Kad nebutu ilgas ir sunkus labai - pirmokui reikia.
Pati su poezija nedraugauju
, tai net neisivaizduoju, koks tiktu...
Mergaites, pasiulykite eilerasti tema " Po Lietuvos dangum"
Kad nebutu ilgas ir sunkus labai - pirmokui reikia.
Pati su poezija nedraugauju , tai net neisivaizduoju, koks tiktu...
Kad nebutu ilgas ir sunkus labai - pirmokui reikia.
Pati su poezija nedraugauju
, tai net neisivaizduoju, koks tiktu...
Šimtakojo batai
Pamparuti tabalai,
Man taip sakė vabalai,
Kad gyveno šimtakojis
Linksmas, mielas laibakojis.
Pamparuti tabalai,
Šimtakojui ne juokai,
Reikia viso 100 batų,
Kad nedurtu vaikštant padų.
Pamparuti tabalai,
Jam pagelbėjo žiogai.
Nunešė jam dovanų
10 batų be aulų.
Pamparuti tabalai,
Šimtakojui per mažai,
Bimbalai kiek pasitarę,
20 dar batų davė.
Pamparuti tabalai,
pagailėjo ir vorai,
Iš voratinklių susėdę
50 jų nunėrė.
Pamparuti tabalai,
Skrido varna ir, žinai,
Numetė 5 batus,
Vakar turguje pirktus.
Pamparuti tabalai ,
Trūksta nebedaug visai.
Dar 15 batukų
Gavo nuo linksmų elfukų.
Pamparuti tabalai,
Jau pasibaigė vargai.
Šoka, džiaugias šimtakojis,
Linksmas, mielas laibakojis.
Meškino koncertas
Meškinas lepeškinas
Taikaus ir gero būdo
Sučiulpęs medaus korį
Ant sąmanų užsnūdo.
Saldžius sapnus sapnavo
Sapnuodamas dainavo,
Jam pritarė kikiliai
Zylutės ir dagiliai.
Barsukas būgną mušė
Su pagaliu per pušį,
Žiogai smuikeliais griežė,
O lapė dainą rėžė.
Sapnavo, kad jo klausės
Kiškutis ilgaausis,
Graži krykuolė antis
Ir vilkas kapliadantis.
Jam plojo voverytės
Ir dailiosios stirnytės,
Vilkai dantim kaukšėjo,
nes ploti nemokėjo.
Meškinas lepeškinas
Taikaus ir gero būdo,
Nepabaigė koncerto,
Nes ėmė ir pabudo.
Papildyta:
Gal tiks?
Tėvynė
Kas per daiktas ta Tėvynė?
Tai aukšta dangaus mėlynė.
Nematytas naujas rytas
Ir senelio sodo bitės.
Tai kalnelis, upės vingis,
Ant nendrelės paukštis lingė.
Tai mamos ir tėtės žodis,
Gegužė, birželis, gruodis,
Iš mokyklos baltas takas,
Beržo apšarmoję šakos.
Tai Rainiuko akys rainos
Ir senelės tylios dainos.
Margas laiškas iš brolelio,
Iš brolelio kareivėlio.
Tai, ką mūsų bočiai gynė,
Yra mudviejų Tėvynė.
P. Panavas
Pamparuti tabalai,
Man taip sakė vabalai,
Kad gyveno šimtakojis
Linksmas, mielas laibakojis.
Pamparuti tabalai,
Šimtakojui ne juokai,
Reikia viso 100 batų,
Kad nedurtu vaikštant padų.
Pamparuti tabalai,
Jam pagelbėjo žiogai.
Nunešė jam dovanų
10 batų be aulų.
Pamparuti tabalai,
Šimtakojui per mažai,
Bimbalai kiek pasitarę,
20 dar batų davė.
Pamparuti tabalai,
pagailėjo ir vorai,
Iš voratinklių susėdę
50 jų nunėrė.
Pamparuti tabalai,
Skrido varna ir, žinai,
Numetė 5 batus,
Vakar turguje pirktus.
Pamparuti tabalai ,
Trūksta nebedaug visai.
Dar 15 batukų
Gavo nuo linksmų elfukų.
Pamparuti tabalai,
Jau pasibaigė vargai.
Šoka, džiaugias šimtakojis,
Linksmas, mielas laibakojis.
Meškino koncertas
Meškinas lepeškinas
Taikaus ir gero būdo
Sučiulpęs medaus korį
Ant sąmanų užsnūdo.
Saldžius sapnus sapnavo
Sapnuodamas dainavo,
Jam pritarė kikiliai
Zylutės ir dagiliai.
Barsukas būgną mušė
Su pagaliu per pušį,
Žiogai smuikeliais griežė,
O lapė dainą rėžė.
Sapnavo, kad jo klausės
Kiškutis ilgaausis,
Graži krykuolė antis
Ir vilkas kapliadantis.
Jam plojo voverytės
Ir dailiosios stirnytės,
Vilkai dantim kaukšėjo,
nes ploti nemokėjo.
Meškinas lepeškinas
Taikaus ir gero būdo,
Nepabaigė koncerto,
Nes ėmė ir pabudo.
Papildyta:
QUOTE(incia @ 2010 02 22, 12:03)
Mergaites, pasiulykite eilerasti tema " Po Lietuvos dangum"
Kad nebutu ilgas ir sunkus labai - pirmokui reikia.
Pati su poezija nedraugauju , tai net neisivaizduoju, koks tiktu...
Kad nebutu ilgas ir sunkus labai - pirmokui reikia.
Pati su poezija nedraugauju
, tai net neisivaizduoju, koks tiktu...Gal tiks?
Tėvynė
Kas per daiktas ta Tėvynė?
Tai aukšta dangaus mėlynė.
Nematytas naujas rytas
Ir senelio sodo bitės.
Tai kalnelis, upės vingis,
Ant nendrelės paukštis lingė.
Tai mamos ir tėtės žodis,
Gegužė, birželis, gruodis,
Iš mokyklos baltas takas,
Beržo apšarmoję šakos.
Tai Rainiuko akys rainos
Ir senelės tylios dainos.
Margas laiškas iš brolelio,
Iš brolelio kareivėlio.
Tai, ką mūsų bočiai gynė,
Yra mudviejų Tėvynė.
P. Panavas
Katinėlis
Katinėlio ausys kruta,
Pilkos akys žiba.
Mažutėlis neužmigo -
uodegėlė juda.
Nori žaist padykęs,
Draugę pelę vytis.
Kalbinti šešėlį
ir smagiai raitytis.
Bet neleidžia jam mama,
išdykaut per dieną.
Eina Rainius su drauge,
pamiegoti valandėlę vieną.
Katinėlio ausys kruta,
Pilkos akys žiba.
Mažutėlis neužmigo -
uodegėlė juda.
Nori žaist padykęs,
Draugę pelę vytis.
Kalbinti šešėlį
ir smagiai raitytis.
Bet neleidžia jam mama,
išdykaut per dieną.
Eina Rainius su drauge,
pamiegoti valandėlę vieną.
VELYKĖ
Tirpsta sniegas - džiūsta smėlis.
Pumpurai - žali žali.
Rieda margas vežimėlis.
Veža kiškiai iš toli
Seną pasakų Velykę.
O raistely pempės klykia.
Lydi pempės visą kelią:
- Kur tu, pasakų senele?
Į Varėną?.. Trakiškius?..
Kur taip ragini kiškius?
Kam veži tiek pyragaičių,
Tiek margučių velykaičių?
- Kaip tai kam! - Velykė sako. -
Ne gaideliam - kud kudaku,
Ne peliukam po ražu...
Aš vaikam šįryt vežu
Ir margučių, ir pyrago,
Ir midaus iš sraigės rago!
Pasakyta - padaryta.
Vėjas gairina takus.
Kaip vaikai ankstyvą rytą
Stumia kiškiai ratukus.
Veža kiškiai mums Velykę.
O raistely pempės klykia.
/Martynas Vainilaitis/
Tirpsta sniegas - džiūsta smėlis.
Pumpurai - žali žali.
Rieda margas vežimėlis.
Veža kiškiai iš toli
Seną pasakų Velykę.
O raistely pempės klykia.
Lydi pempės visą kelią:
- Kur tu, pasakų senele?
Į Varėną?.. Trakiškius?..
Kur taip ragini kiškius?
Kam veži tiek pyragaičių,
Tiek margučių velykaičių?
- Kaip tai kam! - Velykė sako. -
Ne gaideliam - kud kudaku,
Ne peliukam po ražu...
Aš vaikam šįryt vežu
Ir margučių, ir pyrago,
Ir midaus iš sraigės rago!
Pasakyta - padaryta.
Vėjas gairina takus.
Kaip vaikai ankstyvą rytą
Stumia kiškiai ratukus.
Veža kiškiai mums Velykę.
O raistely pempės klykia.
/Martynas Vainilaitis/
MES ČIA ŠOKSIM IR DAINUOSIM
Sėk, sesute, skaisčią rožę,
Sėk, sesute, rūtą!
Mes čia šoksim ir dainuosim:
Žilvitėli, tūta!
Margos pievos, baltos ievos,
Vainikuotas kelias.
Mes čia šoksim ir dainuosim:
Bijūnėlis žalias!
Mes papuošim sau seklyčias
Vainikus nupynę.
Mes čia šoksim ir dainuosim
Tu brangi tėvyne!
* * * * *
SAULUTĖS VEIDRODIS
Žvelgia sesė veidrodėlin,
Sau kasas bepindama.
O pro atvirą langelį
Saulė šypsosi linksma.
- Ei, saulute skaisčiaveide,
Taip meiliai į mus žiūri!
Kai šukuoji aukso plaukus,
Veidrodėlį ar turi?
Ir atsako jai saulutė:
- Veidrodėlį aš turiu,
Kai į jūsų tėviškėlę
Savo spindulius beriu.
Aš regiu ten savo veidą
Nemunėlio gelmėse,
Žolynų rasos lašeliuos
Ir vaikučių akyse.
* * * * *
TINDI RINDI
Tindi rindi vargonėliais
Mykoliukas kai užgros,
Šoks ančiukai, šoks viščiukai,
šoks gaidelis ant tvoros!
Šoks katytė, kaip mergytė,
Tindi rindi, kac kac kac!
Šoks Birutė, šoks Marytė,
Šoksiu, suksiuos ir aš pats!
* * * * *
PIEMENĖLIAI
Ei, valio žalia žolelė
Pabaliuos!
Dar saulutei netekėjus
Aš keliuos.
Greitai baigėsi naktelė,
Jau šviesu.
Žalio kaimo piemenėlis
Aš esu.
Vos rasa rytais ant pievų
Sužibės,
Žalio kaimo piemenėliai
Ten skubės.
Kils paukšteliai lig padangių
Mėlynų,
O žiogeliai ten klausysis
Mūs dainų.
Ei, valio žalia žolelė
Pabaliuos!
Žalio kaimo piemenėliai
Ten raliuos.
* * * * *
EI, ŠALTUTI!
Ei, šaltuti, tu baltuti,
Su sidabro barzdele!
Mes per kiemą vijom žiemą,
Mes po lanką tra lia lia!
Tra lia lia - į žalią šilą
Suvadinsime vaikus!
Vėl aukštai saulutė kyla,
Vėl pavasaris puikus!
Ei, šaltuti, tu baltuti,
Kur barzdelę palikai?
Ar sutirpdė ją saulutė,
Ar gal nupešė vaikai?
/Leonardas Žitkevičius/
Sėk, sesute, skaisčią rožę,
Sėk, sesute, rūtą!
Mes čia šoksim ir dainuosim:
Žilvitėli, tūta!
Margos pievos, baltos ievos,
Vainikuotas kelias.
Mes čia šoksim ir dainuosim:
Bijūnėlis žalias!
Mes papuošim sau seklyčias
Vainikus nupynę.
Mes čia šoksim ir dainuosim
Tu brangi tėvyne!
* * * * *
SAULUTĖS VEIDRODIS
Žvelgia sesė veidrodėlin,
Sau kasas bepindama.
O pro atvirą langelį
Saulė šypsosi linksma.
- Ei, saulute skaisčiaveide,
Taip meiliai į mus žiūri!
Kai šukuoji aukso plaukus,
Veidrodėlį ar turi?
Ir atsako jai saulutė:
- Veidrodėlį aš turiu,
Kai į jūsų tėviškėlę
Savo spindulius beriu.
Aš regiu ten savo veidą
Nemunėlio gelmėse,
Žolynų rasos lašeliuos
Ir vaikučių akyse.
* * * * *
TINDI RINDI
Tindi rindi vargonėliais
Mykoliukas kai užgros,
Šoks ančiukai, šoks viščiukai,
šoks gaidelis ant tvoros!
Šoks katytė, kaip mergytė,
Tindi rindi, kac kac kac!
Šoks Birutė, šoks Marytė,
Šoksiu, suksiuos ir aš pats!
* * * * *
PIEMENĖLIAI
Ei, valio žalia žolelė
Pabaliuos!
Dar saulutei netekėjus
Aš keliuos.
Greitai baigėsi naktelė,
Jau šviesu.
Žalio kaimo piemenėlis
Aš esu.
Vos rasa rytais ant pievų
Sužibės,
Žalio kaimo piemenėliai
Ten skubės.
Kils paukšteliai lig padangių
Mėlynų,
O žiogeliai ten klausysis
Mūs dainų.
Ei, valio žalia žolelė
Pabaliuos!
Žalio kaimo piemenėliai
Ten raliuos.
* * * * *
EI, ŠALTUTI!
Ei, šaltuti, tu baltuti,
Su sidabro barzdele!
Mes per kiemą vijom žiemą,
Mes po lanką tra lia lia!
Tra lia lia - į žalią šilą
Suvadinsime vaikus!
Vėl aukštai saulutė kyla,
Vėl pavasaris puikus!
Ei, šaltuti, tu baltuti,
Kur barzdelę palikai?
Ar sutirpdė ją saulutė,
Ar gal nupešė vaikai?
/Leonardas Žitkevičius/
MAMYTĖ
Mamyte, aš tau pievoje
Surasiu baltą debesį.
Balčiausią pienės pūką,
Lengvutį kamuoliuką.
Tu man nusišypsosi
Linksmiau už žydrą gėlę.
Ir mums abiem saulutė
Atsiųs po spindulėlį.
* * * * *
PASIKALBĖJIMAS
- Motut, kodėl aš negaliu,
Pasikalbėt su rugeliu?
- Kodėl gi ne, vaikel, gali.
Matai kalne rugiai žali.
Prieik, paglostyk juos ranka.
Prakalbinki gražia šneka.
Prakalbinki žodžiu tyliu.
Vadink rugelį bičiuliu.
* * * * *
KIŠKUČIO PYRAGĖLIAI
Ant kelmo šiltutėliai
Kiškučio pyragėliai.
Juos pats kiškutis kepė,
Kiškienė bruknėm tepė.
- Kiškeli, kiškutėli,
Duok vieną pyragėlį.
Mažytį mažuliuką,
Kaip saulės spinduliuką.
* * * * *
PLAŠTAKĖ
Vai kas sugraudino
Laukų plaštakėlę?
Ji pievoje rado
Numirusią gėlę.
Paglostė žiedelį,
Pakėlė, pasupo.
Ir tyliai, ir tyliai
Po žiedu suklupo.
* * * * *
ŠIENPJOVĖLIS
Eina žiogas iš pjūties.
Nešas dalgį ant peties.
Žvilga saulės dalgis plieno.
Daug pripjovė žiogas šieno.
Kol šešėliai pailgės,
Žiogas kris ant pradalgės.
Pailsės, ramiai pasnaus.
O paskui ir vėl šienaus!
* * * * *
LIETUS
Dirvom kėblina lietus.
Velka purvinus batus.
Šast atsigulė už sodo.
- Man lietum būt nusibodo.
Visad šlapias, visad pilkas.
Ne, geriau aš būsiu vilkas.
Garsiai juokiasi balutės:
- Tas lietus visai kvailutis!
/Zita Gaižauskaitė/
Šiuos eilėraštukus nurašiau nuo 1989 metų žurnalo GENYS
Netyčia į rankas man pakliuvo 
Mamyte, aš tau pievoje
Surasiu baltą debesį.
Balčiausią pienės pūką,
Lengvutį kamuoliuką.
Tu man nusišypsosi
Linksmiau už žydrą gėlę.
Ir mums abiem saulutė
Atsiųs po spindulėlį.
* * * * *
PASIKALBĖJIMAS
- Motut, kodėl aš negaliu,
Pasikalbėt su rugeliu?
- Kodėl gi ne, vaikel, gali.
Matai kalne rugiai žali.
Prieik, paglostyk juos ranka.
Prakalbinki gražia šneka.
Prakalbinki žodžiu tyliu.
Vadink rugelį bičiuliu.
* * * * *
KIŠKUČIO PYRAGĖLIAI
Ant kelmo šiltutėliai
Kiškučio pyragėliai.
Juos pats kiškutis kepė,
Kiškienė bruknėm tepė.
- Kiškeli, kiškutėli,
Duok vieną pyragėlį.
Mažytį mažuliuką,
Kaip saulės spinduliuką.
* * * * *
PLAŠTAKĖ
Vai kas sugraudino
Laukų plaštakėlę?
Ji pievoje rado
Numirusią gėlę.
Paglostė žiedelį,
Pakėlė, pasupo.
Ir tyliai, ir tyliai
Po žiedu suklupo.
* * * * *
ŠIENPJOVĖLIS
Eina žiogas iš pjūties.
Nešas dalgį ant peties.
Žvilga saulės dalgis plieno.
Daug pripjovė žiogas šieno.
Kol šešėliai pailgės,
Žiogas kris ant pradalgės.
Pailsės, ramiai pasnaus.
O paskui ir vėl šienaus!
* * * * *
LIETUS
Dirvom kėblina lietus.
Velka purvinus batus.
Šast atsigulė už sodo.
- Man lietum būt nusibodo.
Visad šlapias, visad pilkas.
Ne, geriau aš būsiu vilkas.
Garsiai juokiasi balutės:
- Tas lietus visai kvailutis!
/Zita Gaižauskaitė/
Šiuos eilėraštukus nurašiau nuo 1989 metų žurnalo GENYS
Netyčia į rankas man pakliuvo
Eilėraščiai iš Aldonos Puišytės knygos "Sidabro varpelis", Vilnius, 1976 m.
MANO KNYGELĖ
Turiu knygelę
Tarytum gėlę
Pilnavidurę.
Kiekvieną rytą
Atskleidžiu naują
Lapelį - dieną.
Veriasi vienas
Sidabro vartais, -
Po jais snieguolė miega.
Veriasi antras, -
Ten vario bokštuos
Raibi paukštukai čiulba.
Veriasi trečias, -
Pjovėjų dainos
Palei giružę aidi.
O ketvirtasis,
O pats gražiausias -
Į geltonvarsius
Tėvynės sodus,
Kur aukso obuolužiai.
* * * * *
RYTO UGNUŽĖ
Vai švito nušvito
Padangė žydra.
Pabudo iš sapno
Darbštuolė žara.
Pakilo, nusiprausė
Ryto rasa.
Per lanką žieduotą
Nubėgo basa.
Prie Baltijos jūros,
Prie kopų, tenai,
Kur ošia neramūs
Žalsvi vandenai,
Ugnužę užkūrė
Aukščiausiam kalne.
Ji šildo šią žemę,
Gėles ir mane.
* * * * *
LIETUVA
Senolė žemė žydi
Vaivorykštės spalva.
Visų gražiausias žiedas -
Gimtinė Lietuva.
Neužmirštuolių skliautas
Ties diemedžių kalva.
Čia žuvusius aprauda
Gimtinė Lietuva.
Gražiai pragydo paukštė
Virš gojų lėkdama
Įsiklausyk - tai gieda
Gimtinė Lietuva.
* * * * *
VAKARO ŽINGSNIAI
Tyliai taip, tylutėliai
Vakaro melsvas šešėlis
Upę užkloja, girias,
Šaltinių akis gilias.
Tyliai taip, tyliai žengia.
Mirksi vien mėnuo padangėj.
Vėjas užsnūsta šile.
Vėjo smuikelė - šalia.
Vakaro žingsniai atsargūs.
Vakaras - miegančių sargas.
Liūlia, miegokit visi.
Budi žvaigždelė šviesi.
* * * * *
BALTAŽIEDĖS NUBUDIMAS
Spindi krištolo langai.
O pilis - iš sniego.
Čia lediniuos pataluos
Baltažiedė miega.
Šoka ragana žiema
Šiaurės vėtrų šokį.
Buria burtą šaukdama:
Amžinai miegoki!
Ledo bokšte baltažiedė
Praveria blakstienas:
Vinguriuoja Paukščių takas,
Snaigėmis nusėtas.
Įsiklausiusi - iš tolių
Paukščio dainą girdi.
Jį paguodžia, suramina
Baltažiedės širdį.
* * * * *
SAULĖS KELIAS
Vai, sauluže, kurgi riedi
Per vasario pusnį? -
Į ledokšnių karalystę,
Į patamsių būstą.
Ten šerkšnota obelis
Žiedlapius sapnuoja,
O upelis po ledu
Lelijas sūpuoja.
Šviesiu spindulio vilyčią
į snieguotą langą,
Tai pažadinsiu iš miego
Kovą darbščiarankiį.
Debesėli, paskubėk.
Žaibe, sužaibuoki! -
Upeliūkštis uždainuos.
Prasimerks žibuoklė.
* * * * *
SNAIGĖ PUIKUOLĖ
Aš visų gražiausia,
Aš visų puošniausia.
Mano tėtė - šiaurės vėjas.
O mama - žiemužė.
Baltas sijonėlis
Sidabru ataustas,
Ant galvelės karūnėlė
Žvaigždele pražydo.
Niekas man nerūpi,
Darbo nebedirbu.
Ant kalnelio, ant kalnelio
Visą dieną šoku.
Gyrės gyrės snaigė,
Pūtėsi puikuolė,
Kol saulutė darbštuolėlė
Židinį užkūrė.
Snaigė prisišokus
Po egle užsnūdo,
Ir nupuolė karūnėlė
Į saulutės ugnį...
* * * * *
MOTULĖS DIENA
Darda, oi, darda
Griaustinio ratai, -
Jau atvažiuoja
Pavasarėlis.
Žalia karieta
Ant aukso lingių.
O pakinkyta
Žirgais ugniniais.
Toje karietoj
Gėlių krepšeliai,
Žiedai rasoti -
Motulės dienai.
Imsim snieguolę,
Tą baltažiedę,
Nešim motulei
Meilę ir džiaugsmą.
* * * * *
SIDABRO VARPELIAI
Kas taip aidi, kas taip skamba
Rtą ankstyviausią.
Kas pažadina iš miego
Pienę ir vėdryną?
Virš upokšnių žydraveidžių,
Virš žaliųjų gojų,
Aidi aidi, skamba skamba
Sidabro varpeliai.
Sidabro varpeliai, -
Vyturiukų širdys,
Tai pažadina iš miego
Pienę ir vėdryną.
Tai pažadina iš miego
Pienę ir vėdryną
Ir parlydi iš mokyklos
Vaikelius namolei.
* * * * *
KAS VERKĖ
Žvalgos purienos,
Akis pramerkę:
Kas gi čia rauda,
Kas gi čia verkia?
Stebisi, žiūri
Ir nesupranta:
Šypsosi saulė, -
Ašaros krenta.
- Ko gi, sauluže,
Tu pravirkai,
Veidą pridengus
Aukso plaukais?
Tarė saulužė:
- Tai debesėlis,
Iš marių dugno
Štai pasikėlęs,
Vandenį sėmė
Samčiu skylėtu, -
Lašai pabiro
Tarsi pro rėtį.
* * * * *
RAMUNIŲ ŽYDĖJIMAS
Oi lijo lijo, oi lijo lijo,
Paskui saulelė atvėrė langą.
Atvėrė langą - išbarstė žiedus,
Maži paukštyčiai iš džiaugsmo šoko.
Žydi ramunės ir katilėliai,
O palei girią rugiai liūliuoja.
Vaikai atbėga per lanką žalią,
Iškėlę baltus ramunių žiedus.
* * * * *
AVILIŲ ŠVIESA
Rausvuoja snaudalės
Birželio lankoj.
Bitute darbštuole,
Ar daug surinkai
Žiedadulkių aukso, -
Geltonos šviesos,
Kad žiburiu šviestų
Iš korio?.. Rausvos
Snaudalės taurelė
Medaus sklidina.
Oi triūsia, oi dūzgia
Bitutė raina
Po lanką žieduotą.
Pailsi gėlėj.
Auksinės šviesos
Bus pilni aviliai.
* * * * *
ŽYDRA DAINELĖ
Žydra padangė, ežerai,
Žydri upeliai ir žydrai
Žibuoklės žiūri nuo kalvų.
Atbėga lauko takeliu
Mergaitė suknele žydra
Drugelis žydras - plaukuose.
O žydras vėjas ant šakos
Žilvičio lumzdeliu gražiai
Dainelę žydrą jai pagros.
* * * * *
GEGULĖS RAUDA
Per vasarėlę kukavau,
Metus ir lobį skaičiavau,
Lizdučio nesukroviau.
Mano vaikelis, mano mažiausias
Kurioj šakelėj sėdi,
Kieno dainelių mokos? -
Aukštoj žalioj viršūnėj,
Po svetimu sparnu
Mano vaikelis auga.
Tai kaip dabar prišauksiu,
Tai kaip dabar surasiu,
Iš ko aš atpažinsiu
Vaikelį raibaplunksnį?..
* * * * *
KĄ VEIKIA ŽVERĖLIAI
Sukaitę pluša girių žvėreliai, -
Namelį stato, lentynas daro.
O į lentynas, o į aukščiausias,
Riešutą krauna, uogą ir gilę.
Paparčio šaknį, puplaiškio lapą
Ir baravyką, saulėj džiovintą.
O kai žiemužė pabels į langą,
Užkurs ugnelę iš beržo tošies.
Ugnelei spragsint, liepsnužei šokant,
Susės žvėreliai aplinkui stalą.
* * * * *
GIRIŲ MONAI
Kas ten dunkso
Po egle? -
Driekias melsvas
Dūmas.
Žaliaakis
Girių gnomas
Rudą pypkę
Dumia.
Ant kelmelio
Tyliai sėdi
Raudonuoja
Pušnys.
Vėjau vėjau,
Tu nesiausk, -
Pypkės
Neužpūski.
* * * * *
MERGAITĖ IR PAUKŠTUKAS
Ruduo rudabarzdis
Jau žengia laukais.
Paukšteli pilkasai,
Kodėl čia likai? -
Rugsėjis pasėjo
Geltonus lapus.
Ir bruknės liepsnelę
Greit vėjas užpūs.
Pragydo paukštukas,
Sučiulbo gražiai:
Likau, kad giedočiau
Mergaitei mažai.
Jos akys žibuoklėm
Žydės man languos.
Ir aš nebijosiu
Žiemužės ilgos.
* * * * *
ŽIEMUŽĖS MIEGAS
Kriskit, lapeliai, klokit žemelę
Žiemužės miegui, lokiuko sapnui.
Vai ir užklokit rugio galvelę
Ir žydraplaukę girių gėlelę.
Ir boružėlės mažą trobelę,
Ir žemuogėlės rausvą veidelį.
Kad nesušaltų, saldžiai miegotų,
Žydrą žvaigždelę ramiai sapnuotų.
* * * * *
SNIEGO MALŪNAS
Baltas vėjas girnas suko, -
Malė visą naktį.
Juodas kaukas miltus nešė, -
Visos šarkos matė.
Ir prairo kauko maišas, -
Miltai išbyrėjo.
Šarkos rėkė, šarkos lėkė, -
Skundė kauką vėjui,
Kad išbarstė sniego miltus
Ant žiemkenčių lauko.
Ir pražilo žalios girios,
Ir pražilo kaukas.
* * * * *
VARVEKLIŲ ARFA
Din-din-din -
Kažkas už lango.
Din-din-din -
Kažkas už durų.
Kas taip aidi,
Kas taip žvanga? -
Net visi žaislai
Sužiuro.
Din-din-din -
Tai vėjas groja
Din-din-din -
Varveklių arfa.
Din-din-din -
Šiaurys atjoja.
Vėjas groja
Šiauriui maršą.
* * * * *
ZUIKELIS GRUODŽIO PŪGOJE
Pūgos šuoliuoja
Per žemę baltą.
Pilkas zuikeli,
Ar tau nešalta.
Ką pasikloji,
Kuo užsikloji.
Ar drabužėlį
Šiltą nešioji?
Ar neužpustė
Tavo trobelės,
Tos, kur prie slenksčio
Samanom želia?
Ar židinėly
Ugnužė dega,
Ar kepa krosny
Kiškių pyragas?..
* * * * *
GRUODŽIO DAINELĖ
Baltos, oi baltos mano seklyčios.
Šaltos, oi šaltos žvaigždės virš bokštų.
Zuikis po kelmu žariją pučia:
Šąla pusnynuos maži zuikučiai.
Zylės namelį vėjai užpustė.
Kelkit, vaikučiai, laikas prabusti.
Rytą ankstyvą bėkit į girią,
Ten, kur šerkšnotos eglės pasvirę.
Zuikio šeimynai neškit kopūstų.
Zylei ir žvirbliams po trupinėlį.
* * * * *
SIDABRINĖ PASAKAITĖ
Pražydo languose
Sidabro gėlės.
O tarp žiedų
Sidabro paukščiai gieda.
Sidabro upeliūkščiai
Tykiai teka.
Sidabro sodan
Veda baltas takas.
Sidabro bokštas
Tam sode. Nuo seno
Žiema sidabraplaukė
Čia gyvena.
Sidabro audeklą
Ji audžia, klosto
Nuo speigo žemę...
Nesudėję bluosto,
Nykštukai šerkšnabarzdžiai
Visą naktį
Sidabro tiltą
Per upelį statė.
Užbaigę darbą,
Šoko jie ir dūko.
Paskui sumigo
Po sidabro duknom.
* * * * *
AUKSINĖ PASAKAITĖ
Gintarinėj šaly,
Gintarinėj pily,
Užu kopų auksinių,
Pajūry pamary,
Kur sudūžta į krantą
Bangelė greita,
Auksaplaukė mergaitė
Miega ten užburta.
Koks drąsuolis išplauks
Į audrotas marias
Baltaburiu laivu?
Kas burtažodį ras
Po sniegu, po ledu,
Po paparčio šaka,
Auksaplaukę mergelę
Kas iš sapno prikels?..
O už lango pūga.
O ant stalo knyga, -
Pasakaitės auksinės
Staigi pabaiga.
* * * * *
DAINELĖ APIE NAUJAMETINĘ ŽVAIGŽDUTĘ
Spindėki žėrėki,
Žvaigždute šviesi.
Saulužės dukraitė
Tu žemei esi.
Eglutėj pražydai
Lyg žiedas trapus.
Atšiauriosios pūgos
Tavęs neužpūs.
Švieti, šventės džiaugsmą
Visiems nešdama.
Tau aidi gražiausia
Vaikystės daina.
MANO KNYGELĖ
Turiu knygelę
Tarytum gėlę
Pilnavidurę.
Kiekvieną rytą
Atskleidžiu naują
Lapelį - dieną.
Veriasi vienas
Sidabro vartais, -
Po jais snieguolė miega.
Veriasi antras, -
Ten vario bokštuos
Raibi paukštukai čiulba.
Veriasi trečias, -
Pjovėjų dainos
Palei giružę aidi.
O ketvirtasis,
O pats gražiausias -
Į geltonvarsius
Tėvynės sodus,
Kur aukso obuolužiai.
* * * * *
RYTO UGNUŽĖ
Vai švito nušvito
Padangė žydra.
Pabudo iš sapno
Darbštuolė žara.
Pakilo, nusiprausė
Ryto rasa.
Per lanką žieduotą
Nubėgo basa.
Prie Baltijos jūros,
Prie kopų, tenai,
Kur ošia neramūs
Žalsvi vandenai,
Ugnužę užkūrė
Aukščiausiam kalne.
Ji šildo šią žemę,
Gėles ir mane.
* * * * *
LIETUVA
Senolė žemė žydi
Vaivorykštės spalva.
Visų gražiausias žiedas -
Gimtinė Lietuva.
Neužmirštuolių skliautas
Ties diemedžių kalva.
Čia žuvusius aprauda
Gimtinė Lietuva.
Gražiai pragydo paukštė
Virš gojų lėkdama
Įsiklausyk - tai gieda
Gimtinė Lietuva.
* * * * *
VAKARO ŽINGSNIAI
Tyliai taip, tylutėliai
Vakaro melsvas šešėlis
Upę užkloja, girias,
Šaltinių akis gilias.
Tyliai taip, tyliai žengia.
Mirksi vien mėnuo padangėj.
Vėjas užsnūsta šile.
Vėjo smuikelė - šalia.
Vakaro žingsniai atsargūs.
Vakaras - miegančių sargas.
Liūlia, miegokit visi.
Budi žvaigždelė šviesi.
* * * * *
BALTAŽIEDĖS NUBUDIMAS
Spindi krištolo langai.
O pilis - iš sniego.
Čia lediniuos pataluos
Baltažiedė miega.
Šoka ragana žiema
Šiaurės vėtrų šokį.
Buria burtą šaukdama:
Amžinai miegoki!
Ledo bokšte baltažiedė
Praveria blakstienas:
Vinguriuoja Paukščių takas,
Snaigėmis nusėtas.
Įsiklausiusi - iš tolių
Paukščio dainą girdi.
Jį paguodžia, suramina
Baltažiedės širdį.
* * * * *
SAULĖS KELIAS
Vai, sauluže, kurgi riedi
Per vasario pusnį? -
Į ledokšnių karalystę,
Į patamsių būstą.
Ten šerkšnota obelis
Žiedlapius sapnuoja,
O upelis po ledu
Lelijas sūpuoja.
Šviesiu spindulio vilyčią
į snieguotą langą,
Tai pažadinsiu iš miego
Kovą darbščiarankiį.
Debesėli, paskubėk.
Žaibe, sužaibuoki! -
Upeliūkštis uždainuos.
Prasimerks žibuoklė.
* * * * *
SNAIGĖ PUIKUOLĖ
Aš visų gražiausia,
Aš visų puošniausia.
Mano tėtė - šiaurės vėjas.
O mama - žiemužė.
Baltas sijonėlis
Sidabru ataustas,
Ant galvelės karūnėlė
Žvaigždele pražydo.
Niekas man nerūpi,
Darbo nebedirbu.
Ant kalnelio, ant kalnelio
Visą dieną šoku.
Gyrės gyrės snaigė,
Pūtėsi puikuolė,
Kol saulutė darbštuolėlė
Židinį užkūrė.
Snaigė prisišokus
Po egle užsnūdo,
Ir nupuolė karūnėlė
Į saulutės ugnį...
* * * * *
MOTULĖS DIENA
Darda, oi, darda
Griaustinio ratai, -
Jau atvažiuoja
Pavasarėlis.
Žalia karieta
Ant aukso lingių.
O pakinkyta
Žirgais ugniniais.
Toje karietoj
Gėlių krepšeliai,
Žiedai rasoti -
Motulės dienai.
Imsim snieguolę,
Tą baltažiedę,
Nešim motulei
Meilę ir džiaugsmą.
* * * * *
SIDABRO VARPELIAI
Kas taip aidi, kas taip skamba
Rtą ankstyviausią.
Kas pažadina iš miego
Pienę ir vėdryną?
Virš upokšnių žydraveidžių,
Virš žaliųjų gojų,
Aidi aidi, skamba skamba
Sidabro varpeliai.
Sidabro varpeliai, -
Vyturiukų širdys,
Tai pažadina iš miego
Pienę ir vėdryną.
Tai pažadina iš miego
Pienę ir vėdryną
Ir parlydi iš mokyklos
Vaikelius namolei.
* * * * *
KAS VERKĖ
Žvalgos purienos,
Akis pramerkę:
Kas gi čia rauda,
Kas gi čia verkia?
Stebisi, žiūri
Ir nesupranta:
Šypsosi saulė, -
Ašaros krenta.
- Ko gi, sauluže,
Tu pravirkai,
Veidą pridengus
Aukso plaukais?
Tarė saulužė:
- Tai debesėlis,
Iš marių dugno
Štai pasikėlęs,
Vandenį sėmė
Samčiu skylėtu, -
Lašai pabiro
Tarsi pro rėtį.
* * * * *
RAMUNIŲ ŽYDĖJIMAS
Oi lijo lijo, oi lijo lijo,
Paskui saulelė atvėrė langą.
Atvėrė langą - išbarstė žiedus,
Maži paukštyčiai iš džiaugsmo šoko.
Žydi ramunės ir katilėliai,
O palei girią rugiai liūliuoja.
Vaikai atbėga per lanką žalią,
Iškėlę baltus ramunių žiedus.
* * * * *
AVILIŲ ŠVIESA
Rausvuoja snaudalės
Birželio lankoj.
Bitute darbštuole,
Ar daug surinkai
Žiedadulkių aukso, -
Geltonos šviesos,
Kad žiburiu šviestų
Iš korio?.. Rausvos
Snaudalės taurelė
Medaus sklidina.
Oi triūsia, oi dūzgia
Bitutė raina
Po lanką žieduotą.
Pailsi gėlėj.
Auksinės šviesos
Bus pilni aviliai.
* * * * *
ŽYDRA DAINELĖ
Žydra padangė, ežerai,
Žydri upeliai ir žydrai
Žibuoklės žiūri nuo kalvų.
Atbėga lauko takeliu
Mergaitė suknele žydra
Drugelis žydras - plaukuose.
O žydras vėjas ant šakos
Žilvičio lumzdeliu gražiai
Dainelę žydrą jai pagros.
* * * * *
GEGULĖS RAUDA
Per vasarėlę kukavau,
Metus ir lobį skaičiavau,
Lizdučio nesukroviau.
Mano vaikelis, mano mažiausias
Kurioj šakelėj sėdi,
Kieno dainelių mokos? -
Aukštoj žalioj viršūnėj,
Po svetimu sparnu
Mano vaikelis auga.
Tai kaip dabar prišauksiu,
Tai kaip dabar surasiu,
Iš ko aš atpažinsiu
Vaikelį raibaplunksnį?..
* * * * *
KĄ VEIKIA ŽVERĖLIAI
Sukaitę pluša girių žvėreliai, -
Namelį stato, lentynas daro.
O į lentynas, o į aukščiausias,
Riešutą krauna, uogą ir gilę.
Paparčio šaknį, puplaiškio lapą
Ir baravyką, saulėj džiovintą.
O kai žiemužė pabels į langą,
Užkurs ugnelę iš beržo tošies.
Ugnelei spragsint, liepsnužei šokant,
Susės žvėreliai aplinkui stalą.
* * * * *
GIRIŲ MONAI
Kas ten dunkso
Po egle? -
Driekias melsvas
Dūmas.
Žaliaakis
Girių gnomas
Rudą pypkę
Dumia.
Ant kelmelio
Tyliai sėdi
Raudonuoja
Pušnys.
Vėjau vėjau,
Tu nesiausk, -
Pypkės
Neužpūski.
* * * * *
MERGAITĖ IR PAUKŠTUKAS
Ruduo rudabarzdis
Jau žengia laukais.
Paukšteli pilkasai,
Kodėl čia likai? -
Rugsėjis pasėjo
Geltonus lapus.
Ir bruknės liepsnelę
Greit vėjas užpūs.
Pragydo paukštukas,
Sučiulbo gražiai:
Likau, kad giedočiau
Mergaitei mažai.
Jos akys žibuoklėm
Žydės man languos.
Ir aš nebijosiu
Žiemužės ilgos.
* * * * *
ŽIEMUŽĖS MIEGAS
Kriskit, lapeliai, klokit žemelę
Žiemužės miegui, lokiuko sapnui.
Vai ir užklokit rugio galvelę
Ir žydraplaukę girių gėlelę.
Ir boružėlės mažą trobelę,
Ir žemuogėlės rausvą veidelį.
Kad nesušaltų, saldžiai miegotų,
Žydrą žvaigždelę ramiai sapnuotų.
* * * * *
SNIEGO MALŪNAS
Baltas vėjas girnas suko, -
Malė visą naktį.
Juodas kaukas miltus nešė, -
Visos šarkos matė.
Ir prairo kauko maišas, -
Miltai išbyrėjo.
Šarkos rėkė, šarkos lėkė, -
Skundė kauką vėjui,
Kad išbarstė sniego miltus
Ant žiemkenčių lauko.
Ir pražilo žalios girios,
Ir pražilo kaukas.
* * * * *
VARVEKLIŲ ARFA
Din-din-din -
Kažkas už lango.
Din-din-din -
Kažkas už durų.
Kas taip aidi,
Kas taip žvanga? -
Net visi žaislai
Sužiuro.
Din-din-din -
Tai vėjas groja
Din-din-din -
Varveklių arfa.
Din-din-din -
Šiaurys atjoja.
Vėjas groja
Šiauriui maršą.
* * * * *
ZUIKELIS GRUODŽIO PŪGOJE
Pūgos šuoliuoja
Per žemę baltą.
Pilkas zuikeli,
Ar tau nešalta.
Ką pasikloji,
Kuo užsikloji.
Ar drabužėlį
Šiltą nešioji?
Ar neužpustė
Tavo trobelės,
Tos, kur prie slenksčio
Samanom želia?
Ar židinėly
Ugnužė dega,
Ar kepa krosny
Kiškių pyragas?..
* * * * *
GRUODŽIO DAINELĖ
Baltos, oi baltos mano seklyčios.
Šaltos, oi šaltos žvaigždės virš bokštų.
Zuikis po kelmu žariją pučia:
Šąla pusnynuos maži zuikučiai.
Zylės namelį vėjai užpustė.
Kelkit, vaikučiai, laikas prabusti.
Rytą ankstyvą bėkit į girią,
Ten, kur šerkšnotos eglės pasvirę.
Zuikio šeimynai neškit kopūstų.
Zylei ir žvirbliams po trupinėlį.
* * * * *
SIDABRINĖ PASAKAITĖ
Pražydo languose
Sidabro gėlės.
O tarp žiedų
Sidabro paukščiai gieda.
Sidabro upeliūkščiai
Tykiai teka.
Sidabro sodan
Veda baltas takas.
Sidabro bokštas
Tam sode. Nuo seno
Žiema sidabraplaukė
Čia gyvena.
Sidabro audeklą
Ji audžia, klosto
Nuo speigo žemę...
Nesudėję bluosto,
Nykštukai šerkšnabarzdžiai
Visą naktį
Sidabro tiltą
Per upelį statė.
Užbaigę darbą,
Šoko jie ir dūko.
Paskui sumigo
Po sidabro duknom.
* * * * *
AUKSINĖ PASAKAITĖ
Gintarinėj šaly,
Gintarinėj pily,
Užu kopų auksinių,
Pajūry pamary,
Kur sudūžta į krantą
Bangelė greita,
Auksaplaukė mergaitė
Miega ten užburta.
Koks drąsuolis išplauks
Į audrotas marias
Baltaburiu laivu?
Kas burtažodį ras
Po sniegu, po ledu,
Po paparčio šaka,
Auksaplaukę mergelę
Kas iš sapno prikels?..
O už lango pūga.
O ant stalo knyga, -
Pasakaitės auksinės
Staigi pabaiga.
* * * * *
DAINELĖ APIE NAUJAMETINĘ ŽVAIGŽDUTĘ
Spindėki žėrėki,
Žvaigždute šviesi.
Saulužės dukraitė
Tu žemei esi.
Eglutėj pražydai
Lyg žiedas trapus.
Atšiauriosios pūgos
Tavęs neužpūs.
Švieti, šventės džiaugsmą
Visiems nešdama.
Tau aidi gražiausia
Vaikystės daina.
KAIP AŠ SVEIKINAU MAMYTĘ
Ir berniukai, ir mergytės
Bėgo sveikinti mamytės.
Ir pasakė man vaikučiai:
- Apkabinki mamą drūčiai!
Ak, berniukai ir mergytės!
Jie nežino, kad mamytės
Aš pasiekti negaliu,
Nors labai labai myliu...
- Paprašyk tu savo tėtį
Lig mamytės pakylėti, -
Pakuždėjo man senelė
Ir nukiūtino į šalį.
Geras tėtis man padėjo,
Ant rankelių pakylėjo.
Apglėbiau aš mamą drūčiai
Kaip visi geri vaikučiai.
Viską viską aš paskiau
Savo mamai pasakiau:
Pasakiau, kaip ją myliu,
Tik... Pasiekti negaliu...
/Kostas Kubilinskas/
Ir berniukai, ir mergytės
Bėgo sveikinti mamytės.
Ir pasakė man vaikučiai:
- Apkabinki mamą drūčiai!
Ak, berniukai ir mergytės!
Jie nežino, kad mamytės
Aš pasiekti negaliu,
Nors labai labai myliu...
- Paprašyk tu savo tėtį
Lig mamytės pakylėti, -
Pakuždėjo man senelė
Ir nukiūtino į šalį.
Geras tėtis man padėjo,
Ant rankelių pakylėjo.
Apglėbiau aš mamą drūčiai
Kaip visi geri vaikučiai.
Viską viską aš paskiau
Savo mamai pasakiau:
Pasakiau, kaip ją myliu,
Tik... Pasiekti negaliu...
/Kostas Kubilinskas/
MANO MOTULĖ
Vai žydi žydi per visą dieną
Šviesi saulužė - dangaus ugnužė.
O už saulužę kas dar švelnesnis? -
Motulės veidas, motulės veidas.
Vai šviečia šviečia žalioj palaukėj
Švelnios gėlelės - pienės baltpūkės.
O kas už pienės pūką švelnesnis? -
Motulės rankos, motulės rankos.
Vai spindi spindi per visą naktį
Padangių žvaigždės - sidabro gėlės.
O kas gi spindi labiau nei žvaigždės? -
Motulės akys, motulės akys.
MOTULĖS DIENA
Darda, oi, darda
Griaustinio ratai, -
Jau atvažiuoja
Pavasarėlis.
Žalia karieta
Ant aukso lingių.
O pakinkyta
Žirgais ugniniais.
Toje karietoj
Gėlių krepšeliai,
Žiedai rasoti -
Motulės dienai.
Imsim snieguolę,
Tą baltažiedę,
Nešim motulei
Meilę ir džiaugsmą.
SENELĖS AKYS
Prie melsvo šilo, prie melsvo šilo
Rymo nameliai, gražiai dažyti.
Rymo nameliai, gražiai dažyti.
Girgžda langinės, tulpėm kaišytos.
Girgžda langinės, tulpėm kaišytos,
Švyti už lango senelės akys.
Švyti už lango senelės akys,
Žiūri į taką, smėliu barstytą.
Žiūri į taką, smėliu barstytą,
Iš balto miesto anūkų laukia.
/Aldona Puišytė/
Vai žydi žydi per visą dieną
Šviesi saulužė - dangaus ugnužė.
O už saulužę kas dar švelnesnis? -
Motulės veidas, motulės veidas.
Vai šviečia šviečia žalioj palaukėj
Švelnios gėlelės - pienės baltpūkės.
O kas už pienės pūką švelnesnis? -
Motulės rankos, motulės rankos.
Vai spindi spindi per visą naktį
Padangių žvaigždės - sidabro gėlės.
O kas gi spindi labiau nei žvaigždės? -
Motulės akys, motulės akys.
MOTULĖS DIENA
Darda, oi, darda
Griaustinio ratai, -
Jau atvažiuoja
Pavasarėlis.
Žalia karieta
Ant aukso lingių.
O pakinkyta
Žirgais ugniniais.
Toje karietoj
Gėlių krepšeliai,
Žiedai rasoti -
Motulės dienai.
Imsim snieguolę,
Tą baltažiedę,
Nešim motulei
Meilę ir džiaugsmą.
SENELĖS AKYS
Prie melsvo šilo, prie melsvo šilo
Rymo nameliai, gražiai dažyti.
Rymo nameliai, gražiai dažyti.
Girgžda langinės, tulpėm kaišytos.
Girgžda langinės, tulpėm kaišytos,
Švyti už lango senelės akys.
Švyti už lango senelės akys,
Žiūri į taką, smėliu barstytą.
Žiūri į taką, smėliu barstytą,
Iš balto miesto anūkų laukia.
/Aldona Puišytė/
MOTULĖS AŠAROS
Supa, supa kūdikėlį
Motina ant rankų. -
Bėkite tolyn, šešėliai, -
Spinduliai telanko!
Spindi ašaros motutės
Obelų žieduose: -
Auk, vaikeli, būk didutis, -
Mamą pavaduosi.
/Salomėja Nėris/
* * * * *
AŠ BĖGU, MAMYTE
Kas man kaip saulytė
Šypsosis ir švies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.
Kas man kaip gėlytė
Daržely žydės?
Aš bėgu, mamyte,
Prie tavo širdies.
Kas man kaip žvaigždutė
Spindės ir žėruos?
Žvaigždutės -
Akutės
Mamytės geros.
Kas man kaip saulytė
Takelį nušvies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.
/Anzelmas Matutis/
* * * * *
DOVANA MAMYTEI
Lašiukai tyliai suskambės,
Greit žemė bus iš miego,
O šiandien gėlės pražydės
Ant melsvo kovo sniego.
Į langą šįryt pastuksens
Pelytė iš lopšinės,
Atplauks iš pasakų vandens
Žuvytės auksažvynės.
Ateis mešiukas su lėle,
Nenuoramos pieštukai,
Išsirikiuos linksma eile
Ir mano penketukai (dešimtukai).
Drugeliai supsis ant gėlių,
Lėks paukščiai nematyti...
Mamyte, aš tave myliu,
Labai myliu, mamyte!
/Ramutė Skučaitė/
* * * * *
Pasikalbėjimas su mama
Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.
Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusi ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.
Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: Sūnelis greit bus vyras.
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.
Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti.
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?
/Vytautas Mačernis/
* * * * *
MANO DIENOS
Mano mažutės dienos
Saulės anksti myluotos,
Tarsi laukų purienos
Ryto rasa apklotos.
Dar visiškai neilgas
Mano pačios takelis.
Aš kaip lakštutė pilkas
Mažas mamos paukštelis.
Lai debesėliai renkas,
Lai nepiktai grūmoja
Švelnios mamytės rankos
Mano dienas globoja.
/Eduardas Selelionis/
* * * * *
MIELIAUSIAS ŽODIS
Mokyklėlė mus sutinka,
Viskas klasėj mums patinka!
Viena nesmagu truputį -
Be mamos reikės juk būti...
Mokytoja mums parodė,
Kaip rašyt mieliausią žodį:
M ir A,
M ir A -
Pažiūrėkite! -
MAMA!
/Ramutė Skučaitė/
* * * * *
MOKYTOJA
Atskleidei lapus knygutės,
Tartum pabėrei gėles:
Šen, broliukai!
Šen, sesutės,
Į baltąsias lankeles.
Po žinių, po mokslo kraštą
Su mumis drauge skraidai.
Tau širdžių liepsnelės plazda
Lyg žiedai!
/Anzelmas Matutis/
* * * * *
MANO MOKYTOJA
Tik tu žinai,
kodėl žvaigždė nemiega
per visą naktį.
Tik tu žinai,
iš kur žolė ateina
žydrą pavasarį.
Tik tu žinai,
kaip nušvinta
rugio žiedas.
Tik tu žinai, ką šneka akmuo
paukščiui ir žvėriui.
Ir ką žvaigždė rašo
saulėjančiam danguje -
tu viską žinai.
Tu dar žinai,
ką pasakė man aukštas beržas -
vakar iš ryto.
/Janina Degutytė/
* * * * *
ŠAUKIA...
Mirga kaimely
Ugnelės žalios.
Toks šiltas, lengvas
Vakaro kelias.
Toks geras kojoms
Vieškelio žvyras.
Rasa ant pievų
Žvaigždėm pabirus.
Rugiai rasoti
Kaip laivas plaukia...
Namo mažuosius
Motinos šaukia.
Rodos, ir širdį
Rasos nuplovė...
Prie tavo lovos
Motina stovi.
/Vytautas Skripka/
Supa, supa kūdikėlį
Motina ant rankų. -
Bėkite tolyn, šešėliai, -
Spinduliai telanko!
Spindi ašaros motutės
Obelų žieduose: -
Auk, vaikeli, būk didutis, -
Mamą pavaduosi.
/Salomėja Nėris/
* * * * *
AŠ BĖGU, MAMYTE
Kas man kaip saulytė
Šypsosis ir švies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.
Kas man kaip gėlytė
Daržely žydės?
Aš bėgu, mamyte,
Prie tavo širdies.
Kas man kaip žvaigždutė
Spindės ir žėruos?
Žvaigždutės -
Akutės
Mamytės geros.
Kas man kaip saulytė
Takelį nušvies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.
/Anzelmas Matutis/
* * * * *
DOVANA MAMYTEI
Lašiukai tyliai suskambės,
Greit žemė bus iš miego,
O šiandien gėlės pražydės
Ant melsvo kovo sniego.
Į langą šįryt pastuksens
Pelytė iš lopšinės,
Atplauks iš pasakų vandens
Žuvytės auksažvynės.
Ateis mešiukas su lėle,
Nenuoramos pieštukai,
Išsirikiuos linksma eile
Ir mano penketukai (dešimtukai).
Drugeliai supsis ant gėlių,
Lėks paukščiai nematyti...
Mamyte, aš tave myliu,
Labai myliu, mamyte!
/Ramutė Skučaitė/
* * * * *
Pasikalbėjimas su mama
Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.
Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusi ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.
Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: Sūnelis greit bus vyras.
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.
Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti.
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?
/Vytautas Mačernis/
* * * * *
MANO DIENOS
Mano mažutės dienos
Saulės anksti myluotos,
Tarsi laukų purienos
Ryto rasa apklotos.
Dar visiškai neilgas
Mano pačios takelis.
Aš kaip lakštutė pilkas
Mažas mamos paukštelis.
Lai debesėliai renkas,
Lai nepiktai grūmoja
Švelnios mamytės rankos
Mano dienas globoja.
/Eduardas Selelionis/
* * * * *
MIELIAUSIAS ŽODIS
Mokyklėlė mus sutinka,
Viskas klasėj mums patinka!
Viena nesmagu truputį -
Be mamos reikės juk būti...
Mokytoja mums parodė,
Kaip rašyt mieliausią žodį:
M ir A,
M ir A -
Pažiūrėkite! -
MAMA!
/Ramutė Skučaitė/
* * * * *
MOKYTOJA
Atskleidei lapus knygutės,
Tartum pabėrei gėles:
Šen, broliukai!
Šen, sesutės,
Į baltąsias lankeles.
Po žinių, po mokslo kraštą
Su mumis drauge skraidai.
Tau širdžių liepsnelės plazda
Lyg žiedai!
/Anzelmas Matutis/
* * * * *
MANO MOKYTOJA
Tik tu žinai,
kodėl žvaigždė nemiega
per visą naktį.
Tik tu žinai,
iš kur žolė ateina
žydrą pavasarį.
Tik tu žinai,
kaip nušvinta
rugio žiedas.
Tik tu žinai, ką šneka akmuo
paukščiui ir žvėriui.
Ir ką žvaigždė rašo
saulėjančiam danguje -
tu viską žinai.
Tu dar žinai,
ką pasakė man aukštas beržas -
vakar iš ryto.
/Janina Degutytė/
* * * * *
ŠAUKIA...
Mirga kaimely
Ugnelės žalios.
Toks šiltas, lengvas
Vakaro kelias.
Toks geras kojoms
Vieškelio žvyras.
Rasa ant pievų
Žvaigždėm pabirus.
Rugiai rasoti
Kaip laivas plaukia...
Namo mažuosius
Motinos šaukia.
Rodos, ir širdį
Rasos nuplovė...
Prie tavo lovos
Motina stovi.
/Vytautas Skripka/
MOČIUTĖ
Tai gražūs labai žemaitėlių daiktai.
Šuniukas suloja būdoj nepiktai.
Subliauna avis, kumeliukai jauni
Atžvengia, neliečia žolės tekini.
Žandais išpūstais stovi vėjas šiaurys,
Ir ūkia liūdnai pamary švyturys.
Ir šviečia daržely gera šypsena
Tarp medžių žemučių močiutė sena.
/Vytautas Skripka/
* * * * *
SENELE, TAU DĖKOJU
Žila senele,
Tau dėkoju
Už pasakų takus žavius,
Už raitelius,
Kurie kapojo
Prie kryžkelės devyngalvius.
Už milžinus,
Kad jie palaukėj
Kepurėm pylė kalveles,
Už nykštukus,
Kad šaukšte plaukė
Per jūras ir marias gilias.
Už kamarėlę -
Slaptą slaptą -
Su uogiene ir medučiu
Ir už riestainį,
Kiškio keptą
Po ąžuolu šimtamečiu.
Numegzk man
Margą pirštinėlę,
Apklėsk gėlėta skarele...
Dar šimtą metų,
Sengalvėle,
Žydėki mums obelėle!
/Anzelmas Matutis/
Tai gražūs labai žemaitėlių daiktai.
Šuniukas suloja būdoj nepiktai.
Subliauna avis, kumeliukai jauni
Atžvengia, neliečia žolės tekini.
Žandais išpūstais stovi vėjas šiaurys,
Ir ūkia liūdnai pamary švyturys.
Ir šviečia daržely gera šypsena
Tarp medžių žemučių močiutė sena.
/Vytautas Skripka/
* * * * *
SENELE, TAU DĖKOJU
Žila senele,
Tau dėkoju
Už pasakų takus žavius,
Už raitelius,
Kurie kapojo
Prie kryžkelės devyngalvius.
Už milžinus,
Kad jie palaukėj
Kepurėm pylė kalveles,
Už nykštukus,
Kad šaukšte plaukė
Per jūras ir marias gilias.
Už kamarėlę -
Slaptą slaptą -
Su uogiene ir medučiu
Ir už riestainį,
Kiškio keptą
Po ąžuolu šimtamečiu.
Numegzk man
Margą pirštinėlę,
Apklėsk gėlėta skarele...
Dar šimtą metų,
Sengalvėle,
Žydėki mums obelėle!
/Anzelmas Matutis/
