sveiki. labai sauni temele. Sugalvojau ir as kai ka ideti, dar nemaciau, kad toks butu buves, gal patiks ir jums. Mano suneliui tokios labai patinka, kai kurias vietas ismoksta mintinai. Cia atrodo megeju sueiliuota pasaka, bet labai idomiai.
Eiliuota pasaka "Vistyte ir gaidelis"
Jūs, vaikučiai, paklausykit,
Kas nutiko vieną sykį.
Kaip iš mažo nutikimo
Kilo didis sujudimas...
Kaip dėl pamuštos akies
Aiškinos ilgai, išties...
Gal bent jums pavyks suprasti,
Kur teisybę reik surasti...
Pamiškėj, mažoj trobelėj
Buvo senis ir senelė.
Džiaugėsi labai abu
Vištyte ir gaidžiuku.
Juos senukai taip mylėjo,
Kad ničnieko negailėjo
Vien meiliais vardais vadino
Ir gardžiais grūdais maitino.
Ir vištytė, ir gaidelis
Vaikštinėjo po kiemelį
Ji karksėjo, jis giedojo
Nieko jiedu nestokojo.
Kartą nutarė senutė
Drabužėlių jiems pasiūti.
Siuvo vištai ji sijoną
Platų, klostytą, raudoną,
O gaideliui kelnytes.
Jis jų niekad nepames,
Nes prisiuvo senutėlė
Joms dailiausias petnešėles.
Šitaip dailiai pasipuošę
Jie į mišką susiruošia
Nori eiti riešutauti,
Reikia tik leidimą gauti.
Prašom jūsų, senutėliai,
Leiskit mudu valandėlei
Paraškysim riešutų
Ir sugrįšim lig pietų.
Galit sau keliauti drąsiai
Kelią juk namo surasit.
Tik miške neišdykaukit,
Vienas kito neužgaukit.
Rado jie miške lazdyną
Lipt gaidys į jį mėgina.
Į viršūnę įsikoręs,
Jis dalintis nebenori
Vienas riešutus lesioja
Apačioj višta bėgioja,
Karksi, prašo ji, vargšelė,
Riešutų numest kekelę:
Tu, gaideli, negailėk
Riešutėlį pamėtėk!
Bent nedidelę kekelę
Meski man žemyn, gaideli!
Metė riešutą... Ir ką gi!
Pamušė vištytei akį!
Susiėmusi akelę
Ji parbėga pas senelę.
Bėga, šaukia, kudakuoja,
Sijonėlis plėvesuoja:
Oi, seneli, oi, senele!
Pamušė gaidys akelę!
Žvilgt visi į gaidį rūsčiai...
Įdomu, kas dabar bus čia?
Atsakyki greit, gaideli,
Kam tu nuskriaudei vištelę?
O kodėl lazdynas tas
Man suplėšė kelnytes?
Nieko jie daugiau nelaukia
Pas lazdyną greitai traukia.
Pasiaiškink, kvailas krūme:
Štai gaidys namo pardūmė
Sudraskytos kelnės margos...
Sako, kad čia tavo darbas!
Dėl suplėšytų kelnyčių
Per tave, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
O kodėl tada, sakykit
Žaizdos ant žievės matyti?
Graužė man šakas ožka
Tai ir kaltinkite ją!
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Klauskim ožką, gal jinai
Mums padės išaiškint tai?
Ožka, ožka tu barzdota,
Ko lazdynas toks žaizdotas?
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Me-ke-ke! Me-ke-ke!
Ko jūs kaltinat mane?
Na, šiek tiek aš jį pagraužiau
Vos dantų neišsilaužiau!
Alkana aš slampinėjau,
Nes piemuo neprižiūrėjo.
Jį ir klauskit ne mane...
Štai, ten snaudžia po egle.
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Klauskim piemenį, gal jis
Ką aiškesnio pasakys?
Piemenie! Piemenie!
Prasibuski tu bent kiek!
Ko tu ožkos neganei?
Eibių prikrėtė jinai:
Ji pagraužė lazdynėlį
Tas padūko truputėlį
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Kas nutiko? Kur? Kodėl?
Ar ožka ištrūko vėl?
Ko jūs žiūrit į mane?
Taip, aš miegu po egle,
O tai ką man reik daryti?
Žarna žarną baigia ryti!
Aš nevalgęs dvi dienas
Laukiu, pietus kol atneš
Nors bandelei tešlą minkė,
Nedavė jos šeimininkė...
Tai kodėl mane jūs peikiat?
Šeimininkę kaltint reikia!
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Pasiklauskim šeimininkės
Mįslę gal padės įminti!
Šeimininke, gerbiamoji,
Mes kai ką čia sužinojom...
Atsakykit, jei tik galit,
Ko neiškepėt bandelės?
Piemenėlis, jos negavęs,
Alkanas ožkos neganė
O ta ožka... Juk žinai
Eibių prikrėtė jinai:
Ji pagraužė lazdynėlį
Tas padūko truputėlį
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Kaltinti mane jūs drįstat?
Pasakysiu jums, kad klystat!
Nieko aš nepadariau
Tą bandelę kept ruošiaus,
Tiktai kiaulė, ta begėdė,
Visą tešlą man suėdė!
Štai, voliojasi purve
Tai ir kaltinkite ją!
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Klauskim kiaulę, gal jinai
Mums padės išaiškint tai?
Kiaule, kiaule, tu degloji,
Ko purvyne tu voliojies?
Greit tau tos maudynės baigsis
Mes visi supykę baisiai
Smarkiai tu prasikaltai!
Kam tą tešlą surijai?
Šeimininkė be tešlos
Nebeiškepė bandos
Piemenėlis, jos negavęs,
Alkanas ožkos neganė
O ta ožka... Juk žinai
Eibių prikrėtė jinai:
Ji pagraužė lazdynėlį
Tas padūko truputėlį
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Kriu-kriu-kriu! Ko užsipuolėt?
Ko pažadinot iš guolio?
Visiškai aš nekalta
Aš pati tapau auka...
Vilkas pilkas, tas nedoras,
Už paršelio ir per tvorą!
Vaiko aš nebemačiau...
Vilką kaltinkit verčiau!
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Klauskim vilką, gal nors jis
Ką aiškesnio pasakys?
Vilke pilke, baik linksmybes
Pasakyk tu mums teisybę
Kam tu pagrobei paršelį?
Dėl jo kiaulei širdį gelia
Jo netekusi degloji
Visą tešlą sulapnojo
Šeimininkė be tešlos
Nebeiškepė bandos
Piemenėlis, jos negavęs,
Alkanas ožkos neganė
O ta ožka... Juk žinai
Eibių prikrėtė jinai:
Ji pagraužė lazdynėlį
Tas padūko truputėlį
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Nieko jums aš nesakysiu
Ką norėsiu tą darysiu!
Tokią gerklę aš turiu,
Kad visus suėst galiu!
Akimis tik sužybsėjo!
Dantimis tik sukaukšėjo!
Capt paršelį paskutinį
Ir pranyko tankumyne...
Taip išgąsdino visus,
Kad pardūmė į namus
Ir ožka, ir šeimininkė,
Ir gaidelis giesmininkas,
Ir senelis su pačia...
Kiaulė per balas risčia!
Piemenėlis basakojis
Ir vištelė, ta raiboji...
Bėga, lekia, kol sveiki
Su vilku juokai menki!
Tik lazdynas vietoj stovi
Ką darys? Juk jis be kojų
...........................................................................
Kad išvengtume pylos,
Kartais pradedam meluot
Versti kaltę ant kitų
Bet taip elgtis negražu!
Pasitaiko klyst visiems,
Ir mažiems, ir dideliems.
Bet nors ir sunku labai,
Pasakyk, ką pridarei.
Nors ir nesmagu, ir gėda
Pripažint reik savo bėdą
Kelnės plyšo ką darysi?
Kitąkart pasitaisysi!
Nori valgyt reik kentėti,
Nes kiti čia niekuo dėti!
O jei tešlą kas surytų
Reikia kitą užmaišyti!
Gali kas rimtai nuskriausti -
Kartais net nebus ką bausti...
Saugokis, jei tik gali
Nes žinai vilkai pikti...
Papildyta:sveiki. labai sauni temele. Sugalvojau ir as kai ka ideti, dar nemaciau, kad toks butu buves, gal patiks ir jums. Mano suneliui tokios labai patinka, kai kurias vietas ismoksta mintinai. Cia atrodo megeju sueiliuota pasaka, bet labai idomiai.
Eiliuota pasaka "Vistyte ir gaidelis"
Jūs, vaikučiai, paklausykit,
Kas nutiko vieną sykį.
Kaip iš mažo nutikimo
Kilo didis sujudimas...
Kaip dėl pamuštos akies
Aiškinos ilgai, išties...
Gal bent jums pavyks suprasti,
Kur teisybę reik surasti...
Pamiškėj, mažoj trobelėj
Buvo senis ir senelė.
Džiaugėsi labai abu
Vištyte ir gaidžiuku.
Juos senukai taip mylėjo,
Kad ničnieko negailėjo
Vien meiliais vardais vadino
Ir gardžiais grūdais maitino.
Ir vištytė, ir gaidelis
Vaikštinėjo po kiemelį
Ji karksėjo, jis giedojo
Nieko jiedu nestokojo.
Kartą nutarė senutė
Drabužėlių jiems pasiūti.
Siuvo vištai ji sijoną
Platų, klostytą, raudoną,
O gaideliui kelnytes.
Jis jų niekad nepames,
Nes prisiuvo senutėlė
Joms dailiausias petnešėles.
Šitaip dailiai pasipuošę
Jie į mišką susiruošia
Nori eiti riešutauti,
Reikia tik leidimą gauti.
Prašom jūsų, senutėliai,
Leiskit mudu valandėlei
Paraškysim riešutų
Ir sugrįšim lig pietų.
Galit sau keliauti drąsiai
Kelią juk namo surasit.
Tik miške neišdykaukit,
Vienas kito neužgaukit.
Rado jie miške lazdyną
Lipt gaidys į jį mėgina.
Į viršūnę įsikoręs,
Jis dalintis nebenori
Vienas riešutus lesioja
Apačioj višta bėgioja,
Karksi, prašo ji, vargšelė,
Riešutų numest kekelę:
Tu, gaideli, negailėk
Riešutėlį pamėtėk!
Bent nedidelę kekelę
Meski man žemyn, gaideli!
Metė riešutą... Ir ką gi!
Pamušė vištytei akį!
Susiėmusi akelę
Ji parbėga pas senelę.
Bėga, šaukia, kudakuoja,
Sijonėlis plėvesuoja:
Oi, seneli, oi, senele!
Pamušė gaidys akelę!
Žvilgt visi į gaidį rūsčiai...
Įdomu, kas dabar bus čia?
Atsakyki greit, gaideli,
Kam tu nuskriaudei vištelę?
O kodėl lazdynas tas
Man suplėšė kelnytes?
Nieko jie daugiau nelaukia
Pas lazdyną greitai traukia.
Pasiaiškink, kvailas krūme:
Štai gaidys namo pardūmė
Sudraskytos kelnės margos...
Sako, kad čia tavo darbas!
Dėl suplėšytų kelnyčių
Per tave, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
O kodėl tada, sakykit
Žaizdos ant žievės matyti?
Graužė man šakas ožka
Tai ir kaltinkite ją!
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Klauskim ožką, gal jinai
Mums padės išaiškint tai?
Ožka, ožka tu barzdota,
Ko lazdynas toks žaizdotas?
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Me-ke-ke! Me-ke-ke!
Ko jūs kaltinat mane?
Na, šiek tiek aš jį pagraužiau
Vos dantų neišsilaužiau!
Alkana aš slampinėjau,
Nes piemuo neprižiūrėjo.
Jį ir klauskit ne mane...
Štai, ten snaudžia po egle.
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Klauskim piemenį, gal jis
Ką aiškesnio pasakys?
Piemenie! Piemenie!
Prasibuski tu bent kiek!
Ko tu ožkos neganei?
Eibių prikrėtė jinai:
Ji pagraužė lazdynėlį
Tas padūko truputėlį
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Kas nutiko? Kur? Kodėl?
Ar ožka ištrūko vėl?
Ko jūs žiūrit į mane?
Taip, aš miegu po egle,
O tai ką man reik daryti?
Žarna žarną baigia ryti!
Aš nevalgęs dvi dienas
Laukiu, pietus kol atneš
Nors bandelei tešlą minkė,
Nedavė jos šeimininkė...
Tai kodėl mane jūs peikiat?
Šeimininkę kaltint reikia!
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Pasiklauskim šeimininkės
Mįslę gal padės įminti!
Šeimininke, gerbiamoji,
Mes kai ką čia sužinojom...
Atsakykit, jei tik galit,
Ko neiškepėt bandelės?
Piemenėlis, jos negavęs,
Alkanas ožkos neganė
O ta ožka... Juk žinai
Eibių prikrėtė jinai:
Ji pagraužė lazdynėlį
Tas padūko truputėlį
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Kaltinti mane jūs drįstat?
Pasakysiu jums, kad klystat!
Nieko aš nepadariau
Tą bandelę kept ruošiaus,
Tiktai kiaulė, ta begėdė,
Visą tešlą man suėdė!
Štai, voliojasi purve
Tai ir kaltinkite ją!
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Klauskim kiaulę, gal jinai
Mums padės išaiškint tai?
Kiaule, kiaule, tu degloji,
Ko purvyne tu voliojies?
Greit tau tos maudynės baigsis
Mes visi supykę baisiai
Smarkiai tu prasikaltai!
Kam tą tešlą surijai?
Šeimininkė be tešlos
Nebeiškepė bandos
Piemenėlis, jos negavęs,
Alkanas ožkos neganė
O ta ožka... Juk žinai
Eibių prikrėtė jinai:
Ji pagraužė lazdynėlį
Tas padūko truputėlį
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Kriu-kriu-kriu! Ko užsipuolėt?
Ko pažadinot iš guolio?
Visiškai aš nekalta
Aš pati tapau auka...
Vilkas pilkas, tas nedoras,
Už paršelio ir per tvorą!
Vaiko aš nebemačiau...
Vilką kaltinkit verčiau!
Kas čia kaltas? Kur tiesa?
Reikia mums surasti ją!
Klauskim vilką, gal nors jis
Ką aiškesnio pasakys?
Vilke pilke, baik linksmybes
Pasakyk tu mums teisybę
Kam tu pagrobei paršelį?
Dėl jo kiaulei širdį gelia
Jo netekusi degloji
Visą tešlą sulapnojo
Šeimininkė be tešlos
Nebeiškepė bandos
Piemenėlis, jos negavęs,
Alkanas ožkos neganė
O ta ožka... Juk žinai
Eibių prikrėtė jinai:
Ji pagraužė lazdynėlį
Tas padūko truputėlį
Gaidžiui kelnes jis sudraskė,
Kai tas riešutėlius raškė.
Dėl suplėšytų kelnyčių
Tas gaidys, visai netyčia
Riešutų kai metė kekę,
Pamušė vištelei akį!
Nieko jums aš nesakysiu
Ką norėsiu tą darysiu!
Tokią gerklę aš turiu,
Kad visus suėst galiu!
Akimis tik sužybsėjo!
Dantimis tik sukaukšėjo!
Capt paršelį paskutinį
Ir pranyko tankumyne...
Taip išgąsdino visus,
Kad pardūmė į namus
Ir ožka, ir šeimininkė,
Ir gaidelis giesmininkas,
Ir senelis su pačia...
Kiaulė per balas risčia!
Piemenėlis basakojis
Ir vištelė, ta raiboji...
Bėga, lekia, kol sveiki
Su vilku juokai menki!
Tik lazdynas vietoj stovi
Ką darys? Juk jis be kojų
...........................................................................
Kad išvengtume pylos,
Kartais pradedam meluot
Versti kaltę ant kitų
Bet taip elgtis negražu!
Pasitaiko klyst visiems,
Ir mažiems, ir dideliems.
Bet nors ir sunku labai,
Pasakyk, ką pridarei.
Nors ir nesmagu, ir gėda
Pripažint reik savo bėdą
Kelnės plyšo ką darysi?
Kitąkart pasitaisysi!
Nori valgyt reik kentėti,
Nes kiti čia niekuo dėti!
O jei tešlą kas surytų
Reikia kitą užmaišyti!
Gali kas rimtai nuskriausti -
Kartais net nebus ką bausti...
Saugokis, jei tik gali
Nes žinai vilkai pikti...
