Kam duotas intelektas, ankstyva, aiški ir rišli kalba, tam visa tai duota. Žinoma, paskatinti šiuos procesus galima, tačiau nereikia perlenkti lazdos. Mano sūnus be jokių mokyklėlių, pirmus, aiškiai suvokiamus žodžius, pradėjo tarti būdamas ~10 mėn. Neprireikė jokių sėdėjimu su 6 mėn. vaiku kažkokioje mokyklėlėje. Beje, aš net medikės patarimą gavau. Kai sūnui buvo 2 metai, gulėjom ligoninėje dėl plaučių uždegimo, tai gydytojai labai stebėjosi, kad sūnus taip aiškiai, rišliai kalba sakiniais. Skyriaus vedėja man patarė "nepradėkit ankstyvo mokymo, vien dėl to, kad jis gerai kalba ir viską suvokia geriau negu bendraamžiai, pernelyg ankstyvas mokymas gali (o dažnai taip ir būna) pakenkti fizinei ir psichinei sveikatai, ko pasekmės:problemos mokykloje, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai ir kitos neurologinės problemos".
O kaip sako
pupaoga (beje, kiek Jūsų vaikui metų), kad reikia kuo greičiau supažindinti vaiką su mus supančiu pasauliu, aš kategoriškai prieštarauju. Žinoma nereikia auginti vaiko "bačkoje" ir nieko jam nerodyti, bet žinant dabartinį gyvenimo tempą, vaikus reikia kuo ilgiau nuo jo saugoti. Jau dabar 30-mečiai serga pensininkų ligomis, nenorėkim, kad tos ligos taptų "norma" vaikams.
Neatimkime iš vaikų vaikystės, kuri, lyginant su mūsų ar mūsų tėvų vaikyste, jau ir taip yra praradusi savo žavesį ir tą vaikišką nerūpestingumą
[/quote]
Sveiki,
Gerbiu Jusu nuomone, bet kartu noreciau Jums papriestarauti.
Musu dukrytei yra 1,7m ir vedu i uzsiemimus, ne tam, kad vaikas taptu kokiu Mocartu, ar Bethovenu ar genijumi, vedu tam, kad prasiplestu akiratis, patirtu daugiau dziaugsmo, malonumo, bendraujant su kitais vaikais, ismoktu graziu daineliu, zaidimu... Tai ne "mokslai" ir ne "mokymas"- jus gal klaidingai informuota, ar nesat visai buvusi tokiose pamokelese ir neisivaizduojate kaip tai vyksta. Tai malonus ir laisvas ugdymas- vaikas neverciamas daryti tai, ko jis nenori, jis viska daro savo malonumui- jis laisvai renkasi, kas jam patinka. Be to, as per prievarta nevesciau savo vaiko ten, kur jis nenori. As matau, kad jai patinka, ji laukia tos dienos, kada bus pamokele, praso zaisti tuos zaidimus, kuriuos zaidziam mokykleleje, dainuoti tas daineles... Tai rodo, kad vaikui patinka, o kam is jo atimti tai, kas jam patinka, teikia dziaugzma ir malonuma.
Kai nevedat vaiko niekur, tai su kuo jis bendrauja, ar su bendraamziais?-(atsakykit sau). Ji supa ta pati aplinka, tie patys zmones...
Ar muzikiniai uzsiemimai yra pakenke kam nors?- (ten biskuti ne i tema gydytojos patarimas). Muzika kaip tik yra mokslininku pripazinta kaip gydymo, ugdymo metodas.
Su mus supanciu pasauliu vaika reikia supazindinti ir kuo anksciau tuo geriau, tik tai reikia daryti teisingai, atsargiai ir vaikui pagal amziu suprantamai. Mes su pasauliu galime supazindinti vaika ir per muzikos prizme - tai as turejau galvoje, aisku, tai reikalauja kurybiskumo ir isradingumo. Tad, tokie uzsiemimai yra labai naudingi siam tikslui realizuoti.
Aisku, pamokeles yra mokama pramoga, bet juk viskas siais laikais kainuoja. Vaikai -musu ateitis, ka mes jiems duosime siandien, galbut po kiek laiko galesime dziaugtis ju sekme moksluose, gyvenime...
Ar vaikui lankant uzsiemimus su benraamziais ir patiriant daug dziaugsmo pamokeliu metu bus atimama vaikyste?!?!?!

- Tai mes kaip tik juos turime traukti is tos niurios kasdienybes, toliau nuo tu gyvenimu nusivylusiu ir viskuo nepatenkintu zmoniu, kad pasetume juose sviesios vilties ir dziaugsmo grudeli.
Kiekviena mama stengiasi savo vaikuciui duoti tai, kas geriausia jam.
As manau, kad elgiuosi teisingai savo ir savo mazyles atzvilgiu leisdama pazinti muzikos pasauli tiek, kiek jai to reikia.