Dainelės, žaidimai, eilėraštukai, Bendra skrynelė

Eilėraštukai iš Martyno Vainilaičio knygos "Juokų maišelis". Vilnius, 1983 m.

CHA, CHA, CHA

Vaikštinėjo vienas Cha.
Susitiko antrą Cha.
Į namus jį pavadino,
Prie stalelio pasodino.
- Liūdna, Cha?
- Liūdnoka, Cha.
Trūksta mudviem trečio Cha.
Jei ateitų trečias Cha -
Suskambėtų cha, cha, cha!

Į duris pabeldė svečias.
- Kas ten?
- Cha - bičiulis trečias.
Svečiui durys atsidarė.
- Prašom, - Cha ir Cha jam tarė.
- Prašom, Cha!
- Sėskis, Cha!
Be tavęs, bičiuli Cha,
Neskambėjo cha, cha, cha!


GAIDŽIUKAI IR PARŠIUKAI

Gaidžiukai plūkėsi linksmi, -
Namus iš smėlio statė.
O du paršiukai
Žviegdami
Bėgiojo ir pamatė.

Kvy kvy! -
Sugriovė namelius,
Pravirkdė raibus meistrelius.

- Nubausk, mamyte, paršiukus! -
Paršūkavo gaidžiukai.
- Nubausk, mamyte, paršiukus,
Mus nuskriaudė paršiukai!

O kanapėlė jiems į tai
Nuo laktos karkauna rimtai:

- Nebausiu aš kvyklių deglų,
Sūneliai skiauterėti,
Nenoriu jokių reikalų
Su kiaulėmis turėti!


KIŠKIO DŪDELĖ

Pučia dūdą žilvitinę
Kiškis ant velėnos.
Šoka pievoje suktinį
Pienės ir purienos.

Groja kiškis puikorėlis.
Šoka visos gėlės.
O ant kiškio kepurėlės
Ploja plaštakėlės.


PELYČIŲ VAIŠĖS

Du peliukai girnas kalė,
O pelytės miežius malė.
Miežius malė, darė alų.
- Prašom, Katine, prie stalo!
Merk putelėn du ūsus,
Gal nebūsi toks baisus.


PAUKŠČIŲ KARALIUS

Parskrido į tėviškę
Paukščių karalius.
Parūpo varlytės jam -
Rudos ir žalios.

Įbrido karalius
Varliauti į balą.
Sujudo varlytės,
Pakėlė skandalą.

- Jei nori, karaliau,
Ramiai karaliauti,
Nedrumsk vandenėlio
Ir liaukis varliauti!

O jei nesiliausi -
Varliausi rūstus,
Nutrauksim nuo kojų
Raodonus batus!


MAUMULIS

Pakilo mėnulis,
Pakilęs išbalo.
O aš dainužėlę
Dėliojau prie stalo.

Dėliojau dainelę
Ir - snaudžiau, ar ką? -
Sutrinko prie lango
Maumulio brika.

Išlipo Maumulis,
Numetęs botagą,
Įkišo pro langą
Nusmailintą ragą:

- Nykštukams, barzdukams
Dainas tu rašai,
O šluba Maumulį
Visai pamiršai!

Nelengva poetui,
Kai maumas primyga...
Sukūriau dainelę,
Įdėjau į knygą.

Sukūriau dainelę
Maumuliui paikam.
Ramu bus per naktį
Ir man, ir vaikam.


MIŠKINUKŲ BARZDOS

Visą naktį snigo,
Visą dieną šalo.
Miškinukų margos barzdos
Ėmė ir pabalo.

Miškinukai liūdi.
Ko gi jums liūdėti?
Atsibus šilelio gėlės,
Ims margai žydėti.

Atsibus žibutė,
Atsibus rožytė...
Ir galėsite iš naujo
Barzdeles dažyti.


KIŠKIŲ PILAITĖ

Stūmė kiškiai karučius,
Vežė eglių gurgučius.

Parsivežę
Pustė ežią, -
Pasistatė pilį gražią.

Prie pilaitės,
Po žalia
Kadugėlio šakele,

Pasodino stambų grybą.
- Saugok pilį, būk sargyba!

Pabučiavo grybas kardą:
- Gerbsiu, - tarė, - kario vardą!

- Kol aš gyvas,
Šios pilies
Joks Kiškėda nepalies!


JUOKŲ MAIŠELIS

Nešė mešikinas
Pro šalį
Jums, vaikai,
Juokų maišelį.
Bet užkliudė
Kelmą seną -
Blinkt į samanas
Ir stena.
Maišo siūlės -
Drykst -
Prairo,
Chi, chi, chi! -
Juokai pabiro.
Rauda meškinas
Prie tako.
- Cit, storuli! -
Lapė sako. -
Pasikviesime
Vaikus
Ir surankiosim
Juokus!


MES NULIPDĖM SNIEGO SENĮ

Mes nulipdėm Sniego Senį -
Sniego Senį Besmegenį.

Na, o Senis Besmegenis:
- Nesmagu, vaikai, be senės!

Mes nulipdėm Seniui Senę -
Kaip ir Senis - Besmegenę.

Na, o Senė Besmegenė
Anūkėlių užsimanė.

Mes papustėm delnukus
Ir nulipdėm anūkus.


ŠALČIO PYPKĖ

Sėdi šaltis
Ant pusnies,
Rūksta pypkė
Be ugnies.
Verčias dūmai
Sūkuriais,
Švilpia, kaukia
Pagiriais,
Sukas, draikosi
Kieme...
Vilkis paltą,
Ir eime!
Čiupsim Šaltį
Už barzdos,
Už ledinės
Jo lazdos...
Šveisim pypkę jo
Per tvorą.
- Sugrąžink mums
Gražų orą!


ŠALTUKAS

Išbėgo Šaltis ir Žiema -
Šaltuko tėtis ir mama.

O jų sūnelis vienturys -
Dun dun - man beldžias į duris.

Dun dun, - Šaltukas, -
Dun dun dun...
- Drauguži mielas,
Leisk vidun!

Paklydau, vargšas!..
Kur einu -
Pietukas lipa ant kulnų!

Paslėpk mane vėsiam bute,
Bijau pavirsti balute!

Įleidau svetį.
- Eikš, - tariau
Ir šaldytuvan uždariau.

- Sėdėk, jei vengi šilumos,
Sėdėk ir lauk mamos Žiemos.

Pienelio šalto atsigerk
Ir vyras būk - nezirzk, neverk!


TELEFONAS IR SIFONAS

Suskambo mano telefonas.
- ALio! Kas kalba?
- Aš-š-š, Sifonas!
- Klausau, Sifone.
- Tai klausyki...
Prie mano nosies vieną sykį
Balys prispaudė baltą nykštį.
Ir ką gi -
Aš-š-š
Pradėjau šnypšti.
Tada Balys atleido nykštį.
Ir ką gi -
Aš-š-š
Nustojau šnypšti.
- Ir viskas?
- Ką tu!.. Paklausyki...
Prie mano nosies kitą sykį
Dalia prispaudė baltą nykštį...
- Gana, Sifone, baigsim šnypšti!
Sutemo vakaras - vėlu,
O tamsta pilnas burbulų.


VARLYTĖS GRIPAS

Po šalnų pradėjo lyti.
Kurkė pievoje varlytė.
Kurkė, maudėsi klane.
Ir neaišku, nežinia,
Nuo vandens ar nuo kurkimo
Ėmė, vargšė, ir užkimo.

Negirdėję tokio gando,
Visos varlės nusigando.
Susirinko pabaly
Balto Dobilo pily,
Ir pasikvietė sumanią
Pievų daktarę Kamanę.

Pievų daktarė Kamanė
Daug žinojo, daug išmanė.
— Gulk, varlyte, po lapu.
Susirgai žaliu gripu.
Dieną kitą pagulėsi…
Na, ir kurkti vėl galėsi!


PUPŲ DĖDĖ

Kitą kartą Žirnių ratais,
Žirnių ratais Gurguratais,
Margo vabalo keliu,
Pumpurėlių žirgeliu,
Atvažiavo pro Lamsėdį
Mūsų klasėn Pupų Dėdė.

Pasodinom Pupų Dėdę
Į žibutėm puoštą kėdę.
Pupų Dėdėd atlašus,
Pats į pupą panašus,
Pasakėlių ir juokelių
Mums pribarstė ligi kelių!

Pupų Dėdę su kėde,
Arba kėdę su Dėde
Į lubas už tai pakėlėm.
Na, o Dėdė nelauktai -
Tumba tumba, tumba tai! -
Devyniom armonikėlėm!

Grojo Dėdė Pupų šokį
Ir visus mus džiaugtis mokė.
Kai išmokė džiaugtis mus:
- Laikas, pupos, į namus! -
Dėdė skrybėlę nukėlė...
Ir nutrūko muzikėlė.
Nugurgėjo Žirnių ratai,
Žirnių ratai Gurguratai.
Pupų Dėdė atlašus
Išvažiavo pro Vašus
Į Pupulių karaliją,
Kur saldainių lietūs lyja.


BALTAKARTIS

- Pažabok man arklį, tėti,
Noriu aš pajodinėti!

Tėtis arklį pažabojo.
Pro vartus aš linksmas joju.

Joju, raginu aš sartį:
- Bėk, žirgeli baltakarti!

Baltakartis nusižvengė
Ir tiesiog į prūdą žengė.

Aš nuo arklio
Pūkšt į prūdą
Ir prileidau savo "dūdą"!


MILŽINAS IR PELĖ

Pempių slėnyje, tarp gojų,
Senas milžinas miegojo.

Puikiai būtų išmiegojęs,
Jei nebūtų prasižiojęs.

Prasižiojęs senis... ir -
Į jo burną - vir vir vir -
Įsivirvino pelė.

Šoko milžinas iš miego
Ir pas daktarą nubėgo.
O pas daktarą - eilė!..

- Ką gi, milžine, tau skauda?
- Šiandien, daktare Aiskauda,
Gyvą pelę prarijau.
Prarijau ir atėjau
Pasitarti, ką daryti?

- Ką daryti?
A ja jai...
Jeigu pelę prarijai,
Teks ir katiną praryti!


KARNAVALAS

Prie eglutės
Šoko lapė,
Šoko gervė
Ilgasnapė.
Prie eglutės
Šoko antys,
Šoko kiškis
Kapliadantis.
O drambliukai
Su drambliais
Dirigavo jiems
Straubliais.

Prie eglutės
Žiogas grojo,
Kol meška
Atrepečkojo.

Apkabino
Vilkas mešką,
Pašokdino -
Grindys braška.
Nerangi
Meškutė buvo,
Apsisuko
Ir nugriuvo.

- Tai šokėja,
Kad ją galas! -
Juokias visas
Karnavalas.

Grigorė Vijerus eilėraščiai iš knygelės "Mano mama" (vertė Algimantas Baltakis) Vilnius, 1984 m.

MAMA

Man mama galvelę glosto.
Saulė man bučiuoja skruostą.
Tik viena mamytė.
Tik viena saulytė.


DUONA DUONELĖ

Kvietinė duona,
Kvapni, geltona,
Gera duonelė -
Namų saulelė,
Namų saulelė!

Auksinė duona,
Šilta, meduota,
Brangi duonelė -
Namų saulelė,
Namų saulelė!


VĖŽLIUKAS

Eis vėžliukas pro vartus,
Tik staiga - smarkus lietus.
Jis nustebo: "Kas ten, mama,
Beldžiasi į mano namą?"


PATEKĖK, SAULELE!

Patekėk, saulele, patekėk,
Kaip motulės veidas suspindėk,
Kaip lakštingalos kiaušinis būk šilta,
Būk saldi kaip žemuogė, vos nuskinta,
Patekėk!

Patekėk, saulele, rytuose,
Tartum laiškas su žini šviesia.
Te visiem, kas laišką tą skaitys,
Įsižiebia akyse viltis.
Patekėk!


PRIE JŪROS

Jūra dar labai šalta,
Bet aš maudaus: a-ta-ta!
Šokinėju tarp bangų,
Saulės spindulius renku.

- Tai šaunus berniukas tas! -
Bangos ploja katutes.

Bangos leisis, bangos kils,
Tol man plos, kol nesušils.


SKRUZDŽIŲ FUTBOLAS

Dvidešimt dvi skruzdės tarp kelmų,
Tarp kelmų,
Žaidė futbolą. Tai įdomu!
Tai įdomu!

Sviedinį viena kad spyrė, net baisu,
Net baisu!
Dingo sviedinys už debesų,
Už debesų.

Laukdamos, kol sviedinys nukris,
Kol nukris,
Skruzdės tempė grūdus, vieną - trys,
Vieną - trys.

Sunešė skruzdynan daug grūdų,
Daug grūdų, -
Porą tūkstančių ir du šimtu,
Du šimtu!


VARLIŲ DAINELĖ

Mes mokykloj kvarkėm, šokom,
Kva, kva, kva,
O skaičiuoti neišmokom,
Kva, kva, kva.

Nes toj baloj, kur gyvenam,
Kva, kva, kva,
Nėr ko ir skaičiuot, kiek menam,
Kva, kva, kva.

Nėr čia obuolių, saldainių,
Kva, kva, kva,
Nei meduolių, nei riestainių,
Kva, kva, kva.

Mes nemokame skaičiuoti,
Kva, kva, kva,
Mes tik mokame dainuoti,
Kva, kva, kva.


BITĖ

Gale kaimo, už daržų,
Dūzgia bitė: "Žū, žū, žū!"
Mato - geltona gėlytė.
Nutūpė ant žiedo bitė.

O gėlytė vargana
Tyli, linkčioja liauna.
- Ką gi, plūke, tu galvoji,
Ko tylėdama svyruoji?

Dirbai tu, perdien vargai,
Tiek medaus jau pririnkai!
O ką aš galiu tau duoti?
Tik pasupti, palinguoti...


MEDIS

Parpult prieš motiną geidžiu
Perkūno pakirstu medžiu.
Duobelėj, kelių įspaustoj,
Kauliuką pasodint rytoj.

Iš to kauliuko, iš brandaus,
Lig vakaro tegu išaugs
Didžiulis medis su šakom,
Mažų paukštelių nutūptom.

Su savo kelrode žvaigžde,
Su savo laime ir bėda,
Su skinančiais vaisius vaikais,
Su žemės atmintim - takais.


KAI AŠ GRETA JOS

Kaip aš greta jos,
Vidur lauko,
Motinos miegas gilus -
Jos delnų žaizdose
Vyturiukas
Gali sudėt kiaušinius.

Vai, vai!
Vyturio šešėlis krinta,
Ant žaizdų vynioja bintą...

Kai aš greta jos,
Motina greitai užmiega,
Padėjusi galvą
Ant virpančio vynuogės lapo.
Jos alsavimas šiltas
Varinėja danguj žvaigždes ir mėnulį.

Vai vai!
Glaudžias prie dangaus mėnulis,
Kaip aš skruostu prie motulės...


PAUKŠTĖ

Su maistu
Sugrįžo į lizdą,
Bet paukštyčių
Nerado tenai.
Tuščia lizde,
Nelaukia maitintojos niekas.
Ilgai ieškojo paukštyčių,
Kol pražilo sparnai,
Kol snape jos
Iš grūdo prasikalė
Diegas.


KREGŽDĖ

Tas lietus dal lis ilgai.
Džiaugiasi krėgždės vaikai:
Šiandien liks namie mamytė,
Negalės lauke skraidyti!


MANO SESYTĖ

Mano dar maža sesytė.
Kaip roželė jos burnytė.
Ji kalbėt dar neišmokus,
Kalbinama tiktai juokias.


OŽIUKAS

Išdygo ožiukui ragiukai,
Trumpi lyg pieštuko galiukai.
- Ožiuk, tu elgies negražiai,
Ant sienų ragiukais rašai!


MANO MAMA - LAIŠKANEŠĖ

Apžiūrėsiu talpų krepšį.
Gal parašė man kas laišką?
Užtikau geltoną kriaušę.
Kas man siunčia ją? Neaišku...

AIDAS

"Mama!" - šūkauju šile.
"Ma!" - atsako man tyla.
Aš mamos nesurandu.
O ko, aide, ieškai tu?


LOPŠINĖ MOTINAI

Mik, saldžiai miegok, motule.
Jau lopšiuos anūkai guli,
Miega indai išplauti,
Marškinėliai padžiauti.
Svirpti liovėsi skambutis,
Miega visas mūsų butas.
Miega trobose kaimynai,
Snaudžia slėniuos vynuogynai.
Mik, užmik ir tu! Sapne
Mažą susapnuok save,
Smėlį žarstančią prie sodo
Su dubens šuke spalvota, -
Tokią mažą, kad pati
Negali savęs matyti...
Mik, saldžiai miegok, mieloji,
Mano motina žiloji.


SAULĖGRĄŽA

O tylioji auksaspalve,
Tu į mamą panaši,
Kai į saulės pusę galvą,
Sėklų sveriamą gręži.

Kai nakčia danguj sužimba
Tūkstančiai tylių žvaigždučių,
Ne iš nuovargio tau limpa
Akys - nuo sunkių minčių.


MOTULĖ

Jau nebėr motulės...
Ir tušti laukai.
Rauda sielvartauja
Vieniši vaikai.

O paskui drožėją
Pakvietė, - gal jis,
Tas stebukladaris,
Mamą sugrąžins.

Tris dienas jis dirbo
Taip, kaip niekados.
Motiną išdrožė
Iš obels kietos.

Liemenį išdrožė,
Lūpas ir akis.
Tik motulės balso
Neišdrožė jis.


AMŽINA MĮSLĖ

Koks šaltinėlis
Bėga tau iš paskos?
Motinos balsas.

Kas už medų saldesnis,
O kainos neturi?
Motinos lūpos.

Kokios varpos
Auga žemyn?
Motinos rankos.

Kas baltuoja kaip sniegas,
Bet niekados neištirpsta?
Motinos plaukai.

Kokios žvaigždės
Krinta iš karto po dvi?
Motinos akys.

Kokią dirvą
Ašara aria?
Motinos veidą.

Kas be galo didžiulis,
O žolės svetimos neišmindo?
Motinos širdis.

Ačiū labai tikrai tiks

Sveikos mamytes, man reikia eilerascio apie paparcio zieda, arba apie jonines. Gal galite padeti! Kiek googlinau nieko neradau . Gal kuri turite kokia nuoroda, kur galima butu rasti kazka panasaus?

PAPARTIS

Skundžias paparčiai
Tyliai, bet karčiai,
Žalią širdelę gelia:
- Jau žolynėliai
Žiedus iškėlė,
Norim ir mes žiedelio!

- Čia ne vargelis, -
Tarė drugelis. -
Cit! Aš galiu patarti!
Tik nusileisiu,
Sparnus išskleisiu -
Va, ir žydi, paparti!

/Ramutė Skučaitė/

* * * * *

PAPARTIS

Žirgelis gimė...
Žaliakartis!
Seni žirgai
Subruzdo bartis:

Kodėl ne Bėris tu,
Ne Sartis,
O viena žemėj -
Žaliakartis?!

Tylėjo jis,
Papurtęs kartį.

Žirgai
Ilgai
Jį peikė, spardė,
Sukandžiojo
Dailius pečius,
Iškarpė jo
Žalius karčius...

Pagailo laumei
Žaliakarčio -
Jį pavertė
Keru paparčio.
Jam davė
Užkerėtą žiedą:
Jei žiedas
Kam delnan įrieda,
Tasai nakčia,
Kai ges delčia,
Išbris miglas
Ir... laimę ras!

/Anzelmas Matutis/

http://www.music.lt/...uryba-3543.html

Aciu labai labai!

Už tai, kad saulytė
Sapnely aplanko,
Dėkojam, tėveli,
Už šilumą rankų.

Nukrito žvaigždelė
Ant mano delnelio,
Priimki, tėveli,
Gėles iš vaikelio.

* * *

Raibas sakalėli, skrisk pas tėvužėlį,
Tu nunešk Jam mūsų akeles.
Kelki, saulužėle, nuostabiausią gėlę
Glostyti tėvelio rankeles.

* * *

TĖVELIO DIENA

Rytas saulėtas ir gražus,
Nubudo mano lėlės.
- Greit ir tėvelis atsibus,-
Murkavo katinėlis.

- Tėveli, tavo ši diena,-
Su meile aš jam pasakysiu.
- Ir patikėk, aš ne viena
Tau rankomis kaklą apvysiu.

Mamytę pakviesiu į talką,
Ji pakylės ligi tavęs,
Sveikinsim brangų tėvelį
Katytė, mamytė ir aš.

/J. Ulinskienė/

Gal turite eilėraštuką apie peles? Dar labai tiktų ir dainelė. kas galite, padėkite Ačiū.

Katinėlis su pele


Katinėlis olia-lia
Šoko trypė su pele.
Su maža, su gražia
Prie urvelio garaže.

Būtų gal graži pora
Bet pelytės jau nėra.
Tai mįslė, tai mįslė:
Kurgi dingo ta pelė?

Šokis baigėsi liūdnai
Nieks nežino kur jinai?
Gal urve, gal urve,
O gal katino pilve?

ačiū, ačiū. Čia ir daina tokia yra, reikės pasiderinti su muzikos mokytoja

gal kas turi Vainilaicio abecele?
Radau tik Jakubeno senesnej temoj.
Buciau dekinga.

Gal kas turite Gaižauskaitės eilėraštuką" Saulės spindulėlis"?