelkis, bukanose,
Šauk vaikus į gojų!
Supasi pirkaitė
Ant pelėdos kojų...

Supasi pirkaitė -
Mėlyna pirkaitė.
Laukia pasakaitė -
Mano pasakaitė!


KIŠKIŲ PILAITĖ

Stūmė kiškiai karučius,
Vežė eglių gurgučius.

Parsivežę
Pustė ežią, -
Pasistatė pilį gražią.

Prie pilaitės,
Po žalia
Kadagėlio šakele,

Pasodino stambų grybą.
- Saugok pilį, būk sargyba!

Pabučiavo grybas kardą:
- Gerbsiu, - tarė, - kario vardą!

Kol aš gyvas,
Šios pilies
Joks Kiškėda nepalies!

/Martynas Vainilaitis/

Ačiū labai