QUOTE(gabrieliukas @ 2009 12 21, 19:12)
Skaiciau jusu istorija,daznai uzsuku paskaityt apie Jusu Mazyte Angeliuke,ji tokia grazuolyte
Sunku,labai sunku ,ir kai pagalvoju bus kucios ,kaledos o lekstute viena bus tuscia
Bet tikiu,kad Musu Mazi Angeliukai mus aplankys ir gal pajusim juos nors minutelei ,ju siluma ,jie juk tokie mylimi
Mylimi
... mylimi be galo. Kasdien prieinu prie Rūtos nuotraukos, kasdien ją pakalbinu, pabučiuoju, apkabinu
... uždegu žvakelę... tada gana jauku būna. Tiesiog neužduodu klausimų, kodėl... vienų istorijos vienaip skaudžios, kitų - kitaip... taip pat ir žmonės skirtingai liūdi savo vaikučių. Aš stengiuosi neliūdėti, pažadėjau tą Rūtai, todėl kaskart, kai apima liūdesys, bandau tą pažadą prisiminti... susitaikiau su tuo, kaip yra, dar būdama nėščia, kai sužinojau apie ydą. Aišku, Jūsų atvejis kitas, vieną dieną matote sveiką vaiką, kuris jau atsistoja, kitą dieną jo nebėra
... toks staigus šokas
... matau, Jus aplankys kitas stebuklas pavasarį
... labai tikiuosi, kad su juo ir Jūsų skausmas atlėgs... sako, išėjusius reikia "paleisti", o ypač vaikus
... linkiu Jums to
.