Mano patarimas dar vienas-kai parasysit scenariju, duokit kokiam artimam zmogui, dalyvausianciam krikstynose, perskaityti
Mat as cia tiek prisigraibiau, tiek prisidejau, kad paskaiciusi mama tuoj puse ismete, kaip per daug pompastiska
Jos akimis ziurint visos nuplagijuotos eiles is interneto yra labai nenuosirdu, svetima ir mazai kas klauso. Kadangi jos specialybe seniau buvo su renginiu vedimu, tad nuomones klausau ir gerbiu.
Jos patarimas butu toks-vietoj tu nuvalkiotu eiliu, kurias kas klausys, kas praleis pro ausis geriau savo zodziais pasveikinti mociutes/senelius/krikstotevelius/tevelius, gal papasakoti koki trumpa epizoda is to vaikelio laukima, o ne balbatuoti liezuviu kelias valandas is popieriaus.
Kad ir nubliovusi posma(nes labai gaila savo sugaista laiko) vis tik supratau, kad ji teisi ir liksiu tik prie isakymu, mociuciu/seneliu pasizadejimu bei isakymu krikstotevams. Sitie dalykai ir jai patiko, o visa kita, sako, duoti sveciam zodi, o ne skaityti is lapu.