Dainelės, žaidimai, eilėraštukai, Bendra skrynelė

Paulius Širvys

Skambutis

Klasėn renkasi vaikučiai.
Pirmutinė pamoka.
O už lango vėjas pučia,
Linksi diemedžio šaka.

Atsiliepia mažos širdys
Skambalėliui iš toli.
Jį kiekvieną rytą girdi
Mokiniai visoj šaly.

Skambalėliui daug jau metų,
Bet jis jaunas ir skambus.
Mokinys prie jo proprato,
Neužmirš, kol gyvas bus.

xxxxxxx


Vytė Nemunėlis

Plunksna ir pieštukas

Rašo plunksna ir pieštukas,
Vienas žodis, kitas – du.
O aš, vyras nedidukas,
Paskaitau juos be klaidų.

Plunksna rašo: - Kelkis rytą,
O pieštukas: - Netingėk. Uždainavęs ramta drita
Mokyklėlėn greitai bėk.

Plunksna rašo: - Neškis plunksną,
O pieštukas: - Ir mane.
Ir rašyk smagus ir linksmas,
Nesėdėk kaip kamine.

Rašo plunksna ir pieštukas,
O su jais ir aš rašau –
Va, jau pirmas puslapiukas,
Paskaityt visus prašau.

Skaito mokytojas mūsų,
Skaito tėtis ir mamytė,
Katinėlis kraipo ūsą –
Jis nemoka dar skaityti.

xxxxxxx

Justinas Marcinkevičius

Mokyklos sode

Pilnas sodas obuolių,
Ir mažų, ir didelių.
O sode tarp obelaičių
Daug berniukų ir mergaičių
Kaip auksinių obuolių –
Ir mažų, ir didelių.

Obuoliai gražiai prinoko,
O pirmokai jau išmoko
Paskaityti be klaidų,
Prie dviejų pridėti du.

Obuolių pilna pintinė,
O dainų pilna krūtinė.
Uždainuosime žvaliai:
- Obuoliukai obuoliai...

xxxxxxxx

Stasė Valužienė

Rudens darbai

Išlydėjęs vasarą rugsėjis
Beldžiasi į dar šiltas duris,
Sako: ,,Aš esu rudens nešėjas,
O tu, vaike, būki mokinys! “

Paspalčių aplinkui milijonai,
Kas padės įminti šias mįsles?
Į pasaulio pažinties kelionę
Mokytojai mokinius nuves.

Tegul bus tas skubantis rugsėjis
Mums visiems darbštumo pavyzdys.
Jis žiemkenčių atkaklus sėjėjas
Ir mokyklon kviečiantis šauklys.

xxxxxxxxxx

Stasė Valužienė

Sveika, mokykla

Gėlėm sumirgėjo
Rugsėjo pirma,
Naujų mokslo metų
Pirmoji diena.

Mokyklos varpelis
Tuojau suskambės,
Į pirmąją klasę
Mane pasikvies.

Čia mano draugai,
Čia knygos ir juokas.
Sveika, mokykla,
Aš tavo pirmokas

xxxxxxxx

Ramutė Skučiatė

Rugsėjis

Po langais iš ryto
Obuolių prikrito.
Gelsta klevo lapas –
Rudenėli, labas!

Paskutinės gėlės
Liūdi vasarėlės.
Su rugsėju šnekas
Baltas smėlio takas.

O mažiesiems gera –
Sąsiuviniai šnara,
Šviečia pirmas lapas –
Mokyklėle, labas!

Autoriu nzn, nes knygeleje surinkti eilerastukai be autoriu (jie visi gale vienu sarasu surasyti).

Tu, kuprinė ir mama,
Ir ilga ilga diena,
Kupina naujų veidų
Bei linksmų gėlių žiedų.

Kiek daug šypsenų aplink,
Štai varpelis – din dilin –
Kviečia į klases erdvias.
Kur toliau jisai nuves?

Štai ir mokinių būrys
Atskubėjo viens du trys.
Kiek gražių smalsių vaikų!
Tai bus mokytis puiku!

Aidi skamba mokykla:
Mokinių nauja karta
Pradeda pirmus metus –
Tai šaunu jiems šičia bus!

Xxxxx

Duok, mamyte, man rankelę
Palydėki iš namų.
Mokyklėlėn šviesus kelias,
Bet širdelėj neramu.

Nors jau moku paskaityti
Ir skaičiuoju neblogai,
Tiktai kaip mane sutiks ten
Mokytojai ir draugai?

Xxxxx

Kai saulėgrąža prinoks,
Auksą mes berželis,
Klasėn vaikučius pakvies
Skambantis varpelis.

Ir skubės jie takučiu
Iš visų sodybų
Su kuprinėm ant pečių
Į žinių dalybas

Xxxxxx

Rugpjūtis basakojis
Nubėgo takeliu,
Suskambo rudenėlis
Mokyklos varpeliu,
O mokytoja laukia
Išdykėlių mažų
Mažytėj mokyklėlėj
Po ošiančiu beržu.

Xxxx

Nuo mokyklos link namų
Takeliu kasdien skubu.
Rytą vėl takelis veda
Į mokyklą, kuri žada
Daug knygelių nuostabių
Ir gerų gerų draugų.

RUDENS DAINA

Švelni melodija mokyklinio varpelio
Ieško trumpiausio širdin kelio.
Suradusi pražysta vaiko šypsena,
Nerimas virsta rudenio daina, -
Dalnuos žiedai, veidų šimtai.
Kam smilkiniai pražys baltai.
Vaivorykštė gamtoj spalvas išpylė,
Grožiu rugsėjo nieks nenusivylė,
Dalinsime suėję meilę ir žodžius.
Aukso spalvom ruduo išpuoš medžius.
Rikiuosis skrydžiui į pietus paukščių būriai,
Vaikai sugrįžę krykštaus tarsi vyturiai.


KVIES RUGSĖJIS

Pasiilgau aš rugsėjo, -
Lapų, rudeninio vėjo,
Po atostogų grįžtu!
Vasarėlė nors praėjo,
Gera, vėl visi suėjo,
Tiek linksmų veidų!

Kvies rugsėjis varpeliu,
Sveikins žiogas smuikeliu
Dvyliktoką ir mažylį.
Rudenėlis bėgs keliu,
Mums palikęs žodį "myliu".

Prisirinks naujų veidelių
Kaip knygutėje raidelių, -
Noris būti ir man mažu!
Ims pirmoką už rankelių,
Ves slaptais takais raidelių
Tėviškėlė. Ir širdelėj bus gražu!


Į MOKYKLĄ VES...

Neatsiejama vaikystė
Nuo pirmos rugsėjo.
Kiek rūpesčių ir džiaugsmo
Ant pečių visiems atneš.
Atsiuntęs medžiams apdarą
Ir gūsį rudeninio vėjo,
Vaikus kiekvieną rytą
Tėviškės takeliais į mokyklą ves.


Kiek laukia pažinčių gražių,
Akimirkų džiaugsmingų!
Vėl bėgs savaitės greitos...
Mokslo metai kaip diena!
Susitikimų bus ir išvykų
Žinių takais prasmingų.
Visus arčiau suburs (jei panorėsime)
Išdaigos, juokas ir daina!

/Zenė Sadauskaitė/

Sveikos mamytes,

gal kas turite Tele Bim Bam dainelių kolekciją ir galetumete pasidalinti per Skype'a?

Savo ruožtu išsiusčiau ramios muzikos (leidžiu mažyliui prieš miegą) su
ivairiais gamtos garsais - delfinai, vanduo, paukščiai ir t.t., turiu daug.
Taip pat daug klasikinės muzikos, dainų iš rusiškų animacinių filmų.

Ką sudominau, parašykite asmeninę žinutę ir susisieksime per Skype'a.

Linksmos dienos!

Raudonkepuraitė

Prie upelio, šalia miško
Sau gyveno moteriškė.
Mažą dukrą ji turėjo
Ir be galo ją mylėjo.

Tikras džiaugsmas ta mergytė
Ir senelei, ir mamytei –
Paklusni, darbšti, protinga
Ir be galo rūpestinga.

Kepuraitę ant galvos
Ji dėvėjo nuolatos.
Tiko raudona spalva...
Tai – senelės dovana.

Ir namiškiai, ir kaimynai
Jos kitaip nė nevadino –
Raudonkepuraitės vardą
Tardavo kiekvieną kartą.

Pasišaukia ją mamytė:
– Reik senelę aplankyti.
Prikepiau skanių bandelių,
Štai – sudėjau į krepšelį.

Duosiu sviesto puodynėlę –
Teužtruksi valandėlę...
Bet prašau, būk atsargi,
Ta giria labai baugi.

Eiki sparčiai, paskubėki
Ir su niekuo nekalbėki.
Tik senelę aplankyk
Ir tuojau namo parvyk.

Ją mamytė pabučiavo,
Davė krepšį, pamojavo
Ir dukrelė jos linksma
Iškeliavo su daina:

Aplankyt einu senelę –
Užu miško jos trobelė.
Aš lauktuvėm nešina
Įdomu, ar ji sveika?

Aš tikrai labai skubu,
Bet čia tiek gražių gėlių!
Jos taip kvepia, taip vilioja...
Čia tikrų tikriausias rojus!

Oi, žinau, turiu skubėti,
Bet kiek uogų! Pažiūrėkit!
Bruknių, žemuogių, aviečių...
Spalvos jų iš tolo šviečia!

Aš tikrai daug neužtruksiu,
Jei iš kelio kiek išsuksiu –
Tik nedidelę puokštelę
Noriu aš priskint senelei.

Traukia ji sau linksmą dainą
Ir nemato, kas ateina.
Vilkas pilkas, tas baisūnas –
Krečia šiurpas visą kūną!

– Raudonkepuraite! Labas!
Kokios gėlės! O koks kvapas!
Pasakyki, kur keliauji,
Kam neši uogelių saują?

– Aplankyt einu senelę –
Užu miško jos trobelė,
O nešu jai – bandeles,
Sviesto dar, ir šias gėles...

– Tu eini ne tuo keliu
Aš patarti tau galiu –
Šitas kelias pats trumpiausias,
Juo bematant nukeliausi.

– Ačiū, vilke, jau einu...
Pasiskinsiu dar gėlių.
O tada jau – tekina,
Nes išbars mane mama.

Ir kvaila gi ta mergiotė!
Bet nėra kada galvoti –
Aš žinau trumpiausią kelią –
Būsiu pirmas pas senelę!

Ne kasdien paėsti tenka –
O be maisto – jėgos senka...
Alkanas miške klajoju,
Apie ėdesį svajoju.

Džiaugsmo kupina širdis,
Jau galandu aš dantis!
Varva seilės man per snukį –
Rysiu senę ir anūkę!

Bet turiu aš būt gudrus,
Kad įleistų į namus –
Apsimesti, suvaidinti,
Kad nespėtų apsiginti.

Sugalvojau gudrų planą,
Kaip apgaut močiutę seną,
O paskui – ir tą mergaitę –
Kvailą Raudonkepuraitę!

Bėga vilkas, šuoliais lekia...
Dar nėra taip pasisekę!
Tai bus gardūs šiandien pietūs,
Kad pilve tik būtų vietos!

Tik akimirka viena -
Jau senelės štai troba!
Vilkas rankeną klebena,
Su nagais duris krabždena.

– Kas ten beldžia į duris,
Ar tiktai ne koks vagis?
Vilkas seilę nusibraukia
Ir plonu balsu užtraukia:

– Čia gi aš, miela senele,
Įsileiski į trobelę.
Tokį kelią kulniavau -
Tik daryk duris greičiau!

Pasiuntė mane mamytė
Tave liepė aplankyti...
Daug lauktuvių tau nešu,
Puokštę dar gėlių gražių.

– Atsikelti negaliu –
Patale ligos guliu.
Už virvutės tu patrauki...
Aš tavęs seniai jau laukiu –

Išsiilgusi senelė –
Eikš greičiau vidun, vaikeli, – –
Apkabink greičiau mane –
Nestovėki ten, kieme!

Vos tik durys prasivėrė,
Vilkas tuoj senelę stvėrė...
Ją prarijęs – taip kaip stovi –
Vilkas pilkas nusispjovė:

– Tfu! Ta senė neskani!
Bet kai alkanas esi
Ėst imi visokį šlamštą...
O pilve gana jau ankšta...

Na, bet reikia paskubėti –
Netoli daina girdėti.
Apsimesiu senele
Ir gulėsiu patale...

Ką tas vilkas sugalvojo?
Antklode štai užsiklojo...
Jis senelę suvaidins
Ir anūkę suklaidins!

Jau mergaitė atkeliauja...
Truputėlį nerimauja:
Tuoj sutiks močiutę seną!
Tyliai į duris barbena.

– Kas ten beldžia į duris,
Ar tiktai ne koks vagis?
– Čia gi aš, miela senele,
Įsileiski į trobelę.

Pasiuntė mane mamytė
Tave liepė aplankyti...
Daug lauktuvių tau nešu,
Puokštę dar gėlių gražių.

– Atsikelti negaliu –
Patale ligos guliu.
Už virvutės tu patrauki...
Aš tavęs seniai jau laukiu,

Išsiilgusi senelė –
Eikš greičiau vidun, vaikeli,
Apkabink greičiau mane –
Nestovėki ten, kieme!

Žengia ji pro slenkstį platų...
Štai – senelę lovoj mato:
Kepuraitė... Akiniai....
Bet... Kažkas čia negerai...

– Labas, labas, anūkėle,
Pailsėki truputėlį
Pasidėki tą krepšelį
Ir prisėski prie senelės.

– Sunkiai tu sergi, matau,
Bet kažko nesupratau –
Pasikeitus tu labai
Ir kalbi kažkaip keistai...

– Sunkiai judinu aš lūpas,
Nes liga mane užklupo.
Dėl to balsas pasikeitęs,
Miela Raudonkepuraite.

– Tu, senele, pasakyki,
Rankom tavo kas nutiko?
Buvo tokios baltos, gražios
O dabar – gauruotos, plačios!

– Na, ir kas? Na, ir kas?
Kad turiu tokias rankas
Apkabint stipriau jos gali
Savo mieląjį vaikelį!

– Dar, senele, tarki žodį,
Kodėl ausys taip atrodo?
Ilgos, baisios ir plaukuotos...
Gal tau veidrodį paduoti?

– Na, ir kas ką pasakys,
Kad turiu tokias ausis?
Jos geriau girdėti gali
Savo mieląjį vaikelį!

– O jau akys tos didžiulės
Į mane keistai jos žiūri...
– Bet geriau matyt jos gali
Savo mieląjį vaikelį!

– Na, ir jei ne paslaptis,
Noriu klaust apie dantis –
Baisūs, aštrūs tartum peiliai
Tau, senele, varva seilės!

– Klausinėji, klausinėji,
Pilvas gurgti jau pradėjo
Kaip man seilės nevarvės –
Noriu aš tave suėst!

Vilko dantys sukaukšėjo –
Ji nė mirktelėt nespėjo!
– – Tą mergiotę prarijau,
Ir sotus aš pagaliau.

Valandėlę čia nusnausiu,
O paskui tolyn keliausiu.
Knarkti taip tik vilkas geba:
Net trobelės sienos dreba!

Tai nelaimė! Tai bėda!
Jau mergaitės nebėra!
Ji kartu su senele
Vilko dideliam pilve!

Bet palaukit! Lyg girdėti...
Tarsi kirviais kas poškėtų –
Čia ateina medkirčiai,
Matos platūs jų pečiai!

Aštriais kirviais nešini
Žengia vyrai keturi.
Pas senelę atsipūs –
Paplepės kiek, pasibus...

Bet senelės nesimato...
Nepasiūlo ji arbatos...
– Pasitikdavo ji mus,
Kviesdavo tuoj į namus...

– Durų ji neatidaro...
Aš jaučiu kažką negera...
– Ir iš kur baisus toks garsas?
– Juk tai vilkas lovoj knarkia!

– O koks pilvas jo didžiulis!
Bus prarijęs jis bobulę!
– Nieko gero čia nebus –
Čiupkime greičiau kirvius!

Kai įpuolė jie į namą,
Vilkui net užgniaužė amą.
Bandė sprukti nevidonas
Kaip varlė – išpūstais šonais...

Medkirčiai gi nemiegojo –
Vilkui kailį išvanojo!
Jie senelę išvadavo
Ir nustebt gerokai gavo,

Kad jų draugė – ne viena –
Anūkėlė štai su ja!
Gyvos jos abi, ir sveikos...
Linksmintis dabar jau laikas!

...............................................................

Nuotaika visų gera –
Pikto vilko nebėra!
Jo dainelė – sudainuota,
O mes kelkim linksmą puotą!

Piktas vilkas nugalėtas,
Nebėra miške jam vietos!
Vaikščioti galės laisvai
Ir žvėreliai, ir vaikai.

Jūs, vaikučiai, nebijokit –
Nebėra čia vilko jokio!
Bet sakykite visiems:
Reikia būti atsargiems!

Nors ir meiliai kas kalbėtų,
Aukso kalnus jums žadėtų –
Neklausykite kalbų –
Pasikliaukite protu!

RUGSĖJO ŽAIDIMAS

Debesėlis kaip kepurė.
O pabiro, tai pabiro!..
Gal ruduo tave užbūrė,
Kad pili kaip iš kibiro?

Liaukis, laikas pailsėti.
Užsirišk tą kiaurą palą.
Rugelius pradėjau sėti, -
Negi bersiu juos į balą?

Ir patiko mano žodžiai
Debesėliui - nusirangė.
Imk, žemele,
Grūdą godžiai, -
Žėri mėlyna padangė.


RUDENS BERNIUKAI

Ūkanas vėjas blaško,
Skamba lietaus žirniukai.
Sėdi ant lapų vaško
Tylūs rudens berniukai.

Vienas - rugelį sėjo,
Kitas - daržus nuvalė,
Trečias - gale rugsėjo
Grūdus pyragui malė.

Sėdi berniukai tylūs,
Darbus visus pabaigę.
Slenka migla pakilus,
Numeta pirmą snaigę.

Krinta ant lapo margo
Pūkas ankstyvo sniego.
Žemė - ir ta pavargo,
Eikit, berniukai, miego.


KLEVO LAPAI

Vėjas, greitas ir šiurpus,
Mėto gelstančius lapus.
Vienas lapas žemėn krito,
Kitas - blaškosi nuo ryto,
Trečias lapas - už tvoros...
Bėgs ožka ir sudoros.
O ketvirtas, o ketvirtas,
Margas, didelis ir tvirtas,
Švelniai glaudžiasi
Prie kojų.
Aš pakėliau ir dėkoju:
- Ačiū, šalna, tai gražiai
Klevo lapą nudažei!


MUSMIRIŲ KEPURĖS

Pagelto tankios barzdos
Žaliųjų miško monų.
Nustojo šokti lietūs
Ant musmirių raudonų.

Nubėgo aukso lietūs.
Žiūriu pro beržo plikę:
Ant musmirių kepurių
Tik baltos pėdos likę.


GRYBŲ TILTAS

Baigės rugiapjūtė.
Žemė gerti prašo.
Ilgisi, lietuti,
Žemė tavo lašo.

Ir lietutis šiltas
Liejas kibirėliais.
Kyla grybų tiltas,
Driekias kauburėliais.

Bėgsim pro sodybą
Mudu į giraitę.
Parsinešim grybų
Pilną pilną kraitę!


ROPUTĖ

Daržo lysvėje roputė
Prieš saulutę žandus pūtė.

Džiaugės apdaru žaliu,
Kol susirgo "oželiu".

- Ai, - suaikčiojo roputė, -
Aš maža kaip liliputė!

Neužaugsiu niekad, ne, -
Tręškit, laistykit mane!

Mes palaistėm keistą ropę,
Nuraminom širdį opią,
Pyktį atskiedė vanduo.

- Cit, nerėk, ateis ruduo -
Būsi lysvėje didžiausia,
Na ir, žinoma, gardžiausia!


SIDABRO LIETUTIS

Pasuko vakar į pietus
Voriukai su kuprinėm, -
Atbėgo rudenio lietus
Kojelėm sidabrinėm.

Išbraidė pievų upelius,
Kurie lėtai garavo,
Prie miško želmenis žalius
Gražiai nusidabravo.

Po to užkėlė kojeles
Ant mano skėčio margo
Ir šoko, trypė į valias,
Bešodamas pavargo.

Pavargo - nusliuogė skėčiu
Ir, prašom patikėti,
Nubėgo ilgu takučiu,
Pamatęs kitą skėtį.

/Martynas Vainilaitis/

gal kas zinot eilerastuka - dainele

kojas kelt auksciau turi, taip kaip daro LOTMARI....
daugiau nepamenu

man rodos čia Saulės zuikutis- Julytė Jačėnaitė dainavo.

Prašė anksčiau kažkas eilėraštukų skaičiavimui... Nors gal jauir nebereikia, bet... dedu ką radau
***
Laputaitė nebesnaudė
Žuveles ežere gaudė.
Rytą 100 sužvejojo,
50 sudorojo.
Kas pasakys mums
Kiek žuvų dar liko pietums?
***
6 zuikiai kopūstavo,
Sultingas morkas ragavo.
Jeigu tu esi gudrus,
Suskaičiuok, kiek jų ausų bus.
****
Du viščiukai cypu cypu,
du iš lukštų kalas, lipa.
O šeši dar po višta
Kala lukštą tra-ta-ta.
Suskaičiuok, kiek bus cypliukų,
Kiek bėgios kieme viščiukų?
****
Dešimt lapų aš turiu,
Man tik reikia keturių.
Jūs padėkit suskaičiuoti -
Kiek draugams lapelių duoti.
***
Dvidešimt žiedų nuskyniau,
Vainikėlį draugei pyniau.
Kiek supyniau į vainiką,
Jei penki žiedeliai liko?
***
Ant šakelių taip gražiai
Supas šeši obuoliai.
Tris nupurtė voveraitė,
Juos ežiukas susismaigstė.
Pasakyk, jei nesunku,
Kiek gi liko obuolių?
****
Miško pačioje tankynėj
Voverė vaikus taip mokė:
Keturi ir tyrs, ir du -
Kiek turiu aš riešutų?

Jačėnaitė
radau tokią nuorodą, bet nemoku naudotis Gal jums pavyks

Spaudziat Free user, laukiat kol atitikses sekundes ir spaudziat Download. Parsisiuntus teks isskleisti.

Ačiū