QUOTE(vilmutee @ 2009 08 19, 12:26)
Gabrieliuk... stiprybes Tau ir Tavo seimai begalines, spaudzia sirdi kai pagalvoju apie Jusu netekti.
Tik norejau pasakyti, skaiciau neseniai viena knyga apie moteri susirgusia veziu, ji nuejo pas kuniga ir paklause, kodel butent ji? Ka blogo gyvenime ji padare kad pagaliau kai atrado laime susirgo sia baisia liga. O kunigo zodziai buvo paprasti... ,, ateina laikas kai musu tiksinciame organizme kazkas sugenda, ir nesvarbu kiek mums metu ir ka blogo ar gero esame padare, niekas del to nekaltas, paprasciausiai mes nesame tobuli, o ir dievas mus sukure tokius kokie mes esame, ir Jam ( Dievui) taip pat labai skaudu kai mums negera, ar sergame, todel jis ir pasitinka mus kai ateina laikas isskestomis rankomis, kad bent jau taip apmalsintu musu skausma, ir kad ten - danguje, mums butu gera ir jauku.
Tad tikek kad tavo Kevinukas yra tikrai laimingas ten kur jis dabar yra, Dievulis ji saugoja ir globoja, o Jums kai ateis laikas atsius kita angeleli, kuris Jus myles ir dziugins placia sypsena ir naujais pasiekimais. Leisk savo asarelem nudziuti ir isileisk nauja vilti i savo sudauzyta sirdele. Lai ji gyja pamazu
Labai siltai ,graziai parasyta
Aciu
Tiesiog man, aisku ir MB ,ir Lukuciui Kevinukas buvo dideliausias dziaugsmas musu seimoje,jis sukeldavo sypsena,ramybe,jis buvo toks mielas vaikelis
Tikras Angelelis ir stai jo nera,as tikiu,kad jam gera dabar ,kad jis nesikankina,nekencia skausmo,bet mums jo begalo truksta ir taip bus visada,manau kiek metu bepraeitu
As jo tiek pasiilgus,kad net negaleciau to apsakyti