NEMOKYTA PELĖDA
Ėmė pelėda šarkos prašyti:
- Šarka, išmokyk mane rašyti.
Šarka melagė jai pažadėjo -
Melagė žodžio neištesėjo.
Dabar pelėda, reikia nereikia,
Ką tik sutikus, šarką vis peikia:
- Oi, ta melagė! Kaip jai negėda!
Šitaip apgauti dorą pelėdą!
LABAS VAKARAS, GENY
- Labas vakaras, geny,
Ar mokyklon jau eini?
Ar skaičiuoji, ar skaitai?
- Kam man, geniui, visa tai!?!
Moku kalti ir kalu,
Kiek išgydžiau ąžuolų!
Darbą dirbu - tuk tuk tuk.
Aš kalu, o tu pabūk!
BASA PEMPĖ
Pažiūrėk! -
Apuokas tempia
Klumpakojį šokti
Pempę.
Maivos pempė,
Kauodą krato:
- Negaliu gi šokt
Be batų!
Buvo batai,
Bet kiauri.
Palikau juos
Pagiry...
Jeigu tai tikrai
Tiesa,
Pempe, pempa!
Šok basa!
PAUKŠTI, DANGAUS BIČIULI,
Paukšti, dangaus bičiuli,
Ar žemė tikrai didžiulė?
Pakilęs labai aukštai,
Ar visą tu ją matai?
- Maža ji, maža be galo,
Kaip duonos riekė ant stalo,
Ji - didelė, ji - didžiulė
Ant milžino delno guli.
GANDRAI
Gandrai... Atskris gandreliai,
Skardens ga ga ga.
Pritars linksmi upeliai,
Ir vasara marga.
Nutūps balti gandreliai
Ant medžių didelių.
Iš baimės tirps širdelės
Varliukų ir varlių.
PAŽIŪRĖK, VAIKELI
Pažiūrėk, vaikeli:
Kalasi žolelė.
Ar girdi, kaip tuksi
Jos maža širdelė?
Žvilgtelėk, vaikeli,
Į gėlytės žiedą,
Pažiūrėk į dangų,
Kur saulytė rieda.
Virpa ašarytė
Ant kiškučio lūpų...
Nežiūrėk, vaikeli,
Jei nėra tau ūpo.
/ZITA GAIŽAUSKAITĖ/