Dainelės, žaidimai, eilėraštukai, Bendra skrynelė

is cia nieko netiko

Čia
Esu įkėlusi knygelę su natom ir žodžiais

Liaudies d.vaikams- Dainuoj zuikis, dainuoj lapė.
J.Čiurlionytė. Liaudiškos dainos vaikams.

J.Gaižasukas. Metai

Kalėdų žvaigždelė. giesmės vaikams

vaikystė ir daina
visai mažiems vaikams

ACIŪ LABAI!!!!!
Papildyta:


nuoroda nebeveikia... reikia naujos

Tai kad viskas kuo puikiausiai veikia

Labai gera senienu nuoroda, prisikaupiau artėjančioms šventėms su kaupu

na, man irgi neveikia. Rašo: Файл, который вы пытаетесь открыть, временно недоступен. Ir taip jau keletą dienų

KAS DUODA DUONĄ

Sako man senelė:
Duoną...
Mums juoda žemelė
Duoda:
Žmonės sėja
Rugį, kvietį,
Linksta varpos
Jų geltonos...

Sušukau:
Man pardavėja
Davė kepaliuką
Duonos!

Ai! -
Senelė trepinėja:
O kur gavo
Pardavėja?

Ėmė iš mašinos
Duoną!
Mašina mums duoną
Duoda!

Argi tau, bambliuk,
Suprasti...
Teks, matau,
Į kaimą vežti...

Ei, į kaimą!
Ten teta!
Ir... duonutė
Jos kepta!

/Anzelmas Matutis/

DUONYTĖ

Duonytė
Iš rankų pabėgo
Į purų
Ir šaltą sniegą.

Aš duonos riekutę
Pakėliau,
Nors sniegas delnuką
Sugėlė.

- Negalima
Mėtyt duonytės, -
Sako
Mano mamytė.


PIRŠTINAITĖS

Vai, berniukai,
Vai, mergaitės -
Gražios mano pirštinaitės -
Man jas numezgė teta.
Nebaisi žiema šalta.
Nuo kalniuko čiūžinėsiu,
Gražų raštą žiūrinėsiu.
Aš suspausiu kumštukus
Ir prajuokinsiu vaikus.

/Vilija Šulcaitė/

KŪČIŲ VAKARAS

Pilna piesta aguonų pieno.
O valgių valgių - Dievo duota...
Atnešk, seneli, kuokštą šieno,
Užtiesim staltiese raštuota.

Kisielius išvirė - atšalo.
O rėtis kupina prėskučių.
Visi šį vakarą prie stalo
Susėsim ramūs švęsti Kūčių.

Pažvelgs iš balto paplotėlio
Dievulis geras, kūtėj gimęs,
Prie jo - nekalto mažutėlio -
Šypsosis angelas parimęs.

Ir užvaldys kiekvieno sielą
Kilni tikėjimo palaima.
Šventa naktis tą jausmą mielą
Nešios po visą mūsų kaimą.


KALĖDŲ SENELIS

Balta lygumėlė. Kalnelis.
Pusnynais iš slėnių anų
Ateina Kalėdų Senelis
Su pilnu maišu dovanų.

Žiūrėk, jau Senelis pasuko
Pro tuopą ir mūsų kieman.
Atneš tau iš guolio barsuko
Spalvotą ragaišį. O man?..

O man ką?.. Mašiną ar dūdą?..
Ir vieną, ir kitą turiu.
Atneški, Seneli, man rudą
Šuniuką - vadinsiu Gauriu.

O jeigu rudų nebeliko,
Atneški man juodą. O gal -
Geltoną ar baltą kaip Miko...
Ne ne, negrąžinsiu atgal.

Ne ne, neištremsiu į girią,
Kaip ištrėmė Sargį teta,
Kur niūkso eglynai pastirę
Ir virkauja vėjo tūta.

Globosiu šuniuką - teauga,
Teamsi žvalus prie būdos.
Turėsiu, Seneli, aš draugą,
Kuris neišduos niekados.

Bėgiosime, žaisim skiniuką,
Miškely grybausim abu...
Atnešk man, Seneli, šuniuką!
Koks plaukas - visai nesvarbu.


BALTAS VAKARAS

Jau vakaras. Atėjęs
Dienelę užgesino.
Palinko baltas vėjas
Prie balto klavesino.

Nubėgo baltos gaidos
Per baltą baltą sniegą.
Ir, saulei nusileidus,
Baltam pusnyne miega.

Balti sapnai sušlamo,
Išgirdę baltą tylą.
Jau vakaras. Virš namo
Mėnulis baltas kyla.


SNAIGIŲ BALETAS

Šąla šalvena,
Snaigės plevena.
Šalti, sveteli, ar tu čia?..
Ne, tai Šaltukas -
Baltas nykštukas
Ledo ragelį pučia.

Aidi skardena
Ledo ragelis,
Groja suktinį lėtą.
Šoka snieguolės -
Sniego mergelės
Baltą žiemos baletą.


NAUJIEJI METAI

Atjos ant vilko raišo
Skambėdama delčia,
Pabers iš balto maišo
Sidabrą ten ir čia.

Suvels šiaurys pusnelę.
Sublykčios Venera.
Papuošim eglę žalią
Vaivorykščių skara.

Raudono stiklo batai
Snieguty sugirgždės, -
Ateis Naujieji metai
Iš mėlynos žvaigždės.

Geru žodžiu savaime
Paguos tave - nurimk.
Atneš tau žydrą laimę.
Žalios norėsi - imk!

/Martynas Vainilaitis/

ZYLUTĖ

Tai sniego pripustė.
Tai prievrtė kalnus.
Atskrido zylutė
Man tiesiai į delnus.

Daugiau negaliu jau
Nei skristi, nei kilti...
Apsaugok nuo vėjo
Ir leiski sušilti.

/Zita Gaižauskaitė/


ŠALTUTIS

Greičiau,
Greičiau į klubą!
Pakvieskit ir kitus!
Net laikrodis ten skuba
Sutikt Naujus metus.

Eglelė
Kaip mergelė, -
Puošni vaikų būry.
Dainuoti tik negali
Ir šokti vidury.

Žaliais piršteliais laiko
Sidabro žibučius,
Kiekvieną mažą vaiką
Vilioja į svečius.

Per minkštą sniego vatą
Šaltutis atsibels,
Įžengs ir
Barzdą krato...
Kaip žiedlapiai obels

Pabirs margai sniegulės
Ir kibirkštim
Išblės.
Skanėstų jis pasiūlys
Iš krepšio ir sterblės.

Ir senį besmegenį
Čia su mažais
Pažais,
Ir dovanos po genį,
Išmargintą dažais.

Išeis ir dings jis pūgoj
Atodūsiu giliu.
Nors šaltas vėjas stūgaus,
Jis eis šimtais kelių.

/Paulius Širvys/


SAUSIS

Raudonskruostis senis sausis,
Pasipūtęs, pasišiaušęs,
Iš rankovių krato sniegą -
Žemė, upės teužmiega.

Piktas senis, senis sausis,
Kviečia speigus pasiučiausius...
Viską spaudžia speigo rankos,
Tvoros šaudo kaip patrankos!

/Bronė Buivydaitė/


ŽIEMA

Balti pūkai be vėjo
Erdvėje laksto, supas:
Šaltukas smailiadantis
Kanda nosytę, lūpas.

- Mamyt, iš kur tiek musių
Baltasparnių pasikėlė?
- Vaikuti, mus aplankė
Žiemaitės pasakėlė

/Salomėje Nėris/


IR KAS PER NAKTIS

Ir kas per naktis! Dega žvaigždės aukštai,
Bemirkčioja tartum akutės;
Iš užgirio pilnas mėnulis antai
Įspindo į langą gryčiutės.
Šarmotas rytas nebeblaško sniegų,
Tik kvapą užimdamas spaudžia
Ar pirštais gudriais ant gryčiutės langų
Žvaigždelėmis verpalą audžia.

/Maironis/

PUSNYNŲ PASAKA

Po sniegu jauku ir šilta.
Pūgos kloja baltą šilką.
Po sniegu, po sniegu
Miega pasaka vaikų.
Bet Kalėdų tylią naktį
Pasaką reikės pasekti,
Eglutes reikės uždėgti
Tą Kalėdų tylią naktį.
Iš pūgų,
Speigų,
Speigų -
Kelkis, pasaka vaikų!

*

Iškalbingas,
Greito būdo -
Pirmas
Laikrodis pabudo
Ir sušuko -
Nu, nu, nu!
Jūs - kaip norit,
Aš - einu.
Ti-ku ta-ku,
Ti-ku ta-ku,
Man sena
Rodyklė sako,
Kad negalima vėluoti
Net kada keliai šarmoti.
Ti-ku ta-ku,
Ti-ku ta-ku,
Ei -
Apšvieskit sniego taką!

*

Ir netrukus patyliukais
Vikrūs sniego žmogeliukai
Tempė šalčio išdabintą
Ledo mėlyną žibintą.
Kiaurą naktį
Kiaurą naktį
Tas žibintas
Turi degti.
Ir tokia šviesa pasklido
Per pusnynų kelią slidų!
Visas šimtas paslapčių -
Snaigių - žėrinčių žvaigždžių.
Jeigu tenka jums matyti,
Kaip nakty pusnynai švyti,
Tai žinokit:
Patyliukais
Vikrūs sniego žmogeliukai
Uždegė tą išdabintą
Ledo mėlyną žibintą.
O jei tenka jums matyti,
Kaip aušroj pusnynai spindi, -
Tai žinokit:
Žmogeliukai
Jį pamiršo užgesinti.

*

O tuo tarpu nedidukas
Greitakojis laikrodukas
Ėjo ėjo,
Ėjo ėjo,
Baltą meškį pastebėjo.
Ti-ku ta-ku,
Aš skubu.
Meški, -
Eikime abu!
Meškis raivos -
Ko tu nori?
Gal turi medučio korį?
O jei ne,
O jei ne,
Tai verčiau palik mane.
Kam dar klausti,
Kam dar klausti,
Meškiai žiemą mėgsta snausti.
Tyliai tyliai miškas gaudžia.
Tinginėliai meškiai snaudžia.
Laikrodukas ėjo ėjo,
Pas eglaitę atskubėjo.
Ti-ku ta-ku,
Ti-ku ta-ku,
Tyliai šviečia
Sniego takas...
Bet Kalėdų tylią naktį
Reikia pasaką pasekti,
Eglutes vaikams uždegti
Tą Kalėdų tylią naktį...
 
Tiek vaikučių, tiek vaikučių
Laukia žėrinčių eglučių!

Oi eglute,
Oi mieloji,
Paskubėkime -
Vėluojam!

Ir padavus ranką žalią,
Eglė leidosi į kelią.
 
*
 
Gyvu sidabru nušviestas,
Mėnesienoj skendi miestas.
O gatve - negali būti!
Veda laikrodis eglutę!

Tyliai tyliai jiedu ėjo,
Niekas jų nepastebėjo.
Na, nebent gudrus kepėjas,
Tas, iš pasakų atėjęs.
Tas, kuris po ledo tiltu
Iš pūgos baltučių miltų
Tarsi mėnesio ragus
Kepė miestui pyragus.
 
Žvaigždės tuoj atmerks akis.
Ša!..
Jos niekam nesakys...
 
Nuo sakų, sniegų ir vėjo -
Visas kambarys kvepėjo.
O ant eglės tiek meduolių,
Tiek saldainių ir karolių,
Sviedinukų ir lėlių,
Ir stiklinių obuolių.
 
O palietęs žalią šaką,
Laikrodukas eglei šneka -
 
Ti-ku ta-ku,
Ti-ku ta-ku,
Man sena
Rodyklė sako,
Kad visai nepavėluota
Į gražiausią metų puotą.
 
Po sniegu,
Po sniegu,
Bunda pasaka vaikų!


LEDO VITRINA

Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną.

Spindinčiu sniegu nušluosto
Mėnesio cukrinį skruostą.

Žiūri jis, kaip sniego rožės
Iškilminai puotai ruošias.

Net stikliniai manekenai
Šokti mokosi tai dienai.

Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną.

Ir už slieką didesniu
Speigo adatos dygsniu,

Įsivėręs šerkšno siūlą,
Varveklius prie stogo siuva.


MEDINIS ARKLIUKAS

Atjoja į sapną
Medinis arkliukas.
Medinio arkliuko
Medinis balniukas.

Arkliukas medinis,
O karčiai – tikri.
Žiūrėk, nepaklysk,
Kai šuoliuosi nakty.

Jau paukščiai sumigo.
Jau po devynių.
Jau žvengia arkliukas
Balsu mediniu.

Apsnigęs kelelis,
Naktužė ilga.
Tave apkabinsiu
Po eglės šaka.

Žvakutė užsidegė -
Žemėj tylu.
Tik šlama sparnai
Paslapties angelų.

Paliks pasagėlė
Vytelių krepšy.
Pūkų pagalvėlė
Vaikelio lopšy.

Šuoliuoki per sapną,
Tiktai neužkliūk,
Mano arkliuk,
Mano arkliuk!

/Violeta Palčinskaitė/