QUOTE(Meril @ 2009 11 03, 13:36)
Sveikutes,
Viskas, nebeturim mes hemangiomos
Perkopinsiu is kito skyrelio ka rasiau (
)
Siek tiek papasakosiu, kaip mums sekesi ligonineje. Pirmiausia tai man vieni nervai buvo su tuo vaziavimu, nes jei pamenat, Dovydas labai sirgo pries tai. Vaziavom, aisku, jau pasveike, bet vistiek ant rizikos. "Pralindom"
Ryte atejo anesteziologe, liudnai nuziurejo Dovyduka, dar paklausinejo, kodel mes operuojam, kodel su lazeriu nebedarom (hemangiomas labai retai operuoja chirurgiskai)... Paskui perspejo, kad jam po operacijos skaudes, tems oda, kad butinai reiks duot nuskausminamu. Man taip suspaude sirdi del maziuko Bet ka daryt?
Teoriskai operacija turejo trukt valanda. Praejo ji, ir pusantros, ir dar daugiau... Laukeme su MB koridoriuje, kad tik greiciau pamatyt Dovyduka. Staiga isgirdau tylu "mama". "Dovydas!" susukau MB. Ne.. sako jis, negali but. O tada is uz kampo pasirode sesele su Dovyduku...
As buvau pasiruosus visokiam vaizdui, bet tik ne tokiam Maniau, kad jis labai verks (kaip ankstesniais kartais), taciau jis neverke. O kaip jis atrode
Baltas baltutelis, lupytese ne laso raudonumo, suglebes visas. Verkiau labiau, nei atiduodama operuot. Dovydas tai snaude, tai veme, vel snaude... Po truputi lupytes eme ruzavet, apsidziaugem. Staiga vel ima balt, ir vel jis vemia. Pastate lasine, tada uzmigo gerom trim valandom, ir jau nubudo, galima sakyt, atsigaves, jau vakare.
Laukiau (nu tiksliau nelaukiau), kol jam prades skaudet, bet jus gi zinot... Dovydukas toks kantrus! Truputi suirzdavo, rodydavo pirstuku i tvarsti ir sake ""ne ne ne", atseit nereikia - tai matyt skaudejo jam, nes kitas dienas to "bantuko" net neprisimine, tik kai veidrodyje pamatydavo, issisiepdavo
Jau ta pati vakara atsigaves Dovydas duko, lakste, nenustygo vietoj
Gydytojas sake, kad operacija buvo sudetingesne, nei jis mane kad bus (nes padarius pjuvi pasimate visas kraujagysliu "grozis)", teko susiut pirsto storumo kraujagysles. Dovydas neteko daug kraujo, hemoglobinas krito nuo 119 krito iki 79.
O kita diena kai vizitavo, gydytojas pasakojo kitiems gyd., kad mane, jog Dovydas liks "nustebes", t.y. siek tiek pakeltais antakiais, nes teko smarkiai temti oda Bet viskas pavyko gerai. Siaubas, jei man butu pasake pries operacija apie tokia rizika, abejoju, ar buciau pasiryzus i operacijai, nu tikrai kad ne...
Vioringa, buvo smagu susipazint
Viskas, nebeturim mes hemangiomos
Perkopinsiu is kito skyrelio ka rasiau (
)Siek tiek papasakosiu, kaip mums sekesi ligonineje. Pirmiausia tai man vieni nervai buvo su tuo vaziavimu, nes jei pamenat, Dovydas labai sirgo pries tai. Vaziavom, aisku, jau pasveike, bet vistiek ant rizikos. "Pralindom"
Ryte atejo anesteziologe, liudnai nuziurejo Dovyduka, dar paklausinejo, kodel mes operuojam, kodel su lazeriu nebedarom (hemangiomas labai retai operuoja chirurgiskai)... Paskui perspejo, kad jam po operacijos skaudes, tems oda, kad butinai reiks duot nuskausminamu. Man taip suspaude sirdi del maziuko Bet ka daryt?
Teoriskai operacija turejo trukt valanda. Praejo ji, ir pusantros, ir dar daugiau... Laukeme su MB koridoriuje, kad tik greiciau pamatyt Dovyduka. Staiga isgirdau tylu "mama". "Dovydas!" susukau MB. Ne.. sako jis, negali but. O tada is uz kampo pasirode sesele su Dovyduku...
As buvau pasiruosus visokiam vaizdui, bet tik ne tokiam Maniau, kad jis labai verks (kaip ankstesniais kartais), taciau jis neverke. O kaip jis atrode
Baltas baltutelis, lupytese ne laso raudonumo, suglebes visas. Verkiau labiau, nei atiduodama operuot. Dovydas tai snaude, tai veme, vel snaude... Po truputi lupytes eme ruzavet, apsidziaugem. Staiga vel ima balt, ir vel jis vemia. Pastate lasine, tada uzmigo gerom trim valandom, ir jau nubudo, galima sakyt, atsigaves, jau vakare. Laukiau (nu tiksliau nelaukiau), kol jam prades skaudet, bet jus gi zinot... Dovydukas toks kantrus! Truputi suirzdavo, rodydavo pirstuku i tvarsti ir sake ""ne ne ne", atseit nereikia - tai matyt skaudejo jam, nes kitas dienas to "bantuko" net neprisimine, tik kai veidrodyje pamatydavo, issisiepdavo
Jau ta pati vakara atsigaves Dovydas duko, lakste, nenustygo vietoj
Gydytojas sake, kad operacija buvo sudetingesne, nei jis mane kad bus (nes padarius pjuvi pasimate visas kraujagysliu "grozis)", teko susiut pirsto storumo kraujagysles. Dovydas neteko daug kraujo, hemoglobinas krito nuo 119 krito iki 79.
O kita diena kai vizitavo, gydytojas pasakojo kitiems gyd., kad mane, jog Dovydas liks "nustebes", t.y. siek tiek pakeltais antakiais, nes teko smarkiai temti oda Bet viskas pavyko gerai. Siaubas, jei man butu pasake pries operacija apie tokia rizika, abejoju, ar buciau pasiryzus i operacijai, nu tikrai kad ne...
Vioringa, buvo smagu susipazint
Sveikinu atsikracius sios bjaurybes
Cia Dovydukui balioncikas uz kantruma 
